Atopinis dermatitas (AD) yra liga, kurios simptomus galite sumažinti tik tinkamais vaistais ir priežiūra. Pagrindinis atopinio dermatito simptomas yra niežulys. Niežulys gali būti toks varginantis, kad žmogus negali miegoti ir normaliai funkcionuoti. Atopiniu dermatitu dažniausiai serga vaikai, tačiau juo gali sirgti ir suaugusieji. Su AD susijusi atopija yra įgimtas polinkis į alergines reakcijas į įvairius antigenus. Sergant AD, šios reakcijos yra susijusios su oda.

Atopinis dermatitas – kas tai per liga?

Atopinis dermatitas-AZS(lot.atopinis dermatitas ) yra lėtinė uždegiminė odos liga . Vaikų atopinio dermatito ir suaugusiųjų atopinio dermatito simptomai yra panašūs – būdingiausias yra nuolatinis niežėjimas, kuris žymiai pablogina pacientų gyvenimo kokybę.

Sergantatopiniu dermatituligos simptomai dažnai išnyksta ir vėl pablogėja. Dabar manoma, kad atopinio dermatito išsivystymas yra susijęs su genetinių, aplinkos ir imunologinių veiksnių deriniu.

Atopinis dermatitas – AD priežastys

Atopinio dermatito priežastysnėra visiškai suprantamos.

  • Yra žinoma, kadatopinis dermatitasyra susijęs su odos sutrikimais. Jų esmė yra apsauginės epidermio funkcijos praradimas. Pakinta epidermio struktūra: atsipalaiduoja ryšiai tarp jo ląstelių ir prarandamas išorinis lipidų sluoksnis (vadinamasis odos lipidinis sluoksnis). Šie pokyčiai neleidžia epidermiui veikti kaip barjerui. Vanduo lengviau išgaruoja nuo kūno paviršiaus, todėl oda išsausėja. Iš išorės palengvinamas infekcijų sukėlėjų, teršalų ir pašalinių medžiagų įsiskverbimas. Oda tampa pernelyg jautri ir sudirgusi. Taip pat yra būdingas niežėjimas.
  • Kalbant apie genetinius AD veiksnius , ypatingas vaidmuo priskiriamas genams, koduojantiems filagriną, ty vieną iš b altymų, kurie sukuria epidermio barjerą. Kai kurių atvejų priežastis yra genetinis šio b altymo struktūros sutrikimasatopinis dermatitas. Šiuo pagrindu išsivystanti liga paprastai būna sunkesnė ir blogiau reaguoja į gydymą.
  • Kita vertus,atopinis dermatitasyra susijęs su imuninės sistemos poslinkiu link alerginių reakcijų ir didelio kiekio uždegimą sukeliančių medžiagų gamyba. Tačiau nežinoma, kuria kryptimi vyksta priežasties-pasekmės seka. Galbūt pažeistas epidermis yra vieta, kur prasiskverbia pašalinės medžiagos ir alergenai, kurie vėliau prisideda prie imuninės sistemos reguliavimo sutrikimo.
  • Kita hipotezė yra ta, kad yra polinkis į alergines ir uždegimines reakcijas, dėl kurių pažeidžiamas odos barjeras.
  • Yra aplinkos veiksnių, galinčių prisidėti prieatopinio dermatitoišsivystymo. Kaip ir kitų alerginių ligų atveju, viena iš populiarių teorijų apie AD išsivystymo priežastis yra vadinamoji „perdėtos higienos hipotezė“. Remiantis šia hipoteze, ribojant vaiko sąlytį su įvairiomis medžiagomis ankstyvoje vaikystėje (auginant „steriliomis“ sąlygomis) užkertamas kelias tinkamam imuninės sistemos vystymuisi ir vėliau atsiranda įvairių padidėjusio jautrumo reakcijų.
  • Taip pat verta paminėti svarbų psichologinių veiksnių, galinčių prisidėti prie ligos proceso paūmėjimo, vaidmenį. AD simptomai dažnai būna sunkus, kai pacientai patiria stiprių emocijų ar stresinių situacijų.

Atopinis dermatitas – simptomai

Pirmiejiatopinio dermatito simptomaidažniausiai pasireiškia vaikystėje. Priklausomai nuo š altinio, manoma, kad tik 5-15% pacientų serga šia liga, kuri prasideda sulaukus 5 metų.

