Benzodiazepinai daugiausia siejami su anksiolitikais, prieštraukuliniais vaistais ir raminamaisiais. Benzodiazepinai taip pat plačiai naudojami medicinoje – jie naudojami tiek pacientų premedikacijai prieš operaciją, tiek staigiam pacientų susijaudinimui valdyti bei nerimo sutrikimams gydyti. Gydymą benzodiazepinais gydytojai taiko itin atsargiai, nes šie vaistai turi vieną didžiausių priklausomybės potencialų tarp gydomųjų medžiagų.

Turinys:

  1. Benzodiazepinai: vartojimo indikacijos
  2. Benzodiazepinai: skilimas
  3. Benzodiazepinai: veiksmas
  4. Benzodiazepinai: kontraindikacijos
  5. Benzodiazepinai: šalutinis poveikis
  6. Benzodiazepinai: perdozavimas
  7. Benzodiazepinai: kas gali išrašyti receptą?

Benzodiazepinaimedicinoje naudojami nuo šeštojo dešimtmečio, kai buvo atrastas pirmasis iš jų – chlordiazepoksidas. Minėtas vaistas praktiškai nebevartojamas, tačiau ir šiandien vartojamas kitas benzodiazepinas – diazepamas, pagamintas praėjus keleriems metams po chlordiazepoksido. Per daugiau nei pusę amžiaus, praėjusį nuo benzodiazepinų pasirodymo rinkoje, buvo pagaminta daug skirtingų šios grupės preparatų, kurie iš esmės veikia vienodai, tačiau skiriasi stiprumu ir veikimo trukme.

Benzodiazepinai: vartojimo indikacijos

Benzodiazepinai dažniausiai siejami su nerimą mažinančiais vaistais, tačiau šios grupės preparatai naudojami ne tik psichikos ligoms gydyti. Indikacijos benzodiazepinams yra šios:

  • nerimo sutrikimai (pvz., generalizuotas nerimo sutrikimas, panikos priepuoliai – šie vaistai ypač naudojami laikinai numalšinti nerimą);
  • trumpalaikis nemigos gydymas;
  • epilepsijos priepuolių gydymas;
  • premedikacija prieš operaciją;
  • mažina alkoholio vartojimo nutraukimo simptomus;
  • skausmingų raumenų kontraktūrų gydymas;
  • delyro gydymas.

Benzodiazepinai taip pat naudojami kritiniais atvejais. Kartais jie skiriami agresyviems pacientams ir pacientams, kuriems būdingas didelis psichomotorinis susijaudinimas.

Benzodiazepinai yra vaistai, skirti labiau suaugusiems. ATvaikai, jie naudojami retai – šioje amžiaus grupėje pirmenybė teikiama alternatyvioms nerimą mažinančioms priemonėms.

Benzodiazepinai: skilimas

Pagrindinė benzodiazepinų klasifikacija grindžiama kiekvieno agento veikimo trukme.

Dėl šios priežasties yra benzodiazepinų:

  • trumpai veikiantis (pvz., triazolamas arba loprazolamas);
  • vidutinės trukmės veikimo (pvz., alprazolamas, estazolamas);
  • ilgai veikiantis (pvz., diazepamas ar klonazepamas).

Skirstant benzodiazepinus galima atsižvelgti ne tik į jų veikimo trukmę, bet ir į greitį, kuriuo pasireiškia šių vaistų poveikis. Greitai veikiantys benzodiazepinai yra, pavyzdžiui, diazepamas ir triazolamas. Pavyzdžiui, lorazepamas arba oksazepamas yra vaistai, kurių poveikis išryškėja praėjus ilgam laikui po jų vartojimo.

