Antihistamininiai vaistai yra cheminės medžiagos, slopinančios histamino poveikį. Jie ne tik pašalina patį histaminą, bet ir neleidžia vėlesnėms ląstelėms į jį reaguoti. Deja, antihistamininiai vaistai turi tam tikrą neigiamą šalutinį poveikį organizmui. Kas yra antihistamininiai vaistai ir kaip jie veikia?

Histaminas – kas tai?

Histaminas yra medžiaga, kurią mūsų organizmas gamina natūraliai. Histaminas skatina, pavyzdžiui, skrandžio sulčių išsiskyrimą. Jis taip pat naudojamas, pvz., odą šildantiems tepalams. Histaminas taip pat yra audinių hormonas ir neurotransmiteris, bet labiausiai jis yra uždegimo tarpininkas. Būtent ji praneša kitoms ląstelėms, kad artėja „pavojus“, kad į organizmą pateko kažkokia nuodinga medžiaga. Taip nutinka, pavyzdžiui, mums įkandus uodui ar vorui. Tačiau, deja, šiuo metu galime jausti diskomfortą, pvz., skausmą, deginimą ir niežėjimą, kartais matomas paraudimas ir patinimas. Visa tai turi veikti kaip gynybinis skydas.

Histaminas maiste

Visuose fermentuotuose ir brandintuose maisto produktuose (pvz., jogurtuose, sūriuose, fermentuotuose produktuose) yra nedidelis histamino kiekis. Jis susidaro iš aminorūgšties L-histidino, dalyvaujant bakterinei histidino dekarboksilazei. Tačiau kai žmogaus virškinamasis traktas veikia, žarnyno gaurelių gleivinėje esanti oksidazė šį aminą skaido ir organizmas į jį nereaguoja alergiškai. Priešingu atveju, kai pažeidžiama žarnyno gaurelių struktūra (pvz., sergant celiakija, Krono liga ar alergija maistui) ir žarnyne pasisavintas histamino perteklius patenka į kraujotakos sistemą. Tada, deja, gali įvykti net kūno apsinuodijimas.

Antihistamininiai vaistai – kas tai yra ir kaip jie veikia?

Antihistamininiai vaistaiyra cheminės medžiagos, kurios slopina histamino poveikį dviem būdais. Pirma, jie jį blokuoja, kad jis neprisijungtų prie receptorių. Antra: jie slopina histidino dekarboksilazės, paverčiančios histidiną histaminu, aktyvumą. Paprasčiau tariant, antihistamininiai vaistai yra vaistai, kurie ne tik pašalina patį histaminą, bet ir lemia tai, kad vėlesnės ląstelėsjie nereaguoja į jį arba į informaciją, kurią perduoda histaminas.

Antihistamininiai vaistai – nuo ​​kokių ligų jie vartojami?

  • alerginis rinitas - jie gali atlaikyti čiaudulį, atkuria jo praeinamumą, slopina perteklinę išskyrų gamybą, mažina audinių patinimą ir pašalina nosies užsikimšimo simptomą,

Antihistamininiai vaistai naudojami daugelio alerginių ligų gydymui. Šie vaistai skirti ištverti nuolatinius negalavimus, pagerinti paciento savijautą ir gyvenimo kokybę. Antihistamininiai vaistai pirmiausia naudojami gydyti:

  • alerginis konjunktyvitas – naujausi antihistamininiai vaistai dėl papildomo priešuždegiminio poveikio – mažina niežulį, per daug ašarojimą, akių paraudimą ar patinimą,
  • alerginė ir nealerginė dilgėlinė ir angioneurozinė edema – sumažina niežulį, sukelia dilgėlinės išnykimą arba audinių patinimą, sumažina paraudimą. Antihistamininių vaistų veiksmingumas gydant lėtinę idiopatinę dilgėlinę, t. y. neaiškios kilmės, kai neįmanomas priežastinis gydymas ir kuri labai apsunkina pacientą, yra ypač svarbus,
  • bronchinė astma – slopina bronchų spazmą, gerina ventiliaciją ir sumažina ß2 agonistų poreikį.
  • atopinis dermatitas – parodykite niežulį mažinančias ir vietines anestezines savybes,

Antihistamininiai vaistai – 1 ir 2 kartos

1937 m. rinkai buvo pateikti pirmosios kartos antihistamininiai vaistai. Deja, jie sukėlė daugybę šalutinių poveikių. Tik devintajame dešimtmetyje antrosios kartos vaistai pasirodė rinkoje.

Šiuo metu farmacijos rinkoje yra įvairių formų tiek I, tiek II grupės preparatų – bendro naudojimo (geriamieji preparatai ir injekciniai tirpalai), vietinio poveikio (akių lašai, nosies lašai, geliai ar tepalai), taip pat pastaruoju metu populiarūs kombinuoti preparatai, kuriuose dažnai papildomai yra pseudoefedrino.