Dažni atopinio dermatito simptomai:

  • eriteminiai, papuliniai ir dažnai eksudaciniai odos pažeidimai
  • oda yra sausa, linkusi skilinėti ir pakeisti spalvą
  • būdingas simptomas yra varginantis niežėjimas, sukeliantis nuolatinį įbrėžimą (ypač naktį, kai pacientas negali kontroliuoti)
  • įbrėžimas sukelia tolesnį dirginimą – tai sukuria užburtą ratą, dėl kurio nuolat blogėja oda
  • būdingas simptomas yra vadinamasisodos lichenifikacija . Odos paviršius atrodo taip, lyg žiūrėtume į jį padidintą – visi nelygumai tampa matomi plika akimi
  • Antrasis AD būdingas reiškinys yra b altasis dermografizmas. Jį sudaro b altų dėmių susidarymas ant odos, atsiradęs ją subraižant
  • sukelia lėtinę atopinio dermatito formąodos sustorėjimas.

Atopinis dermatitaslinkęs užimti vadinamąją. galūnių lenkimo paviršiai, tai yra alkūnės ir poplito duobės. Kitos būdingos vietos yra liemuo ir rankos. Šie odos pažeidimai būdingi suaugusiems ir vyresniems vaikams. Kūdikiams pirmieji pokyčiai dažniausiai atsiranda ant veido.

Atopinis dermatitas – kas sustiprina simptomus?

Odos išsiveržimus gali apsunkinti įvairūs veiksniai, pavyzdžiui:

  • aplinkos temperatūros pokyčių
  • tam tikros rūšies kosmetika ir medžiagos (ypač vilnos)
  • įkvėpimo ir maisto alergenai

KursasAtopinio dermatitopaprastai susideda iš nuoseklių paūmėjimo ir remisijos (irimo) periodų. Liga taip pat kelia komplikacijų, tokių kaip odos pažeidimų superinfekcija infekciniais sukėlėjais, riziką. Vaikams, kuriems diagnozuota AD, yra didesnė rizika susirgti kitomis alerginėmis ligomis (pvz., bronchine astma ir alerginiu rinitu).

Taip pat verta atsiminti, kadatopinis dermatitasreikšmingai veikia pacientų gyvenimo kokybę; ypač varginantis reiškinys – nuolatinis odos niežėjimas. Šis simptomas taip pat gali sukelti miego sutrikimus.

Atopinis dermatitas – gydymas

Atopinio dermatito gydymasyra ilgas ir sudėtingas procesas. Galimi ir farmakologiniai, ir nemedikamentiniai metodai. Tarp svarbiausių yra:

  • atopinis dermatitas – nemedikamentinis gydymas

Atopinio dermatito gydymo pagrindas yra priežiūra naudojant specialias priemones, vadinamas emolientais. Tai riebalų pagrindu pagaminti preparatai, kurių užduotis – atstatyti odos lipidinį sluoksnį ir „sutaisyti“ epidermio barjerą. Reguliariai naudojant emolientus, vanduo sulaikomas gilesniuose odos sluoksniuose ir neleidžia jai išsausėti.

Prižiūrėdami atopinę odą venkite kosmetikos, kurioje yra dirginančių medžiagų, kvapiųjų medžiagų ir konservantų. Jei kartu yra alergija maistui, būtina laikytis tinkamos eliminacinės dietos. Ilgos ir karštos vonios taip pat nerekomenduojamos. Verta stebėti savo kūną ir vengti veiksnių, sukeliančių odos pakitimų paūmėjimą (vilnoniai drabužiai, inhaliaciniai alergenai, stresas)

Fototerapija yra labai svarbus AD gydymo metodas. Tai gydymas ultravioletiniais spinduliais. Jį sudaro proceso paveikto odos paviršiaus švitinimasspecialiai parinktas šviesos spindulys. Fototerapija padeda sumažinti niežulį ir uždegimines reakcijas. Tačiau šis metodas nenaudojamas jaunesniems nei 12 metų vaikams.

  • atopinis dermatitas – vietinis farmakologinis gydymas

Daugelį metų farmakologinio gydymo pagrindasADbuvo vietiniai gliukokortikosteroidai (dažniausiai vadinami steroidais). Jie daugiausia turi priešuždegiminį poveikį. Šiai vaistų grupei priklauso daug skirtingo stiprumo ir veikimo trukmės preparatų, kurie leidžia individualiai gydyti.

