Endometriumas arba gimdos gleivinė yra audinys, kuris iškloja moters gimdos vidų. Jo struktūra ir funkcijos periodiškai keičiasi vėlesnėse menstruacinio ciklo fazėse. Tai yra endometriumas, kuris sudaro gimdos sienelės sluoksnį, kuris sistemingai pleiskanoja menstruacinio kraujavimo metu. Tinkamas endometriumo funkcionavimas yra būtinas embriono implantacijai po apvaisinimo ir tinkamam jo vystymuisi kartu su nėštumo eiga. Sužinokite, kaip susidaro endometriumas, kaip jis veikia ir kokios ligos jame gali išsivystyti.

Endometriumasyra endometriumas. Jo storis skiriasi ne tik priklausomai nuo atskirų menstruacinio ciklo fazių, bet ir nuo moters amžiaus.

Endometriumo struktūra

Gimdos sienelę sudaro trys pagrindiniai sluoksniai:

  • pilvaplėvės, apimantis visą organą iš išorės
  • raumeningas, storiausias iš sluoksnių, kurio dėka galimas gimdos susitraukimas
  • gleivinė, esanti pačioje vidinėje dalyje (taip pat žinoma kaip endometriumas)

Endometriumą, kaip ir kitas gleivines, sudaro epitelio ląstelės, jungiamasis audinys, taip pat kraujagyslės, nervai ir imuninės sistemos ląstelės. Labai svarbus jo struktūros elementas yra liaukos, gaminančios sekretą. Endometriumo funkcionavimas yra susijęs su jo padalijimu į du sluoksnius: pagrindinį ir funkcinį.

Endometriumo bazinis sluoksnisyra giliai, jo struktūra yra pastovi ir nekinta menstruacinio ciklo metu

Funkcinis endometriumo sluoksnispatiria ciklišką rekonstrukciją – kintamą augimą ir šveitimą. Šių pokyčių vaidmuo – paruošti gimdą embriono implantacijai. Funkcinio sluoksnio atkūrimas po menstruacijų galimas remiantis nuolat esančiu „baziniu“, t.y. baziniu sluoksniu.

Endometriumo ciklas

Endometriumas yra labai jautrus moteriškų lytinių hormonų: estrogenų ir progesterono veikimui. Jų koncentracijos organizme pokyčiai mėnesinio ciklo metu lemia endometriumo atstatymą

Periodiniai endometriumo struktūros pokyčiai vadinami endometriumo ciklu. Kiti šio ciklo etapai yra:

  • platinimo (arba dauginimo) fazė
  • slaptoji (t. y. sekrecijos) fazė
  • menstruacijų fazė (t. y. šveitimas)

Nuo 5 dienos po menstruacijų pabaigos kiaušidės pradeda intensyviai gaminti estrogenus. Per juos sistemingai rekonstruojamas endometriumo funkcinis sluoksnis, kuris buvo nušveistas per ankstesnes menstruacijas.

Apie 14 ciklo dieną vyksta ovuliacija, tai reiškia, kad iš folikulo išsiskiria kiaušinėlis. Tada šis burbulas virsta vadinamuoju Geltonkūnis, gaminantis kitą labai svarbų hormoną – progesteroną.

Progesterono užduotis yra paruošti gimdos gleivinę embriono implantacijai. Jo dėka endometriumas tampa storas ir gerai aprūpinamas krauju. Liaukos plečiasi, o likusios ląstelės kaupia maistines medžiagas.

Jei apvaisinimas nepasiekiamas, kraujagyslės, pernešančios kraują į endometriumą, susitraukia. Išeminė gleivinė miršta ir nusilupa kaip menstruacinis kraujavimas. Tada visas endometriumo ciklas prasideda iš naujo.

Endometriumas nėštumo metu

Jei kiaušinėlis apvaisinamas mėnesinio ciklo metu, tinkamai paruoštas endometriumas tampa embriono implantacijos vieta. Gimdos gleivinė toliau transformuojasi ir dabar vadinama laikinąja.

Laikinoji, o tiksliau vienas iš jo sluoksnių (vadinamasis laikinas bazinis), yra motininė placentos dalis. Tinkamą jo funkcionavimą užtikrina nuolatinis kraujo ir maistinių medžiagų srautas, kuris įgalina vaisiaus vystymąsi. Laikinasis kūnas taip pat atlieka svarbias imunines funkcijas – dėl skirtingo jame esančių imuninių ląstelių veikimo motinos organizmas neatpažįsta vaisiaus kaip svetimkūnio ir taip neleidžia atmesti nėštumo.

