Alergija – tai nenormali organizmo reakcija į tam tikrus veiksnius ar medžiagas. Pirmieji alergijos simptomai gali pasireikšti ir kūdikiams, tačiau būna, kad alergija pasireiškia sulaukus 30 ar net 40 metų. Jau kas ketvirtas lenkas kenčia nuo alergijos. Pasauliniai stebėjimai rodo, kad alergiškų žmonių skaičius padvigubėja kas 10 metų. Alergenų, t. y. medžiagų, galinčių mus įjautrinti, sąrašas taip pat vis ilgėja. Kodėl tai vyksta? Kokios yra alergijų priežastys ir kaip jos gydomos?

Alergijayra pernelyg uoli imuninė sistema. Normalu, kad, pavyzdžiui, virusams ar bakterijoms patekus į organizmą, specialūs kraujo kūneliai (T limfocitai) duoda signalą gaminti antikūnus, kurie turi neutralizuoti patogeninius mikroorganizmus. Ualergiškasšis mechanizmas sugedo. Imuninė sistema atpažįsta priešą ne tik virusuose ir bakterijose, bet ir visiškai nek altose medžiagose, pavyzdžiui, ore ar maiste. Šios medžiagos vadinamos alergenais.

Alergija – alergijos susidarymo mechanizmas

Kai alergenas, pvz., augalų žiedadulkės, pirmą kartą patenka į žmogaus, turinčio polinkį į alergiją, organizmą, imuninėje sistemoje bus gaminami IgE antikūnai. Jie nugalės priešą, t.y. žiedadulkes, o nedidelis jų kiekis visam laikui išliks kraujyje. Taip yra tuo atveju, jei įsibrovėlis vėl patektų į kūną.

Ten bus venos, pritvirtintos prie vadinamųjų paviršiaus eozinofilai (randami kraujo serume) ir putliosios ląstelės, arba putliosios ląstelės (randamos jungiamajame odos ir gleivinių audinyje). Šiose ląstelėse yra daug įvairių medžiagų, vadinamų tarpininkais, kurie yra atsakingi už alergijos simptomų atsiradimą.

Svarbiausias tarpininkas, sukeliantis alerginę reakciją, yra histaminas. Pirmo kontakto su alergenu metu dažniausiai nejaučiame jokių simptomų: sloga, bėrimas, ašarojimas ar dusulys. Tačiau antrą kartą į organizmą patekus didesniam kiekiui alergeno, prasidės alerginė reakcija. Alergenai prisijungs prie IgE antikūnų ir pradės kovoti ant putliųjų ląstelių ir eozinofilų paviršiaus.

Šios kovos metu pažeidžiamos ląstelių membranos ir medžiagos, turinčios priešuždegiminių savybių (histaminas,leukotrienai). Alerginė reakcija sukelia uždegimą organizme, todėl alergija vadinama uždegimine liga.

Reakciją lydi įvairūs negalavimai, pvz., sloga, čiaudulys, ašarojančios akys, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas, patinimas, bėrimas ar eritema. Simptomai bus panašūs kiekvieną kartą paveikus daugiau alergenų. Jie gali būti tik daugiau ar mažiau intensyvūs.

Alergija – priežastys

Bet koks veiksnys, pripažintas nežinomu, priešiškas organizmo imuninei sistemai, gali sukelti alergiją.

Tai gali būti ore esančios medžiagos, tokios kaip žiedadulkės, namų dulkių erkės, plunksnos, gyvūnų plaukai, vilna, dulkės, pelėsių sporos. Taip pat svarbus aplinkos taršos, ypač dūmų ir išmetamųjų dujų, poveikis.

Alergiją sukelia ir maistas, dažniausiai vištienos kiaušiniai, karvės pienas, riešutai, ypač žemės riešutai, žuvis ir vėžiagyviai.

Cheminės medžiagos taip pat gali būti alergijos priežastimi. Tokios cheminės medžiagos gali būti dezinfekuojančios medžiagos, pvz chloraminas, formaldehidas, etileno oksidas, chlorheksinas, su kuriais susiduria sveikatos priežiūros darbuotojai, dirbantys chemijos pramonėje, žemės ūkyje ir žuvininkystėje.

Savo ruožtu kirpėjai, kosmetologai ir kosmetikos gamintojai gali būti alergiški persulfatams arba chnai. Priešingai, sveikatos priežiūros specialistai ir laboratorijos technikai dažniau kenčia nuo alergijos lateksui.

