Emocijos – tai ir džiaugsmas, jaudulys, ir baimė, pyktis ir pyktis. Su visa jėga galima teigti, kad emocijos žmogaus gyvenime vaidina labai svarbų vaidmenį – jos parodo, kas mums yra gerai, o kas nebūtinai. Perskaitykite, kokias emocijas patiria žmonės, išsiaiškinkite, kokios tos emocijos iš tikrųjų yra, ir sužinokite, kodėl pabrėžiamas emocijų vaidmuo tarpasmeniniuose santykiuose.
Emocijos- teoriškai kiekvienas iš mūsų žino, kas tai yra, bet jei paprašytume atskirų žmonių išvardyti keletą pavyzdžiųemocijosarba už labai ilgai tektų stebėtis, ar jie galėtų įvardyti tik keletą iš jų. Tiesa, savo ruožtu,emocijųišsiskiria šimtais – nes jie visi yra jausmai, kurie mus lydi kiekvieną dieną. Vienosemocijosyra trumpalaikės, kitos savo ruožtu mus lydi daug ilgiau.
Kas yra emocijos?
Emocijas galima pavadinti jausmais, kurie mus lydi šiuo metu. Skaitydami labai įdomią knygą galime pajusti intrigą žiūrėdami siaubo filmą – baimė. Kai išlaikome labai sunkų egzaminą, jaučiame džiaugsmą, o kai sergame arachnofobija ir pastebime vorą šalia, mumyse atsiranda baimė.
Viskas, kas paminėta, yra emocijos. Būdingas jų bruožas yra tai, kad jie atsiranda staiga ir yra su kažkuo susiję – tai gali būti įvykis, bet ir mintys, nukreiptos į kokią nors temą. Mus supantys žmonės taip pat sukelia mumyse emocijas. Taigi galite sakyti, kad emocijos yra atsakas į tai, ką sutinkame savo kelyje.
Kai kas juos lygina su kelio ženklais: galų gale, kai matome, kad už lango kaupiasi audros debesys, gali atsirasti baimė, dėl kurios neišeina iš namų – šiuo atveju emocija, kuri yra baimė, sufleruoja mums saugus sprendimas, kaip išvengti buvimo lauke per audrą.
Emocijos taip pat neabejotinai svarbios tarpasmeniniuose santykiuose. Pasitaiko, kad einame į aklą pasimatymą ir jau po pirmųjų tokio susitikimo minučių pradedame jausti pasibjaurėjimą savo bendražygiui – tad emocijos siūlo laikytis nuo šio žmogaus atokiau.
Psichologiniu požiūriu emocijos apibrėžiamos kaip psichiniai procesai, kurie suteikia subjektyvių įspūdžiųvertė ir kokybė. Emocijos paprastai siejamos su psichika, tačiau tiesa ta, kad jos veikia ir kūno funkcijas. Pavyzdžiai: širdies ritmo pagreitėjimas, lydimas baimės ir padidėjusio prakaitavimo, taip pat kraujagyslių išsiplėtimas, atsirandantis gėdos metu, dėl kurio atsiranda paraudimas.
Emocijos ir smegenys
Kadangi emocijos yra tiesiogiai susijusios su psichika, atrodytų, kad jos turėtų atsirasti „galvoje“. Iš tiesų, tai tiesa – jau Hipokratas teigė, kad emocijos gimsta smegenyse.
Tačiau ar yra kokia nors specifinė nervų sistemos dalis, atsakinga už šių jausmų atsiradimą žmonėms? Šiuo atveju negalima išskirti vienos konkrečios smegenų struktūros, tačiau apskritai limbinė sistema dažniausiai siejama su emocijomis.
Emocijų rūšys
Galimų emocijų spektras yra tikrai didelis – todėl jas lengviausia sugrupuoti į tam tikras kategorijas:
- emocijos, susijusios su baime : nerimas, baimė, bauginimas;
- emocijos, susijusios su džiaugsmu : laimė, malonumas, pasitenkinimas ar pasididžiavimas;
- emocijos, susijusios su meile : priėmimas, pasitikėjimas, garbinimas;
- emocijos, susijusios su nuostaba : nuostaba, suglumimas;
- emocijos, susijusios su gėda : sumišimas, atgaila, pažeminimas;
- emocijos, susijusios su liūdesiu : neviltis, apgailestavimas;
- emocijos, susijusios su pykčiu : pyktis, pyktis, susierzinimas
Tiesa ta, kad nei aukščiau paminėtas, nei kitas emocijų skirstymas nėra tobulas – galimos emocinės būsenos persipina, o net apgailestavimas gali būti susijęs ir su meile, ir su liūdesiu
Tačiau vienas skirstymas yra tikrai neteisingas – mes kalbame apie emocijų skirstymą į teigiamas ir neigiamas. Tiesą sakant, kiekviena emocija, tinkamai perskaityta, mums yra vertinga.
Kaip mus veikia emocijos?
Emocijos, kaip minėta anksčiau, mums rodo, kaip mes suvokiame pasaulį. Daugelis žmonių vadovaujasi teigiamomis emocijomis – džiaugsmu, pasitenkinimu ar palaima – ir tuo pačiu stengiasi paneigti mažiau malonias, tokias kaip liūdesys, kartumas, bauginimai. Tačiau emocijų slopinti ar slėpti neverta, geriausia elgtis priešingai, t.y. atidžiai jas stebėti.