Kitas laikinojo vaidmuo yra jo įtaka hormonų pusiausvyrai – viena vertus, jį stipriai veikia nėštumo metu gaminami hormonai, kita vertus, jis turi savybę išleisti hormonus ir signalines molekules į kraujotaką.

Endometriumo tyrimai

Yra keletas endometriumo būklės tyrimo metodų. Tyrimo metodo pasirinkimas priklauso nuo medicininių indikacijų: paciento sveikatos būklės, suvoktų negalavimų ir ligų, kurias įtaria gydytojas. Dažniausiai naudojami testai diagnozuojant endometriumo ligas:

  • ultragarsinis tyrimas (USG)

Ultragarsas yra neinvazinis tyrimas. Jo pagrindinis tikslas yra išmatuoti endometriumo storį. Paprastai tai daroma vadinamojoje Transvaginalinis ultragarsas. Gleivinės storisgimda keičiasi su menstruacinio ciklo eiga.

Ploniausias endometriumas matomas tyrime, atliktame iškart pasibaigus mėnesinėms – jo storis tuomet neturėtų viršyti 5 mm. Vėlesnėse ciklo fazėse endometriumas sistemingai storėja. Perovuliaciniu laikotarpiu jis gali siekti 7-10 mm. Didžiausią endometriumo storį stebime prieš pat menstruacijas – dažniausiai jis būna 10–15 mm. Po menopauzės endometriumo storis neturi viršyti 5 mm.

Ultragarsas ypač naudingas norint atmesti ligos procesus – jei endometriumo storis neviršija nerimą keliančių dydžių, tolimesnės diagnostikos dažniausiai nereikia. Kita vertus, jei apžiūrėjęs gydytojas nustato nenormalų endometriumo sustorėjimą, papildomų pažeidimų (pvz., polipų) ar kitų patologijų, jis paprastai nukreipia pacientą papildomiems tyrimams.

  • endometriumo biopsija

Endometriumo biopsija apima endometriumo fragmento paėmimą naudojant specialią spekuliaciją ir gauto fragmento analizę mikroskopiniu tyrimu. Endometriumo biopsijos indikacijos yra menstruacijų sutrikimai, nevaisingumas, kraujavimas iš makšties (įskaitant kraujavimą po menopauzės), taip pat įtarimas dėl neoplastinio proceso.

Labiau invazinis būdas gauti endometriumo fragmentus mikroskopiniam tyrimui yra gimdos ertmės kiuretažas. Ši operacija dažniausiai atliekama taikant bendrąją nejautrą. Gydytojas specialiais įrankiais išplečia gimdos kaklelio kanalą, o po to nugramdo gimdos gleivinę ir siunčia mikroskopiniam tyrimui. Endometriumas po tokio gydymo visiškai atsinaujina per penkias dienas.

Kiuretažas – tai procedūra, turinti didesnę komplikacijų riziką, tačiau, kita vertus, leidžia gauti didelį kiekį medžiagos tyrimui. Dėl to yra didesnė tikimybė atsisiųsti tuos fragmentus, kuriuose vyksta ligos procesas.

  • histeroskopija

Histeroskopija – tai chirurginė procedūra, kurios metu į gimdos vidų įstatoma nedidelė kamera, leidžianti matyti gimdos ertmės vidų iš vidaus. Histeroskopijos metu galima detaliai pamatyti endometriumą, taip pat vizualizuoti galimas jo patologijas: polipus, sąaugas ir hiperplazinius pakitimus

Histeroskopija gali būti derinama su medžiagos biopsijai rinkimu. Šis derinys turi labai didelį privalumą – endometriumo fragmentai paimami ne „aklai“, o būtent iš tų vietų, kurios kelia medikams kokių nors įtarimų. Be diagnostinių programų, histeroskopijos metu galimas ir gydymas vienu metuchirurginis – pavyzdžiui, polipų pašalinimas.

Endometriumo ligos

Netinkamas endometriumo funkcionavimas ir jame vykstantys ligos procesai gali pasireikšti menstruacijų sutrikimais, nenormaliu kraujavimu, pastojimo problemomis, skausmais. Dažniausios endometriumo ligos:

  • endometritas

Endometritas dažniausiai siejamas su ginekologinėmis operacijomis: cezario pjūviu, gimdos ertmės kiuretažu ar histeroskopija. Endometriumo infekcija gali atsirasti ir pogimdyminiu laikotarpiu. Tipiški tokio uždegimo simptomai yra pilvo skausmas, karščiavimas ir kraujavimas iš makšties.