Alergija gali pasireikšti ir po vaistų vartojimo (alergija vaistams). Dažniausi alergiją sukeliantys vaistai yra antibiotikai (dažniausiai penicilinas).

Kodėl vieni iš mūsų yra alergiški, o kiti ne? Tai nėra iki galo žinoma. Greičiausiai k alta genetika. Polinkis į alergiją gali būti paveldėtas iš tėvų ir net senelių.

Jei vienas iš tėvų yra alergiškas, rizika, kad vaikas bus alergiškas, yra 20-40 proc. Kai abu tėvai yra alergiški, bet reaguoja alergiški skirtingiems alergenams, vaiko rizika susirgti padidėja iki 30-60 proc.

Jei tėvai serga tos pačios rūšies alergine liga (pvz., alergija žolių žiedadulkėms), alergijos rizika vaikui yra net 50–80 procentų.

Net jei nė vienas iš tėvų nėra alergiškas, tai visiškai neatmeta galimybės, kad jų vaikas gali būti alergiškas. Ekspertai teigia, kad šiuo atveju rizika yra apie 10 proc. Taip yra todėl, kad vaikas visada gali turėti tam tikrų genetinių mutacijų, ir, antra, mes paprastai esame labiau linkę į alergiją.

Alergija – tipai

  • inhaliacinė alergija

Paprastai jaučiasi pavasarį. Dažniausiai oru plintantys alergenai yra žydinčios žiedadulkėsaugalai: žolės, javai, medžiai. Tačiau saugokitės: inhaliacinė alergija gali varginti ištisus metus. Įjautrinti gali viskas, kas yra ore: grybelių ir pelėsių sporos, erkės, dulkių dalelės, gyvūnų plaukai ir net vabzdžių išmatos.

  • alergija maistui

Atsiranda, kai organizmas turi alerginę reakciją į maisto ingredientą. Vienu metu galite būti alergiški daugeliui maisto produktų. Verta žinoti, kad jie dažniausiai įjautrina produktus, kurių tam tikroje šalyje valgoma daugiausia. Bet jis gali jautrinti praktiškai bet ką. Populiariausi alergenai yra: karvės pieno b altymai, kiaušiniai, grūdai, veršiena, jautiena, žuvis, kai kurios daržovės (pomidorai, šparagai, salierai) ir vaisiai (braškės, obuoliai, vyšnios, ananasai, kiviai, persikai), šokoladas, riešutai, migdolai. , sojos pupelės, medus.

  • kontaktinė alergija

Teigiama, kad šio tipo alergija įjautrino dalykus, su kuriais liečiatės. Dažniausiai alergija chromui, nikeliui, formaldehidui, tekstilės dažams, kvapiosioms alyvoms, aromatams ir parabenams (konservantams), dedami į kosmetiką ir chemikalus. Beveik visos cheminės medžiagos, kurios liečiasi su oda, gali sukelti alergiją. Dėl to tušas, skalbimo skystis, papuošalai, diržo sagtis ir net akinių rėmeliai gali sukelti alergiją.

Kokie yra alergijos simptomai?

Sunku tiksliai pasakyti, kada įtarti alergiją, nes ligos eiga ir simptomai kiekvienam žmogui gali skirtis. Be to, pavyzdžiui, odos simptomai neturi atsirasti tik po kontakto su alergenu – dilgėlinė taip pat gali būti alergijos karvės pieno b altymui simptomas.

Negalavimai taip pat gali pasireikšti tik periodiškai – pvz., kai vaikas žaidžia su kaimyno kačiuku ir yra alergiškas šių gyvūnų plaukams, arba nuolat – pvz., kai yra alergiškas visur gyvenančiai namų dulkių erkei.

Todėl labai svarbu atidžiai stebėti savo vaikus ir pastebėti bet kokias neįprastas organizmo reakcijas į naujus maisto produktus racione ar kontaktą su gyvūnais ar augalų žiedadulkėmis jų žydėjimo metu.

