Kai kalbame apie širdies ritmo sutrikimus, dažniausiai turime omenyje visokias aritmijas. Tačiau apie širdies blokadą girdime gana dažnai. Kas yra širdies blokada, kaip ją atpažinti ir gydyti? Apie tai kalbamės su dr. hab. n. med. Maciej Sterliński iš Anino Kardiologijos instituto Širdies ritmo sutrikimų skyriaus
- Kai girdime "širdies blokadą", mums ateina mintis, kad širdis blokuoja, bet kas iš tikrųjų yra ši širdies blokada?
Širdies blokada ir širdies blokada yra labai dažni terminai.
- Na, pradėkime profesionaliai, mediciniškai nuo pradžių
Tikrai pradėčiau nuo pradžių, tai yra nuo trumpo širdies sandaros pristatymo ir aprašymo, kaip atsiranda ir plinta širdies stimuliacija susitraukti. Širdis susideda iš dviejų prieširdžių ir dviejų kamerų, atskirtų vožtuvais. Kiekvienas skilvelis, taip pat per du vožtuvus, pumpuoja kraują į kūno ir plaučių cirkuliaciją. Kad širdies raumuo ritmiškai susitrauktų, jam reikia nuoseklaus signalo, kad jis veiktų. Šią funkciją atlieka speciali ląstelių grupė, sudaranti dirgiklius laidžią sistemą. Natūralus širdies stimuliatorius yra sinoatrialinis mazgas, esantis dešiniojo prieširdžio sienelėje, iš kurio sužadinimas nukreipiamas į labai svarbią sritį, vadinamą atrioventrikuliniu mazgu, esančiu prieširdžių ir skilvelių sandūroje. Iš ten impps eina nuosekliais keliais, vadinamais Jo pluošto šakomis (kairėje ir dešinėje), iki nuoseklių gijų, kurios paskirsto imps per skilvelio raumenis. Srovė, kuri stimuliuoja širdį, vadinama elektromechaniniu sujungimu. Gamta sukūrė tobulus sprendimus, kuriuos žmogus bando pamėgdžioti.
- Ar galime tai iliustruoti palyginimu?
Kaip vaizdingą palyginimą galite naudoti variklio veikimo principus: širdis yra siurblys, t.y. cilindrai su stūmokliais. Kad variklis veiktų sklandžiai, jam reikalinga uždegimo sistema, tai yra kabelių pluoštas, paskirstantis srovę milisekundžių tikslumu. Šis kabelių pluoštas yra dirgiklius vedanti sistema. Jei uždegimo sistema sugenda, variklis praranda našumą, veikia netvarkingai arba išsijungia. Šis palyginimas taip pat gana tinkamas širdies veiklai ir impulsų laidumo blokavimo sutrikimams širdyje.
- Taip kalbantšnekamojoje kalboje širdies blokada, ar mes profesionaliai užsiimame impulso laidumo per širdį blokavimu?
Būtent širdies dirgiklius vedančioje sistemoje.
- Iš kur tiksliai atsiranda širdies blokada? Kokia jo priežastis?
Laidumo sutrikimai gali būti įgyti arba, rečiau, įgimti, pasireikšti gimus arba nustatyti vaisiaus gyvenimo metu. Taip pat yra labai reta progresuojančių laidumo sutrikimų grupė, kuri yra genetinė, todėl įgimta, tačiau su amžiumi palaipsniui blogėja. Pastarosios dvi situacijos taikomos vaikams ar jaunimui, bet, laimei, daug retesnės. Įgyti sutrikimai yra įvairių širdies ir kraujagyslių ligų ar organizmo senėjimo išraiška ir sudaro didžiąją daugumą kardiologų išnagrinėtų atvejų. Kalbant apie grėsmę mūsų pacientams, atrioventrikulinio mazgo, pagrindinės stimuliacijos į skilvelius „perdavimo stoties“, efektyvumas yra labai svarbus. Jei signalas susitraukti skilvelius, t.y. pagrindinis siurblys, pernešantis kraują į organizmą, ten užsiblokuoja, tai gali turėti labai rimtų pasekmių. Laimei, dirgiklius laidžios sistemos ląstelės, esančios žemiau mazgo, turi savo automatizmą, kuris gali būti avarinio maitinimo š altinio forma, tačiau šis mechanizmas gali greitai susidėvėti.
- Ar kardiologai turi kokių nors skirtumų pagal ligos sunkumą?
