Dirginimas ir nuovargis neleidžia mėgautis vis šiltesnėmis dienomis ir bundančia gamta? Nesijaudink, tai tik pavasario saulėgrįža. Jis greitai praeina ir taip pat yra išvengiamas. Ką daryti, kad pavasariu džiaugtumėtės geros formos?

Pirmosios pavasario savaitės – sunkus laikas organizmui. Šiuo metų laiku dažni slėgio svyravimai, atmosferos frontų judėjimas, taip pat bet kokie perėjimai tarp nevėjuoto, saulėto aukšto slėgio orų ir debesuoto bei lietingo žemo slėgio būsenos turi tiesioginės įtakos sveikatai ir savijautai. Prieš priprasdami prie šiltesnio klimato, kuris užtruks 2–3 savaites, jūsų kūnas turi susidoroti ne tik su susilpnėjusiu imunitetu, bet ir suvitaminų ir mineralų trūkumu dėl prastesnės žiemos mitybos.

Pavasario pradžioje keičiasi kraujotakos sistemos veikla, pulsas, kvėpavimo dažnis ir hormonų lygis – visa tai turi įtakos nuotaikai. Juos gali varginti ne tik dažni galvos ir raumenų skausmai, širdies ir kraujagyslių problemos, kraujospūdžio šuoliai. Dėl ne itin įvairios žiemos dietos, ypač mažai kalio, dabar silpnėja refleksai ir raumenys, o magnio trūkumas pasireiškia dirginimu, mažesniu atsparumu stresui, skausmingais kojų mėšlungiais. Savo ruožtu dėl staigių nuovargio priepuolių k altas geležies trūkumas, o dėl plaukų slinkimo – cinkas.

Svarbu

Organizmui senstant, reakcijos į oro pokyčius stiprėja. Sunkiausiai jaučiasi žmonės, sergantys vainikinių arterijų liga, arterine hipertenzija, ateroskleroziniais pažeidimais ir centrine nervų sistema, o mažiausiai jautrūs – didelę agresijos dozę turintys žmonės.

Ar jaučiate pavasario saulėgrįžą? Ilsėkitės ir miegokite daugiau!

Jei pavyks bent kelias dienas atostogauti – geriausia praleisti aktyviai, lauke – bus lengviau įveiktipavasario saulėgrįžą . Jei tai neįmanoma – nesigailėkite miego. Jums to reikia mažiausiai aštuonias valandas per dieną.

Būtinai sulėtinkite savo gyvenimo tempą. Venkite papildomo darbo, nekompensuokite susikaupusių atsilikimų. Tada yra tikimybė, kad sumažinsite stresą ir įtampą, apsaugosite kūną nuopavasarinio nuovargio .

Stenkitės mėgautis kiekviena saulės valanda– šviesos trūkumas labai blogai veikia ne tik nervų sistemą. Natūralią šviesą galite pakeisti dirbtine šviesa, nors nauda bus mažesnė. Medicinos ir kosmetikos kabinetuose pavasarinio nuovargio padarinius galima sumažinti vadinamuoju apšvitinimu. poliarizuota šviesa (jos bangos juda lygiagrečiomis plokštumomis, o lempa neskleidžia UV spindulių), kuri stiprina imuninę sistemą arba gerina nuotaiką fluorescencine lempa (skleidžia šviesą, panašią į dienos šviesą)

Privalai tai padaryti

Kaip sustiprinti organizmo imunitetą pavasarį?

  • Atsisakykite stimuliatorių. Alkoholis, cigaretės ir kava naikina vitaminus ir mikroelementus, kurie yra antioksidantai (neutralizuoja imuninei sistemai kenksmingus laisvuosius radikalus).
  • Užgrūdinkite save. Tokiu būdu pagerinate termoreguliacijos mechanizmus, kurių dėka galėsite lengviau apsisaugoti nuo infekcijų (pvz., iki blauzdų aukščio pripildykite vonią vėsaus vandens ir keletą minučių paplaukite joje (pradėkite nuo 3 ir kiekvieną dieną seansą pratęskite 1,5 minutės, kad baigtumėte 15 minučių). ).
  • Eik į pirtį. Su prakaitu pašalinsite iš organizmo kenksmingus toksinus, o padidindami kūno temperatūrą palaikysite natūralų bakterijų ir virusų naikinimą.
  • Pasirūpinkite tinkama apranga. Ir atšalimas, ir perkaitimas turi neigiamos įtakos pasipriešinimo sumažėjimui. Geriausia nešioti vadinamąją svogūnas.
  • Perkelti. Judėjimas ore yra geriausias būdas sustiprinti ir aprūpinti organizmą deguonimi. Tai taip pat padeda numesti svorio ir atsikratyti toksinų. Gydytojai siūlo mankštintis bent 3 kartus per savaitę po 30-60 minučių.

Pavasario saulėgrįžos profilaktika – ar verta vartoti vitaminų papildus?

Multivitaminų preparatai turėtų mus sustiprinti, suteikti jėgų, apsaugoti nuo streso ir pailginti jaunystę. Ar jie tikrai gali pakeisti natūralias maistines medžiagas? Jei valgote tinkamai, nėra jokios priežasties juos vartoti. Sveikiausi yra maiste esantys vitaminai ir mineralai, iš kurių organizmas gauna daugiau naudos nei iš jų cheminių ekvivalentų.

Taip yra todėl, kad be maisto, jūs taip pat pateikiate kitų junginių, kurių nėra tabletėse. Vieni jų prailgina vitaminų galiojimo laiką, kiti palengvina maistinių medžiagų įsisavinimą ir net sustiprina jų poveikį. Pavyzdžiui, citrusiniuose vaisiuose esantys flavonoidai prailgina laisvųjų radikalų gaudytojų – vitaminų: C, A ir E – gyvenimą. Taigi, jei išgersite multivitaminų, tai nebus tas pats, kas suvalgyti apelsiną. Svarbu tai, kad tinkama mityba yra daug saugesnė nei tabletės. Sintetinių vitaminų galima perdozuoti, o tai neįmanoma su natūraliais junginiais. Taikomaypač vitaminai A, E, D ir K, kurie tirpsta riebaluose, o ne vandenyje. Jei juos nurysite nevalgius, jie gali kauptis organizme ir būti kenksmingi.

Apie papildus reikėtų pagalvoti, kai organizme staiga sumažėja vitaminų ir mikroelementų kiekis arba smarkiai padidėja jų poreikis. Bet buk atsargus! Patiems vartoti vitaminų ir mineralų preparatus gali būti pavojinga. Tai ypač pasakytina apie nėščias ir krūtimi maitinančias moteris, vaikus ir ligonius. Taigi, prieš imdamiesi bet kokio preparato, geriau pasikonsultuoti su gydytoju.

Svarbu

  • Kalcio vartoti nepasitarus su gydytoju nerekomenduojama sergant inkstų akmenlige.
  • Žmonės su sergančiomis kepenimis neturėtų persistengti vartodami vitamino PP ir A.
  • Vitaminas K gali būti pavojingas žmonėms, vartojantiems antikoaguliantus, o fosforas ir kalis – žmonėms, vartojantiems diuretikus.
  • Ilgą laiką vartojant vitaminą B6, gali sumažėti vaistų, vartojamų Parkinsono ligai gydyti, ir kalcio, geležies ir magnio iš kai kurių antibiotikų veiksmingumas.

    • Kategorija:

    Sveikata