Įkvėpimas

Maistas

Susisiekite su
Kaip alergenai patenka į organizmą

Per kvėpavimo takus

Per virškinimo sistemą

Per odą
Paprastai alergiškas

Namų dulkių erkės (iš tikrųjų jų sausos, ore sklindančios išmatos), žiedadulkės, gyvūnų plaukai ir išskyros, pelėsių sporos

Pieno b altymaikarvė, kiaušiniai, soja, veršiena, jautiena, kiauliena, subproduktai, žuvis ir jūros gėrybės, citrusiniai vaisiai, glitimas – augaliniai b altymai, esantys javų grūduose (kviečių, rugių, miežių, avižų), persikų, braškių, pomidorų, šparagų, ankštinių augalų grūduose, šokolade , kakava, pelėsinis sūris, riešutai, glutamo rūgštis (naudojama patiekalams pagardinti kinų ir vietnamiečių užkandinėse)

Plovikliai, dažai, esantys drabužiuose, kosmetikoje, metaluose (ypač nikelyje), kurių yra, pvz., papuošaluose, diržų sagtyse ar laikrodžiuose
Dažni simptomai

Intensyvūs čiaudėjimo epizodai, sloga, nosies užgulimas ir niežėjimas, gerklės kasymas, sausas paroksizminis kosulys, dusulys, tamsūs ratilai po akimis, konjunktyvitas, dažnos ilgai trunkančios ir gydymui atsparios kvėpavimo takų infekcijos, kartais - bėrimas

Vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas arba vidurių užkietėjimas, niežtintis bėrimas (rečiau visame kūne, dažniau ausų spenelių, alkūnių ir kelių), sloga, užkimimas, lėtinis kosulys, gerklų edema, vidurinės ausies uždegimas, kartais dusulys

Sausa, pleiskanojanti oda, niežtintis bėrimas, paprastai susilietus su alergenu. Šiuos simptomus taip pat gali lydėti simptomai, būdingi įkvėpus (pvz., sloga, kosulys, konjunktyvitas) arba alergija maistui (pvz., vėmimas, viduriavimas)

Alergija vaikams ir suaugusiems

Pirmieji alergijos simptomai gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, įskaitant suaugusiuosius. Tačiau dažniausiai alergija pasireiškia mažiems vaikams. Kūdikiams tai dažniausiai yra alerginė reakcija į tam tikras karvės pieno sudedamąsias dalis arba ploviklius, kuriais skalbiami vystyklai, drabužiai ir patalynė. Alergija įkvėpus dažniausiai pasireiškia maždaug 2–3 metų amžiaus.

Deja, dažnai alergija painiojama su viršutinių kvėpavimo takų infekcija ir „gydoma“ antibiotikais. Todėl jei vaikas nuolat peršąla, pereina nuo vienos infekcijos prie kitos, verta pasitikrinti, ar tai nėra alergija.

  • Kryžminė alergija – simptomai. Kryžminių alergenų lentelė
  • Alergija ar peršalimas? Kaip atskirti peršalimą nuo alergijos?
  • Augalų žiedadulkių kalendorius
Verta žinoti

Alergija – liga visam gyvenimui

Net jei pavyksta pašalinti alergijos simptomus, polinkis į ją vis tiek išlieka. Deja, tai visą gyvenimą trunkanti liga. Tačiau labai svarbu nepraleisti pirmųjų alergijos simptomų, nes kuo anksčiau alergija bus diagnozuota, tuo ji bus švelnesnė

Žinodami, kad mūsų vaikas yra į kažkąspecifinių alergijų, galime išvengti alergenų, duoti jam tinkamus vaistus ir desensibilizuojančias vakcinas.

Sistemingai specialistų gydomi vaikai šia liga serga daug švelniau, o kai kuriais atvejais alergijos simptomai gali išnykti daugelį metų. Deja, nėra tikras, kad alergija kada nors nepasikartos. Pasitaiko, kad mažas vaikas, kenčiantis nuo alergijos maistui, tampa nejautrus ir, būdamas paauglys, reaguoja su šienlige, pvz., į gyvūnų plaukus ar žiedadulkes

Alergija – diagnostika

Jei jūs arba jūsų vaikas turite alergiją, nepanikuokite. Atlikime atitinkamus tyrimus ir pradėkime gydymą. Pageidautina žiemą arba ankstyvą pavasarį, kai lauke nėra alergizuojančių žiedadulkių.

Kartu su vaiku turime apsilankyti pas pediatrą ir pasakyti jam apie savo įtarimus. Gydytojas paklaus apie simptomus – ar pastebėjome, kada jie atsiranda ar paūmėja, ar kas nors mūsų šeimoje neserga alergija, ką valgo vaikas, ar namuose yra augintinių.