Čia kalbame apie „širdies blokadą“, todėl kalbame apie įvairias laidumo sutrikimų formas, bet sutelkime dėmesį į atrioventrikulinį mazgą. Blokavimas šiame mazge turi tris etapus: pirmasis (kai kurių žmonių vadinamas laidumo į skilvelius laiko padidėjimu), kuris dar negresia. Antrasis, kai kiekvienas prieširdžiuose susidaręs impulsas nėra nukreipiamas į skilvelius ir dėl to nėra jokio širdies susitraukimo. Trečia ir pavojingiausia – vadinama totaliniu, kai laidumas mazge nutrūksta. Šie sutrikimai gali būti paroksizminiai arba nuolatiniai.
- Lydi bet kokie simptomai?
Juos gali lydėti įvairaus sunkumo simptomai, įskaitant sąmonės netekimą. Tačiau mums, gydytojams, svarbus ir detalus bloko susidarymo mazge mechanizmas: ar tai labiau dėl „nuovargio“, ar dėl mazgo pažeidimo. Jį galime atskirti pagal EKG, bet tai labiau specializuotos žinios. Visi šie elementai reiškia, kad galime įvertinti paciento riziką ir, priklausomai nuo ligos stadijos, atidžiai stebėti arba tinkamai ją neutralizuoti. Laipsniai: Antrasis ir trečiasis laipsniai vadinami aukštesnio laipsnio AV blokais ir tuodaugeliu atvejų reikalingas skubus gydymas. Žmonių, sergančių nuolatiniu prieširdžių virpėjimu, laidumo sutrikimai yra atskira atrioventrikulinės blokados forma. Šie pacientai nebeturi galimybės reguliuoti širdies ritmo per sinoatrialinį mazgą, nes jo funkcija šiek tiek „užstrigo“ dėl nereguliaraus prieširdžių elektrinio aktyvumo. Laidumas į skilvelius tampa nereguliarus – iš čia kilo istorinis prieširdžių virpėjimo pavadinimas: visiška aritmija. Kai sutrinka atrioventrikulinio mazgo funkcija, tokių pacientų širdies susitraukimų dažnis tampa vis reguliaresnis, bet ir gerokai sulėtėja.
- Tokie pacientai gydomi skirtingai?
Šiems pacientams taip pat yra specialūs antrojo ir trečiojo laipsnio blokados diagnozavimo kriterijai. Tiek nuolatinio prieširdžių virpėjimo, tiek laidumo sutrikimų atsiradimas koreliuoja su pacientų amžiumi; ši problema yra pagyvenusių žmonių kardiologijos sritis. Šioje vietoje turiu pabrėžti, kad prieširdžių virpėjimas dėl savo paplitimo tam tikra prasme yra socialinė šiuolaikinės sveikatos priežiūros problema, o jos kompleksinis gydymas – ne tik naudojant stimuliaciją, bet ir taikant farmakoterapiją ar kitas chirurgines priemones. labai svarbūs metodai, tokie kaip transvaskulinė abliacija.
- Sakėte apie pagyvenusius žmones, ar jie ypač pažeidžiami?
Laidumo sutrikimai gali atsirasti bet kuriame gyvenimo etape, tačiau su vėlesniais gyvenimo dešimtmečiais jie atsiranda vis dažniau. Vyresnio amžiaus žmonės serga įvairiomis kraujotakos sistemos ligomis, o gal net ir anksčiau turėję sveikatos jausmą išgyvena natūralų dirgiklius vedančios sistemos „senėjimą“, kuris tampa vis mažiau efektyvus. Aštuntą-devintą gyvenimo dešimtmetį su laidumo sutrikimais dažniausiai susiduriame esant nuolatiniam prieširdžių virpėjimui. Jei pridursime, kad pagyvenę žmonės yra ypač pažeidžiami dėl traumų ir negalios pasekmių, nesunku suprasti, kad jų veiklai labai svarbu neleisti jiems per lėtai dirbti savo širdimi ir dėl to susilpnėti ar alpti.
- Taigi mes jau žinome, kas yra širdies blokada, kas tai yra, bet ar pacientas nežino, kad jam yra širdies blokada?
Pacientas retai žino, kad jam tiesiog yra „širdies blokada“. Tačiau yra simptomų, kurie gali paskatinti jus skubiai kreiptis į gydytoją arba ligoninę.
- Kas?