Gliukokortikosteroidų pagrindu pagaminti tepalai yra veiksmingi gydant odos pažeidimų paūmėjimus. Deja, jie netinka ilgalaikiam naudojimui – ilgalaikio gydymo metu jie gali sukelti šalutinį poveikį (odos išplonėjimas ir atrofija, strijos).

Antroji vietinio poveikio medikamentų grupė, vartojama gydant AD, yra vadinamieji. kalcineurino inhibitoriai. Šiai grupei priklauso du preparatai: takrolimuzas ir pimekrolimuzas. Pagrindinis privalumas yra steroidų terapijai būdingo šalutinio poveikio nebuvimas. Pagrindinis trūkumas yra jų aukšta kaina iki šiol.

Vietinių dezinfekavimo priemonių, ypač antibiotikų, naudojimas išlieka svarbiu klausimu. Juos rekomenduojama naudoti tik esant odos pažeidimų infekcijai (superinfekcijai). Nenaudokite antibiotikų tepalų „tik tuo atveju“. Tokia procedūra skatina bakterijų atsparumo antibiotikams vystymąsi.

  • atopinis dermatitas – bendras medikamentinis gydymas

Nėra patenkinamo atsako į vietinį gydymąADgali būti sisteminių vaistų vartojimo indikacija. Tai yra uždegiminių reakcijų slopinimo priemonės. Geriamieji gliukokortikoidai yra pirmoji gydymo kryptis.

Kaip ir vietinio poveikio preparatų, reikėtų vengti jų ilgalaikio vartojimo. Kita sisteminio poveikio vaistų grupė yra vadinamieji imunosupresantai, slopinantys pernelyg didelį imuninės sistemos aktyvumą. Šios grupės atstovai yra, pvz., metotreksatas ir ciklosporinas. Jie naudojami tikesant sunkioms AZS formoms .

Atopiniam dermatitui gydyti naudojami antihistamininiai vaistai, kurie pirmiausia padeda suvaldyti varginantį niežulį.

Atopinis dermatitas – priežiūros taisyklės

Kovos su atopiniu dermatitu pagrindas yra švelni higiena ir kasdienė odos priežiūra, kuri atkurs apsauginį odos barjerą, o oda nustos niežėti. Svarbu reguliarumas ir nuoseklumas. Tai būtinaišlaikyti tinkamą odos priežiūros rutiną ir odos gerinimo laikotarpiais, veikti profilaktiškai ir ilginti laikotarpius tarp paūmėjimų. Štai keletas svarbių taisyklių:

  • Maudykitės po dušu, o ne vonioje, nes per ilgas buvimas vandenyje gali išsausinti odą,
  • Nepamirškite, kad vanduo būtų šiltas – karštas vanduo taip pat sausina odą,
  • Skalbdami naudokite švelnius gelius ar aliejus, skirtus atopinei odai, kad sumažintumėte niežulį. Pamirškite apie įprastus muilus ir vonios losjonus,
  • Po plovimo švelniai nusausinkite odą rankšluosčiu – netrinkite,
  • Atopinei odai skirtą minkštinamąjį balzamą užtepkite ant dar šiek tiek drėgnos odos, tai atstatys apsauginį odos barjerą ir sumažins niežulį,
  • Jei jūsų oda niežti, visada turėkite su savimi purškiklį nuo niežėjimo atopinei odai – ypač naktį, prie lovos,
  • Skalbkite drabužius ir patalynę specialiais milteliais, skirtais alergiškiems ar atopiniams žmonėms.

Atopinis dermatitas – diagnozė

Gydytojas nustato diagnozęatopinis dermatitasremdamasis būdingais ligos simptomais. Nėra vieno diagnostinio tyrimo, kuris patvirtintų diagnozę 100%. Taip vadinamas Hanifin-Rajka kriterijai. Tai 27 kriterijų (klinikinių simptomų), būdingų atopiniam dermatitui, rinkinys.

Tarp jų išskiriame 4 vadinamuosius didesni (pagrindiniai) kriterijai ir 23 mažesni (papildomi) kriterijai. Norint atpažintiAZS , būtina atitikti bent tris pagrindinius ir tris mažesnius kriterijus.