Uždegimas, be endometriumo, taip pat gali paveikti kiaušintakius ir kiaušides bei kitus aplinkinius organus. Dažniausias endometritą sukeliantis veiksnys yra bakterijos, todėl veiksmingiausias gydymo būdas dažniausiai yra tinkamai parinktas gydymas antibiotikais.

  • endometriumo sąaugos

Sukibimai yra randai gimdos ertmėje. Jie gali apsunkinti chirurgines procedūras, taip pat uždegimą ar gimdymą. Jų buvimas gali sukelti problemų pastojant ir jį išlaikant.

Sunkiausia ligų rūšis, susijusi su sąaugų atsiradimu, yra vadinamoji. Ashermano sindromas. Jį sudaro visiška gimdos ertmės atrezija dėl generalizuotų randų. Pirmasis simptomas paprastai yra menstruacijų nebuvimas arba labai menkas kraujavimas. Šią būklę dažniausiai sukelia per daug radikalus gimdos kiuretažas. Chirurgija reikalinga visų tipų sąaugoms gydyti; dažniausiai jie pašalinami specialiu peiliu arba lazeriu.

  • endometriumo polipai

Endometriumo polipai yra žiedkočiai, susidarę iš peraugusio endometriumo. Didžioji dauguma šių pažeidimų yra gerybiniai, nors visi polipai juos pašalinus yra tiriami mikroskopu – retais atvejais juose aptinkami navikiniai židiniai. Polipų dydis paprastai neviršija kelių centimetrų. Polipai negali sukelti jokių klinikinių simptomų. Tačiau jie dažnai pasireiškia kaip nenormalus kraujavimas.

Jų susidarymo priežastis nebuvo iki galo žinoma – be kita ko, įtariama ir hormoninių faktorių įtaka, nors ji vis dar nėra iki galo patvirtinta moksliniais tyrimais. Polipai dažniausiai nustatomi ultragarsu, taip pat atliekant kitas procedūras, kurios leidžia vizualizuoti endometriumą (pvz., histeroskopija). Polipų gydymassusideda iš jų operatyvaus pašalinimo. Kai kuriais atvejais taikoma hormonų terapija, o kartais tokius pokyčius belieka stebėti.

  • endometriumo hiperplazija

Esant endometriumo hiperplazijai, liaukų ląstelės gali per daug augti ir daugintis. Tada endometriumas perauga ir sustorėja. Pagrindinė to priežastis yra ta, kad estrogenai per daug stimuliuoja endometriumą ir nėra subalansuoti dėl progesterono veikimo. Tokių sutrikimų rizikos veiksniai yra

  • nutukimas
  • vaistų, kurių sudėtyje yra estrogenų, naudojimas (pvz., taikant pakaitinę hormonų terapiją)
  • kitos ligos, dėl kurių padidėja estrogenų koncentracija

Nenormalus endometriumo storis laikomas>5 mm moterims po menopauzės (>8 mm moterims, vartojančioms pakaitinę hormonų terapiją). Norint įvertinti ligos eigą, nepakanka vien sustorėti endometriumą. Labai svarbus diagnostikos elementas – mikroskopinis endometriumo fragmento tyrimas, gautas, pavyzdžiui, biopsijos metu. Mikroskopinio (histopatologinio) tyrimo metu galime gauti dviejų tipų rezultatus: hiperplaziją be atipijos arba netipinę hiperplaziją.

Sergant hiperplazija be atipijos, endometriumas yra sustorėjęs, bet ląstelės normalios. Šio tipo augimas yra susijęs su labai maža vėžio išsivystymo rizika. Jo gydymas dažniausiai apima hormonų terapiją (vaistus progesterono ir jo darinių pagrindu). Kartais gydymo atsisakoma, nes tokie pokyčiai gali išnykti savaime.

Netipinė endometriumo hiperplazijayra daug rimtesnė būklė. Tai kelia riziką išsivystyti endometriumo vėžiui. Dėl šios priežasties netipinės endometriumo hiperplazijos nustatymas yra profilaktinio gimdos pašalinimo indikacija. Jei tokio tipo hiperplazija diagnozuojama pacientei, kuri ateityje nori pastoti, dažniausiai pradedama hormonų terapija ir atidžiai stebima, kad būtų galima anksti diagnozuoti galimą vėžį.

  • endometriumo vėžys

Endometriumo vėžys yra antras pagal dažnumą piktybinis moterų reprodukcinės sistemos navikas (dažniausias vėžys šioje grupėje yra gimdos kaklelio vėžys). Dauguma atvejų diagnozuojami šeštą ir septintą gyvenimo dešimtmetį (nuo 50 iki 70 metų).