Tai apima staigų silpnumą, galvos svaigimą, apalpimą arba sąmonės netekimą. Užteksretai, bet, deja, pirmasis simptomas gali būti ir staigus širdies sustojimas, todėl čia svarbus gebėjimas suteikti pirmąją pagalbą.Kadangi savijauta ir tolerancija tam tikroms ligos būsenoms labai skiriasi nuo žmogaus, pasitaiko, kad pažengę atrioventrikulinio laidumo sutrikimai jaučiasi gana gerai arba nežymų negalavimą priskiria nereikšmingoms priežastims ir ypač nesiskundžia savo sveikata. Tada blokada gali būti diagnozuota atsitiktinai apsilankius pas gydytoją arba atliekant įprastinį EKG tyrimą.
- Taigi, kokia yra širdies blokados diagnostinė procedūra?
Kiekviena problema, su kuria pranešame gydytojui, reikalauja surinkti išsamų pokalbį, t.y. informaciją apie tai, kuo pacientas skundžiasi, kuo jis serga, kokius vaistus vartoja ir kokia jo aplinka. Taip pat būtina ištirti pacientą ir paskirti pagrindinius laboratorinius tyrimus. Tuomet sprendžiama dėl tolimesnės širdies aritmijų diagnostikai būdingos procedūros, kuri dažniausiai apima: EKG, echokardiografiją, ilgalaikį Holterio EKG įrašymą, kartais fizinio krūvio testą, taip pat neinvazinį ir invazinį diagnostinį stimuliavimą. Diagnostinę procedūrą turi detaliai suplanuoti gydytojas.
- Ar yra priepuolio blokados atveju situacija, kai EKG ar Holterio metu nieko neįvyksta? Dažnai tyrimo metu pacientai jaučiasi puikiai, o tada tiesiog ištinka traukuliai, ar tai būtų širdies blokada, tachikardija ar bradikardija.
Žinoma. Tai yra geriausias aritmijos priepuolių apibrėžimas ir turiu pasakyti, kad tai dažnai diagnostiškai labai sunkūs atvejai. Žinoma, gali būti rekomenduojami labai dažni EKG tyrimai ar Holterio įrašai, tačiau šio vienintelio momento, kai įvyksta blokada, galite neužfiksuoti. Pacientas ir toliau skundžiasi galvos svaigimu ar alpimu ir tikisi pagalbos.
- Kokia išeitis iš šios situacijos?
Implantuojamas aritmijų registratorius yra labai vertingas tokių pacientų diagnostikos metodas. Tai nedidelis, pailgos kapsulės dydžio prietaisas, kurį galima implantuoti po krūtinės oda beveik injekcijos pavidalu. Toks registratorius gali sekti ir įrašyti širdies ritmą keletą metų; Taip pat galite bet kada prie jo prisijungti nuotoliniu būdu ir patikrinti jo įrašus. Deja, tai dar ne Nacionalinės ligonių kasos kompensuojamas aparatas, gaila. Taip daugeliui pacientų, kuriems reikia pagalbos, būtų galima diagnozuoti ne tik blokadą, bet ir įvairias kitas aritmijas. Paslaugos tampa gana įprastu metodutelemedicina, leidžianti atlikti nuotolinį EKG vertinimą specializuotuose centruose. Taip pat atsiranda vis daugiau naujoviškų širdies ritmo stebėjimo technologijų, pavyzdžiui, taikomosios programos išmaniuosiuose telefonuose ar marškinėliai su įmontuotais elektrodais ir mikroprocesoriais.
- Nustačius diagnozę, kokios yra širdies blokados gydymo galimybės?
Galima sakyti apibendrintai, kad, deja, veiksmingų vaistų nuo širdies laidumo sutrikimų nėra, jei tik priežastis nėra grįžtama liga, kurią galima gydyti priežastiniu būdu. Jei atpažįstame aukštesnius blokados laipsnius: antrojo ir ypač trečiojo laipsnio blokadą, gali tekti implantuoti širdies stimuliatorių. Širdies stimuliatorių tipai yra skirtingi ir mūsų – specialistų – užduotis – pritaikyti tinkamiausio tipo prietaisą prie paciento poreikių. Pastaraisiais metais atsirado vadinamųjų belaidžiai širdies stimuliatoriai – mažos kapsulės, implantuojamos į širdies vidų, kurios yra autonominis elektrodas stimuliacijai, mikroprocesorius ir baterija vienu metu. Šie aparatai vis dar implantuojami labai retais ir griežtai apibrėžtais atvejais, kai įprasto širdies stimuliatoriaus naudojimas yra neįmanomas arba susijęs su rizika, tačiau po kelių dešimčių metų jie taps standartu. Atrioventrikulinė blokada yra tokių širdies stimuliatorių atskaitos taškas. Lenkijoje jau veikia keli centrai, atliekantys šias procedūras, tarp jų – Varšuvos Kardiologijos institutas. Taip pat verta paminėti, kad pacientams, sergantiems sunkiomis blokados formomis, tačiau negalime iš karto implantuoti širdies stimuliatoriaus ar numatyti, kad susiduriame su grįžtama liga – galime naudoti laikiną stimuliaciją. Tai yra, įkiškite ploną elektrodą į širdį per veną arba priklijuokite du gelio elektrodus ant krūtinės ir, jei reikia, naudokite išorinį širdies stimuliatorių, kad kurį laiką stimuliuotumėte širdį.