Atidžiai apžiūrėkite kūdikio odą. Jei mano, kad tai būtina, jis gali nurodyti atlikti papildomus tyrimus, pvz., plaučių, sinusų rentgeno spindulius, kraujo tyrimus, kad būtų pašalintos kitų nei alergijos simptomų priežastys. Jei viskas rodo alergiją, gausime siuntimą pas alergologą

  • ODOS TESTAI

Tai lengviausias būdas nustatyti alergijos priežastį. Jis geriau aptinka įkvėptus alergenus, šiek tiek mažiau maisto ir kontaktinius alergenus. Ant dilbio ar nugaros lašinami įvairių suspensijų, turinčių jautrinančių medžiagų, lašeliai (vienu metu patikrinama 10-20 alergenų). Tada gydytojas arba slaugytoja švelniai pradūria epidermį alergeno lašeliu.

Tai neskausminga procedūra, pradūrus dažniausiai net nekraujuoja. Tam naudojamas specialus vienkartinis pistoletas, todėl nėra pavojaus užsikrėsti infekcijomis, pvz., hepatitu B ar ŽIV.

Po kiekvieno pradūrimo po epidermiu išsiskiria nedidelis alergeno tirpalo kiekis.Jei esame alergiški tam tikram alergenui, tai po maždaug 15 minučių sukels alerginę reakciją: paraudimą, burbuliukus, panašius į uodo įkandimą ir niežulį.

Odos reakcija yra proporcinga įjautrinimo laipsniui, t. y. kuo didesnis burbulas ir paraudimas, tuo jautresnis konkretus alergenas. Šiuos pokyčius teisingai interpretuoti gali tik gydytojas alergologas. Alerginė reakcija praeina savaime po 30–60 minučių.

Kadangi desensibilizuojantys vaistai gali suklastoti odos tyrimų rezultatus, jų negalima vartoti likus savaitei iki tyrimo (bet reikia iš anksto susitarti su gydytoju). Patikimesnis.

Odos testaipaprastai kartojasi po 2-4 metų, ypač kai įtariame, kad galėjo atsirasti alergija naujam alergenui.

Odos testo tipas taip pat yra vadinamasis pleistro testas. Dažniau atliekama esant kontaktinei alergijai. Gydytojas suvilgo alergenu specialų servetėlę (arba įdeda alergeną pastos pavidalu į specialaus pleistro kamerą) ir klijuoja ant odos 48 valandas. Tada patikrina, ar nėra uždegiminės reakcijos.

  • KRAUJO TYRIMAI

Jei vaikas labai mažas, arba jam tokia stipri alergija, kad kuriam laikui negalima nutraukti desensibilizuojančių vaistų, arba jei odos tyrimų rezultatai abejotini – atliekami kraujo tyrimai (netgi virkštelės kraujo). gali būti naudojami testai). Jie puikiai veikia ieškant įkvėpimo ir maisto alergijos k altininkų.

Tokiam tyrimui imamas kraujo mėginys, kaip ir kraujo skaičiui, ir jame tiriamas IgE antikūnų lygis (alergiškiems jis didesnis). Galite pažymėti vadinamąjį bendras IgE, kuris parodo, ar vaikas apskritai yra alergiškas

Deja, šis testas nieko nepasako apie tai, kam jis yra alergiškas. Tačiau galite pažymėti ir vadinamąjį specifinis IgE, nustatantis jautrumą tam tikram alergenui (ar alergenams).

Jei klinika yra sudariusi sutartį su Nacionaline ligonių kasa, tyrimai bus nemokami. Sumokėsite už tyrimą, kai nuspręsite jį atlikti privačioje laboratorijoje.

  • odos testų rinkinys, skirtas patikrinti 20 įkvėpimo ar maisto alergenų: 80–100 PLN
  • bendras IgE tyrimas (iš kraujo): maždaug 40 PLN
  • IgE tyrimo rinkinys (iš kraujo), kad patikrintų kelis įkvėptus ar maisto alergenus: apie 80–90 PLN
  • vieno alergeno pleistro testas: 45–65 PLN.
Verta žinoti

Alergijų dažnumo padidėjimas

Alergijų skaičiaus padidėjimas buvo paaiškintas įvairiais būdais. Žinoma, k altininkas yra didėjanti aplinkos tarša. Tačiau viena iš teorijų taip pat teigia, kad alergijų dažnis didėja dėl… labiau nei bet kada anksčiau rūpinimosi higiena ir pernelyg dažnai vartojamų antibiotikų.

Mūsų imuninė sistema, kuri neturi kovoti viena su bakterijomis, išnaudoja savo potencialą kovodama su veiksniais, kurie jai nekelia grėsmės, įskaitant su kai kuriomis maiste esančiomis medžiagomis arba augalų žiedadulkėmis.