Šis skirstymas svarbus, pavyzdžiui, renkantis vaistą, atitinkantį konkretaus paciento poreikius: pavyzdžiui, kai reikia suvaldyti reikšmingą psichomotorinį susijaudinimą, naudojami greitai veikiantys benzodiazepinai

Benzodiazepinai: veiksmas

Benzodiazepinai veikia prisijungdami prie benzodiazepinų receptorių, kurie yra GABAerginių receptorių komponentai. Šios struktūros priklauso vadinamiesiems slopinantys receptoriai. Nervų sistemoje jie egzistuoja kartu su chlorido receptoriais. GABAerginių receptorių stimuliavimas padidina chlorido jonų antplūdį į ląstelę, o tai savo ruožtu sukelia neuronų hiperpoliarizaciją.

Benzodiazepinų prijungimas prie šių receptorių daro juos jautresnius stimuliuojančio neurotransmiterio (GABA) prijungimui. GABAerginių receptorių stimuliavimo poveikis yra „užmigdymas“ nervinėms ląstelėms, todėl benzodiazepinai turi raminamąjį ir migdomąjį poveikį. Be tokio poveikio, šie vaistai taip pat turi prieštraukulinį poveikį, mažina raumenų įtampą ir psichomotorinį jaudrumą.

Benzodiazepinai: kontraindikacijos

Atsižvelgiant į tai, kad benzodiazepinai gali sutrikdyti kvėpavimo procesą, šių vaistų neturėtų vartoti žmonės, turintyskvėpavimo problemų . Ligų, kurioms benzodiazepinai yra kontraindikuotini, pavyzdžiai yra lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL), sunkioji miastenija ir obstrukcinė miego apnėja.

Dėl dideliopriklausomybės potencialobenzodiazepinų neturėtų vartoti pacientai, kurie kada nors turėjo priklausomybę (nuo alkoholio, narkotikų ar kitų narkotikų).

KontraindikacijaGydymas benzodiazepinais taip pat yranėštumas .

Benzodiazepinų vartojimasvyresnio amžiaus žmonėms yra prieštaringas . Tokia situacija susidarė dėl to, kad šioje pacientų grupėje yra didžiausia priklausomybės nuo benzodiazepinų rizika. Kitas aspektas, verčiantis rūpestingai taikyti pagyvenusių žmonių gydymą benzodiazepinais, yra tai, kad šiai amžiaus grupei kyla didžiausia šių vaistų nuo nerimo šalutinio poveikio rizika.

Pacientams, sergantiems depresija, benzodiazepinus rekomenduojama skirti atsargiai. Taip yra todėl, kad tokie pacientai, norėdami nusižudyti, gali vartoti vaistus nuo nerimo.

Benzodiazepinai: šalutinis poveikis

Šalutinis poveikis, atsirandantis vartojant benzodiazepinus, daugiausia atsiranda dėl šių vaistų veikimo mechanizmo.

Šios grupės vaistais gydomi pacientai gali patirti:

  • mieguistumas,
  • motorikos koordinacijos sutrikimai,
  • raumenų silpnumas,
  • atminties sutrikimai,
  • libido mažinimas,
  • galvos skausmas,
  • bendro silpnumo jausmas,
  • mažesnis kraujospūdis,
  • pykinimas.

Reikia turėti omenyje, kad benzodiazepinų vartojimas gali pabloginti psichomotorinę veiklą. Dėl šios priežasties žmonės, vartojantys vaistus nuo nerimo, prieš vairuodami automobilį turėtų įsitikinti, kad jie tikrai gali saugiai keliauti kelyje.

Šalutinis benzodiazepinų poveikis, keliantis pacientų susidomėjimą, gali būti vadinamasis.paradoksali reakcija . Jis pasireiškia retai, nes pasireiškia mažiau nei 1 iš 100 žmonių, vartojančių benzodiazepinus. Didžiausia jo rizika yra ekstremalių amžiaus grupių pacientams (jauniems ir pagyvenusiems žmonėms) ir pacientams, kuriems yra organinių smegenų pažeidimų. Paradoksali reakcija į benzodiazepinus yra ta, kad vaisto vartojimas – užuot nutildęs pacientą ir nuraminęs – sukelia agresiją ir didelį psichomotorinį susijaudinimą.