- Kaip dažnai širdies stimuliatoriai implantuojami širdies blokadai?
Lenkija yra viena pažangiausių šalių Europoje, kai kalbama apie gydymo implantuojamaisiais elektroterapijos prietaisais, įskaitant širdies stimuliatorių, prieinamumą. Kiekvienas, kuriam reikalingas širdies stimuliatorius, gali būti tikras, kad šis gydymas bus suteiktas greitai. Kasmet Lenkijoje implantuojame apie 30 000 širdies stimuliatorių, iš kurių maždaug trečdalis yra procedūros, atsirandančios dėl atrioventrikulinės blokados diagnozės. Taigi nesunku apskaičiuoti, kad vienam milijonui mūsų šalies gyventojų kasmet širdies stimuliatoriaus apsaugos dėl atrioventrikulinės blokados reikia apie 250 žmonių.
- Kiek pacientų turi širdies blokadą? Yra šiek tiekstatistika?
Atrioventrikulinė blokada gali būti nekenksmingas EKG radinys, jis gali pasirodyti kaip fiziologinis reiškinys jauniems žmonėms, ypač sportuojant, taip pat gali prireikti gydymo širdies stimuliatoriumi. Galima daryti prielaidą, kad aukštesnio laipsnio blokadą kasmet diagnozuojame keliems šimtams žmonių iš milijono ir šiems žmonėms svarstome širdies stimuliatoriaus implantavimą. Žmonių, sergančių įvairiomis AV blokados formomis, skaičių sunku tiksliai įvertinti, bet tikriausiai jis kelis kartus didesnis.
- Ir galiausiai – į ką pacientai turėtų atkreipti dėmesį prieš diagnozuodami širdies blokadą?
Visi, ypač pagyvenę žmonės, turėtų atkreipti dėmesį į anksčiau minėtus simptomus. Bet koks alpimas, galvos svaigimas ar silpnumas turėtų sukelti nerimą. Verta tuomet kreiptis į polikliniką, apie savo negalavimus pasakyti gydytojui. Tada bus atliktas bent jau EKG tyrimas ir, jei pasirodys tinkamas, bus rekomenduota atlikti tolesnę diagnostiką. Sąmonės netekimas visada yra pavojingas ir tuomet, žinoma, reikia kviesti greitąją pagalbą. Aukštesnio laipsnio AV blokada paprastai yra širdies stimuliatoriaus indikacija.
- Tiksliai, o pacientai, kuriems diagnozuota liga ir kuriems implantuoti širdies stimuliatoriai, turėtų saugotis?
Tai modernūs elektroniniai prietaisai, bet tik įrenginiai. Reikėtų pasirūpinti savo sveikata, taip pat pasirūpinti vieta, kurioje yra širdies stimuliatorius – venkite įtemptų rankų judesių širdies stimuliatoriaus šone ir neperkraukite jo. Privalote vadovautis kardiologų rekomendacijomis, reguliariai lankytis tikrinimuose ir informuoti pacientus prižiūrintį personalą apie bet kokį nerimą keliantį simptomą. Ypač reikėtų reaguoti, kai vėl atsiranda simptomai, panašūs arba tokie patys kaip prieš implantaciją (nors ne visada jie gali būti susiję su ta pačia liga). Kadangi stimuliatorius yra dirbtinis implantas – svetimkūnis, reikėtų atkreipti dėmesį ir į staigų temperatūros padidėjimą, š altkrėtį, varginantį silpnumą, taip pat odos atsiradimą virš prietaiso implantavimo vietos. Mėlyna, raudona arba patinusi vieta gali reikšti uždegimą, todėl reikia nedelsiant pasikonsultuoti su savo sveikatos priežiūros specialistu.
Tekstas parašytas Naujų Intervencinės kardiologijos (NFIC) seminaro proga