Alergija – gydymas

Paaiškėjus, kad vaikas alergiškas, kartu su gydytoju sudarome veiksmų planą. Žinoma, specialistas pasakys, kad vaikas turi vengti jį įjautrinančio alergeno.

Kartais pakanka, pavyzdžiui, vengti kontakto su kate arba iš raciono pašalinti pieną ar kiaušinius; esant alergijai, pvz., žolių žiedadulkėms – vengtipasivaikščiojimai pievose ir parkuose, dieną bute uždaryti langus, o atostogas planuoti ten, kur nedulka alergizuojančios žolės. Tačiau kai jautrinimo priemonės yra beveik visur (pvz., namų dulkių erkės), iškyla problema.

Tada būtini vaistai, dažniausiai antihistamininiai ir priešuždegiminiai vaistai. Be kita ko, priklauso, ar vaikas turės juos pasiimti apie tai, kaip stipri alergija ir kas ją sukelia. Jei jis alergiškas vienai žiedadulkių rūšiai – vaistus vartos tik kelias savaites per metus. Tačiau, pavyzdžiui, jei esate alergiškas dulkių erkėms, turite nuolat vartoti vaistus.

Jei vaistai nepadeda susidoroti su alergija, reikia pagalvoti apie desensibilizuojantį gydymą. Jis neatliekamas, kai nustatoma alergija maistui ir vaistams. Tada pakanka vengti alergizuojančių medžiagų. Kita vertus, desensibilizuoti rekomenduojama, kai alergijos priežastis yra žiedadulkės, namų dulkių erkės, gyvūnų plaukai, pelėsiai, grybeliai ar vabzdžių nuodai.

  • VERTA ŽINOTI: anafilaksija ir sunkus anafilaksinis šokas

Gydymas susideda iš poodinių injekcijų, kurių sudėtyje yra tam tikro alergeno, serijos. Iš pradžių kas 7-14 dienų skiriama didėjanti dozė. Taip organizmas pamažu pripranta ir išmoksta toleruoti medžiagą, su kuria iki šiol kovojo. Po 2-4 mėnesių, kai alergenas pasiekia pakankamai didelę koncentraciją, skiriamos tik palaikomosios dozės, dažniausiai kartą per mėnesį. Visas gydymas gali užtrukti iki 5 metų.

Vėliau kartais tenka imtis vadinamųjų revakcinacijos dozės. Mažiems vaikams, kurie labai bijo injekcijų, taip pat yra kai kurių jautrumą mažinančių vakcinų, pavyzdžiui, po liežuviu lašinami geriamieji lašai. Vakcinos perkamos tik su receptu. Galite sumažinti jautrumą tiek vaikams (vyresniems nei 5 metų) ir suaugusiems (geriausia iki 55 metų).

Terapijos poveikis tuo geresnis, kuo jaunesnis pacientas, nes tada jo imuninė sistema reaguoja efektyviau. Esant alergijai žiedadulkėms, desensibilizaciją reikia pradėti pakankamai anksti, kad būtų laiku prieš žiedadulkių sezoną. Pavyzdžiui, alergiški anksti žydinčių medžių (įskaitant lazdyną, alksnį) žiedadulkėms desensibilizuotis turėtų vėliausiai gruodžio mėnesį, o žolės ir javų žiedadulkėms – kovo mėnesį.

Kur kreiptis pagalbos

Alergiškieji pagalbos gali ieškoti čia: www.alergia.org.pl, www.astma.edu.pl, www.alergen.info.pl

„Zdrowie“ mėnesinis

Alergija – komplikacijos

Kai sergantis vaikas negydomas arba gydomas prastai, jam gali išsivystyti vadinamoji. alerginis maršas. Kai viena alergija virsta kita. Anksčiausiai, antrąjį gyvenimo mėnesį, gali pasireikšti alergija maistui.

Ponuo 6 mėnesių amžiaus gali pasireikšti kvėpavimo takų simptomai, pvz., užgulta nosis, švokštimas, švokštimas, paroksizminis kosulys naktį arba ryte.

6-7 metų vaikams gali išsivystyti šienligė, odos pakitimai ūminės dilgėlinės ar bronchinės astmos pavidalu. Bet kokios rūšies alergija, kuri negydoma (ne tik įkvėpus), palengvina astmos išsivystymą. Kad taip neatsitiktų, alergija turi būti atpažinta ir kuo greičiau gydoma.

Kategorija:

Alergija