Padidėjusi rizika susirgti šia neoplazma susijusi su hormoniniais sutrikimais (vyraujantis estrogenų aktyvumas) sergantiems pacientams. Didžiausia šio tipo sutrikimų tikimybė yra nutukusioms moterims perimenopauzės laikotarpiu.

Per šį laiką kiaušidėse sumažėja lytinių hormonų gamyba (mažėja progesterono koncentracija), o riebalinis audinys kitus hormonus aktyviai paverčia estrogenais. Todėl sveiko kūno svorio palaikymas, tinkama mityba ir mankšta yra vienas iš būdų sumažinti riziką susirgti endometriumo vėžiu.

Kiti rizikos veiksniai:

  • vartoja vaistus, kurių sudėtyje yra estrogenų
  • diabetas
  • palikuonių nėra

Endometriumo vėžys gali sukelti simptomus, tokius kaip nenormalus kraujavimas iš gimdos ankstyvoje vystymosi stadijoje. Kuo anksčiau vėžys aptinkamas, tuo didesnė sėkmingo išgydymo tikimybė. Svarbiausias gydymo metodas yra chirurgija. Papildomas gydymas apima radioterapiją ir chemoterapiją, taip pat hormonų terapiją (progesterono darinius).

Prognozė, kaip ir kitų piktybinių navikų atveju, priklauso nuo ligos stadijos diagnozės nustatymo metu. Jei gydymas pradedamas pakankamai anksti, yra didelė tikimybė, kad auglys bus visiškai rezekuotas ir pacientas visiškai pasveiks. Kita vertus, jei neoplastinis procesas tęsiasi už endometriumo ribų iki aplinkinių audinių ir limfmazgių, prognozė pablogėja.

  • endometriozė

Sergant endometrioze, gimdos gleivinė atsiranda ten, kur paprastai neturėtų būti. Dažniausios vietos yra šalia gimdos: kiaušintakiai, kiaušidės ar aplinkiniai audiniai. Rečiau endometriumo audinys gali būti makštyje, šlapimo pūslėje ar storojoje žarnoje, o kraštutiniais atvejais net plaučiuose ar smegenyse.

Nenormaliai išsidėsčiusį endometriumą įtakoja hormonai, kaip ir normalų endometriumą. Endometriozė paprastai gali sukelti labai skausmingas mėnesines, nevaisingumą ir skausmą lytinių santykių metu. Tačiau dažnai tai lieka visiškai besimptomė.

Yra keletas teorijų, paaiškinančių galimus ligos mechanizmus, tačiau konkreti priežastis vis dar nežinoma.

Liga yra lėtinė ir turi tendenciją atsinaujinti. Priklausomai nuo paciento stadijos ir amžiaus, tarp terapijos metodų naudojami hormoniniai preparatai arba chirurginis endometriozės židinių šalinimas. Hormoninio gydymo tikslas – slopinti stimuliuojantį estrogenų poveikį endometriumui. Terapijos procese taip pat labai svarbu apriboti ypač patvarius ligos padarinius, pavyzdžiui, gydyti skausmą esant sunkiems negalavimams

  • endometriumo atrofija

Atrofijaendometriumas yra būklė, kai gimdos gleivinė tampa plona dėl gimdos ląstelių praradimo. Atrofinis endometriumas dažniausiai atsiranda dėl nesugebėjimo jo stimuliuoti estrogenais. Tokia situacija gali būti gana fiziologinė, pavyzdžiui, moterims po menopauzės. Reprodukcinio amžiaus moterų atrofinis endometriumas gali nepriimti kiaušialąstės, o tai gali sukelti antrinį nevaisingumą.

Endometriumo atrofijai diagnozuoti reikia nuodugniai diagnozuoti hormoninius sutrikimus, kurie gali būti šios būklės priežastis. Žinoma, labai svarbus ir išsamus pokalbis, leidžiantis nustatyti, ar pagrindinė liga nėra, pavyzdžiui, vaistų, slopinančių estrogenų poveikį, vartojimas.

Apie autoriųKšyštofas ​​BialazitasMedicinos studentas Collegium Medicum Krokuvoje, pamažu patenkantis į nuolatinių gydytojo darbo iššūkių pasaulį. Ji ypač domisi ginekologija ir akušerija, pediatrija ir gyvenimo būdo medicina. Užsienio kalbų, kelionių ir kalnų žygių mėgėjas.

Skaityti daugiau šio autoriaus straipsnių

Kategorija:

Moteriškos ligos