Emocijos mums pirmiausia pasakoja apie mus pačius. Juk be priežasties nejaučiame gėdos, pykčio ar susierzinimo – kažkas atsirandaveiksnys, sukeliantis tokius jausmus mumyse. Verta pagalvoti, nes mus galėjo suerzinti draugo pokštas, kuris buvo visiškai ne vietoje, tačiau galėjome patirti susierzinimą ir dėl to, kad kažkas, neprivalantis to daryti, kažko nepadarė pagal mūsų norus. prielaidos. Žinojimas apie tam tikros emocijos š altinius iš tikrųjų mus praturtina – tai mums, pavyzdžiui, pasako, ar mūsų reakcijos buvo pagrįstos, ar nebūtinai iš viso.
Nėra blogų emocijų. Kartais mes stengiamės nuslėpti savo liūdesį ar apgailestavimą nuo savęs, tačiau tiesa ta, kad geriau bent akimirką sutelkti dėmesį į juos ir pabandyti surasti jų š altinius ir tada juos įveikti. Paslėptos emocijos dažnai grįžta su didesne jėga, o tada jos dar labiau skaudina.
Emocijos santykiuose
Artimuose santykiuose, pavyzdžiui, santykiuose, emocijos yra svarbiausios – reikia apie jas kalbėti. Jei partneris mus nuliūdino, praneškite jam apie tai – nesitikėkite, kad jis sugalvos, ką šiuo metu jaučiame. Juk emocijos mums aiškios, nebūtinai kitiems. Sunkumai dalijantis emocijomis kartais gali nutrūkti daugeliui santykių – būtent dėl šios priežasties verta apie juos pasikalbėti su savo partneriu.
Turėtumėte ne tik kalbėti apie emocijas, bet ir klausytis jų. Tada, kai mylimasis sumenkina mūsų emocijas, greičiausiai galiausiai pasijusime nesuprasti arba jausimės taip, tarsi mūsų poreikiai būtų ignoruojami. Partneris nėra tas žmogus, kurio pareiga yra sekti mūsų emocijas – juk jis išgyvena savas – bet į jas būtinai turi atsižvelgti.
Emocinis nebrandumas
Kai kurie žmonės dažnai išgirsta iš kitų, kad yra emociškai nesubrendę, nes, pavyzdžiui, lengvai supyksta arba negali suvaldyti susierzinimo ir gali viešoje vietoje iškelti kivirčą su artimaisiais. Emocijų valdymo problemos gali turėti įvairių priežasčių, viena iš galimų problemų – sutrikimai, susiję su emocijų rodymu šeimoje, atsirandantys ankstyvoje vaikystėje
Žmonėms iš šeimų, kuriose jaučiamas emocinis š altumas, deja, padidėja rizika, kad jiems taip pat bus sunku parodyti savo emocijas – todėl labai svarbu pasirūpinti tinkama vaiko emocine raida
Bet kaip ugdyti jauno žmogaus emocionalumą? Visų pirma, kalbant apie emocijas. Čia galima panaudoti pavyzdinę situaciją: viešnagė su vaiku žaidimų aikštelėje, kuri turi baigtis, nes jau beveik pietų metas. Tokiu atveju mažylis dažnai supyksta ir tai atvirai išreiškia. Sakydama jam taimomentas, kai jis turi grįžti namo, nes to nori tėvai ir su tuo susijęs jo emocijų sumenkinimas, tikrai nėra palankus emocionalumui ugdyti.
Ir tada, kai pasakome vaikui, kad visiškai suprantame jo pyktį, nors iš tikrųjų turime grįžti namo, vaikas gauna visiškai kitokią žinią – atkreipiamas dėmesys, kad žiūrime ne tik į jo emocijas, bet ir tai, kad jie tiesiog svarbūs.
Kaip dirbti su emocijomis?
Galite patys dirbti su savo emocijomis – tereikia pagalvoti, iš kur jos kyla. Tačiau kartais gali atrodyti, kad darbo su savimi gali neužtekti – tokiu atveju netgi galite pasitelkti psichologo ar psichoterapeuto pagalbą, kuris gali parodyti pacientui, kaip skaityti savo emocijas ir kaip jas paveikti.
Netrukus mašinos atpažins emocijas geriau nei žmonės
Mašinos vis dažniau reaguoja į žmonių emocijas. Jie tinkina skelbimus, muziką ir vaizdus. Netrukus emocijų analizė ir matavimas leis užmegzti artimus ryšius su robotais ar balso asistentais. Jausmų analizė turės ir gydomųjų funkcijų. Emocijos yra visos išmaniųjų įrenginių rinkos ateitis.
- Emocijų žemėlapis – sužinokite, kaip kūnas reaguoja į konkrečias emocijas
- Emocinis intelektas: kas tai? Emociškai protingų žmonių bruožai
- Aleksitimija yra emocinis neraštingumas, reiškiantis, kad emocijoms nėra žodžių
- Emociškai nestabili asmenybė: impulsyvūs ir ribiniai tipai. Priežastys, simptomai, gydymas
Š altinis: Lifestyle.newseria.pl