Priklausomybės nuo benzodiazepinų rizika

Benzodiazepinai turi gana didelį priklausomybės potencialą. Priklausomybės išsivystymo rizika atsiranda net po dviejų-keturių gydymo savaičių, todėl nuolatinis šių vaistų vartojimas pacientams rekomenduojamas tik esant neabejotinai būtinybei.

Priklausomybė nuo benzodiazepinų gali pasireikšti didėjančiu tolerancija vaistui – pacientams gali prireikti vis didesnių anksiolitikų dozių, kad pasireikštų gydymo poveikis. Kitas požymis, kad buvo priklausomybė, gali būti simptomai, atsirandantys po nutraukimobenzodiazepinai. Jie gali būti:

  • apetito praradimas,
  • silpnumas,
  • priepuolių,
  • padidėjęs prakaitavimas,
  • prislėgta nuotaika,
  • padidėjęs dirglumas,
  • nerimas,
  • nemiga,
  • raumenų drebulys,
  • atminties, dėmesio ir koncentracijos sutrikimai.

Pagrindinis būdas išvengti priklausomybės yra vartoti benzodiazepinus mažiausiomis įmanomomis dozėmis ir kuo trumpesnį laiką. Tačiau kartais pacientas tampa priklausomas. Esant tokiai situacijai, gydymas grindžiamas laipsnišku vartojamo vaisto dozės mažinimu, o pacientui nutraukus gydymą, vietoj trumpo veikimo benzodiazepinų gali būti paskirti ir ilgo veikimo benzodiazepinai (pastarųjų atveju abstinencijos simptomai pasirodo daug dažniau).

Priklausomybės nuo benzodiazepinų būtinai reikėtų vengti, nes jei taip atsitiktų, laikas, kurio reikia norint visiškai nutraukti vaisto vartojimą, gali trukti daug mėnesių.

Benzodiazepinų vartojimas kartu su alkoholiu yra ypač pavojingas, nes tai žymiai padidina paciento mirties riziką

Benzodiazepinai: perdozavimas

Perdozavus šių vaistų atsiranda įvairių negalavimų. Tai gali būti kalbos ir eisenos sutrikimai, bet ir gyvybei pavojingos problemos, tokios kaip koma ir kvėpavimo slopinimas.

Perdozavus benzodiazepinų, gydymas atliekamas stacionare, kur pacientams skiriama anksiolitikų antagonistė ​​– flumazenilis

Benzodiazepinai: kas gali išrašyti receptą?

Kadangi benzodiazepinai yra vaistai nuo nerimo, kai kurie pacientai gali manyti, kad juos skiria tik psichiatrai. Bet jūs galite gauti receptą benzodiazepinams, pavyzdžiui, iš savo šeimos gydytojo. Renkantis gydytoją, pas kurį kreipiamės dėl anksiolitinių vaistų, turėtume pagalvoti, kokia tiksliai yra mūsų problema.

Žmonėms, kenčiantiems nuo nerimo sutrikimų, geriausia bus apsilankyti pas psichiatrą, tačiau esant trumpalaikiams miego sutrikimams, turėtų pakakti apsilankymo pas šeimos gydytoją

Narkotikai, kurie gali sukelti priklausomybę. Kurie populiarūs nereceptiniai vaistai gali veikti kaip narkotikai?

Diazepamas yra psichotropinis vaistas. Kaip veikia diazepamas?

Vaistai nuo kosulio kaip vaistai: kodeinas, pseudoefedrinas ir dekstrometorfano hidrobromidas

Apie autoriųLankas. Tomaszas NeckisPoznanės medicinos universiteto medicinos fakulteto absolventas. Lenkijos jūros gerbėjas(labiausiai noriai vaikštinėja jos pakrante su ausinėmis ausyse), katės ir knygos. Dirbdamas su pacientais jis orientuojasi į tai, kad visada jų išklausytų ir praleistų tiek laiko, kiek jiems reikia.

Skaityti daugiau šio autoriaus straipsnių

Kategorija:

Sveikata