Hanifin-Rajka kriterijai:

Pagrindiniai kriterijai:

  • odos niežėjimas
  • būdinga odos pažeidimų lokalizacija
  • paciento ar jo šeimos atopija
  • lėtinis ir pasikartojantis ligos pobūdis

Mažesni kriterijai yra:

  • sausa oda (kserozė)
  • ankstyvas pradžios amžius
  • ichtiozė arba folikulinė keratozė
  • teigiami odos dūrio testo rezultatai
  • padidėjusi IgE koncentracija (atopija)
  • pasikartojančios odos infekcijos
  • nespecifinė rankų ir (arba) pėdų egzema
  • spenelių egzema
  • cheilitas
  • pasikartojantis konjunktyvitas
  • keratokonusas (keratokonusas)
  • pokapsulinė katarakta
  • tamsėjimas aplink akis
  • Dennie ir Morgan simptomas (akių raukšlės)
  • b altas dermografizmas
  • priekinė gimdos kaklelio raukšlė
  • odos niežėjimas po prakaitavimo
  • maisto netoleravimas
  • vilnos netoleravimas
  • odos būklės paūmėjimas po streso
  • eritemaveidas
  • b altos pleiskanos
  • paryškina plaukų folikulus.

Diagnozuojant atopinį dermatitą gali būti naudingi alergijos tyrimai, pvz., IgE antikūnų kiekis kraujyje. Taip pat galima ištirti šių antikūnų prieš specifinius alergenus lygį. Tai leidžia nustatyti, kam konkrečiai pacientas yra alergiškas.

Atopinis dermatitas ir odos struktūra bei funkcijos

Oda yra vienas didžiausių mūsų kūno organų pagal paviršiaus plotą – vidutiniškai ji užima 1,5–2 m². Odos struktūroje yra trys pagrindiniai sluoksniai:

  • epidermis
  • derma
  • poodinis audinys

Kiekvienas iš jų sudarytas iš skirtingo tipo langelių. Išoriniame sluoksnyje – epidermyje – vyrauja tvirtai prilipę keratinocitai.

Jų užduotis yra sukurti tvirtą barjerą nuo išorinės aplinkos. Epidermyje taip pat yra melanocitų, ty ląstelių, atsakingų už odos spalvą. Jų skaičius priklauso nuo žmogaus veido odos tipo. Kitas sluoksnis, t. y. derma, daugiausia sudarytas iš jungiamojo audinio.

Tiriant dermos fragmentą mikroskopu, papildomai galime pastebėti įvairių darinių:

  • prakaito liaukos
  • riebalinės liaukos
  • kraujagyslės
  • nervų galūnėlės
  • plaukų folikulai

Poodiniame audinyje, be kita ko, yra riebalų ląstelių.

Žinoma, odos struktūra skiriasi priklausomai nuo mūsų kūno regiono. Pavyzdžiui, plaštakos odoje nėra plaukų ar riebalinių liaukų, tačiau yra didžiausia prakaito liaukų koncentracija visame kūne. Epidermio storis taip pat labai skiriasi, o kulnų srityje jis gali būti iki 2 mm storio.

Verta suvokti, kad oda nėra tik pasyvi danga, dengianti mūsų kūną. Šis organas aktyviai dalyvauja, pavyzdžiui, reguliuojant kūno temperatūrą arba vandens ir elektrolitų balansą. Oda veikia kaip barjeras: ji apsaugo nuo per didelio vandens netekimo, bet taip pat apsaugo mus nuo neigiamo išorės veiksnių poveikio.

Tvirtos jungtys tarp epidermio ląstelių užtikrina apsaugą nuo mikroorganizmų įsiskverbimo. Oda yra vitamino D gamybos vieta, todėl ji yra svarbi hormonų pusiausvyros dalis. Odos prakaito liaukų darbas, savo ruožtu, yra vienas iš efektyviausių termoreguliacijos mechanizmų.

Atopinis dermatitas ir atopija

Pavadinimasatopinio dermatitoapima terminą atopija, t.y.pagrindinius reiškinius. Taigi, kas yra atopija? Šis pavadinimas vartojamas apibūdinti įgimtą polinkį į alergines reakcijas, reaguojant į įvairius antigenus. Atopija sergančio žmogaus imuninė sistema yra „paslinkusi“ į alergines reakcijas.

Šių pacientų kraujyje yra daug IgE antikūnų, kurie yra pagrindiniai antikūnai, atsakingi už alergijos vystymąsi. Be atopinio dermatito, atopija gali būti susijusi su kitomis alerginėmis ligomis:

  • bronchinė astma
  • alerginis rinitas
  • maisto alergija

Šios ligos taip pat gali egzistuoti viena su kita.

Kuo padės dermatologas?

Žiūrėti galeriją 4 nuotraukos

Kategorija:

Alergija