Šiuo metu alerginėmis ligomis sergančių žmonių pagrindas yra antros kartos vaistai, kurie neprasiskverbia (arba nedideliu mastu) per hematoencefalinį barjerą ir nerodo afiniteto kitų tipų receptoriams, skirtingai nei pirma karta.

Dėl savo selektyvumo ir nepakankamo poveikio CNS antros kartos antihistamininiai vaistai nesukelia daug šalutinių poveikių.

Pirmos kartos antihistamininiai vaistai

  • difenhidraminas
  • antazolinas
  • klemastinas
  • ciproheptadinas
  • prometazinas
  • hidroksizinas
  • ketotifenas

Antros kartos antihistamininiai vaistai

Antros kartos vaistai, vartojami per burną:

  • loratadyna
  • cetirizinas
  • mizolastinas
  • azelastinas
  • rupatadyna

2 kartos geriamieji kombinuoti vaistai – juose papildomai yra simpatomimetinio vaisto:

  • loratadinas + pseudoefedrinas
  • cetirizinas + pseudoefedrinas

Antros kartos vaistai, lokaliai vartojami ant junginės arba nosies gleivinės:

  • emedastyna
  • azelastinas
  • levokabastinas

Antihistamininiai vaistai – 3 kartos

Naujausi antrosios kartos antihistamininiai vaistai (feksofenadinas, desloratadinas, levocetirizinas, bilastinas) kartais vadinami trečios kartos vaistais. Jiems būdingas labai mažas sąveikos su kitais vaistais, papildais ar maistu skaičius. Sergantieji, pvz., cukriniu diabetu ar hipertenzija, turėtų skirti ypatingą dėmesį antialerginiams preparatams, kurie yra kelių veikliųjų medžiagų derinys, nes labai dažnas jų ingredientas yra pseudoefedrinas, kurio poveikis kraujospūdžiui ir cukraus kiekiui šiuo metu dar nenuspėjamas. , todėl pavojinga. Panaši situacija yra ir su fenilefrinu, kuris gali būti naudojamas pakaitomis su pseudoefedrinu kaip sudedamoji dalis kovojant su sloga ir šalinant nosies užgulimą. Dėl alergijos minėti pacientai turėtų vartoti vaistus su viena veikliąja medžiaga, o kilus neaiškumams rekomenduojama kreiptis į specialistą

Antihistamininiai vaistai ir nėštumas

Alergijų gydymas nėščioms moterims yra sudėtinga ir sudėtinga problema. Viena vertus, nėščia moteris skundžiasi nuolatiniais simptomais, kita vertus, duomenų apie antihistamininių vaistų saugumą nėštumo metu nėra pakankamai, nes tokių tyrimų niekas neatlieka. Vartojant: ciproheptadiną, klemastiną, cetiriziną, loratadiną ir difenhidraminą, rizika yra maža.

Priemonės, rodančios mažą rizikos lygį, yra šios:. Nepaisant to, esant galimybei, nėščios moterys turėtų susilaikyti nuo antihistamininių vaistų vartojimo, ypač nėštumo pradžioje, o jei joms tenka juos vartoti, turi būti nuolat prižiūrimos ir alergologo, ir ginekologo.

Antihistamininiai vaistai: vaistų sąveika

Visada informuokite savo gydytoją apie visus kitus vaistus, kuriuos vartojate. Žmonės, sergantys ŽIV, tuberkulioze ir gydantys grybelines infekcijas, turėtų būti ypač atsargūs dėl vaistų sąveikos.

Alerginių vaistų ir vaistų deriniai taip pat gali turėti neigiamą poveikįantacidiniai vaistai. Dėl pastarųjų preparatų gali būti absorbuojamas mažesnis antihistamininio vaisto kiekis.

Antihistamininiai vaistai – šalutinis poveikis

Dažniausias šalutinis poveikis vartojant antialerginius vaistus yra:

  • blaškymas
  • mieguistumas
  • galvos svaigimas
  • jaučiasi pavargęs

Jei jie atsiranda, nedelsdami praneškite gydytojui ir nevairuokite.

Retesnis šalutinis poveikis yra:

  • nervingumas
  • košmarai
  • miego sutrikimas
  • viduriavimas
  • greitas arba nereguliarus širdies plakimas
  • niežulys ir bėrimas

Alergijos vaistai taip pat gali sukelti… sunkią alerginę reakciją. Jos simptomai yra:

  • patinusi gerklė
  • patinusios lūpos
  • liežuvio patinimas
  • veido patinimas
  • dusulys
  • sunku kvėpuoti

Žmonės, sergantys nosies ertmės infekcija ir po nosies operacijos, turėtų susilaikyti nuo antialerginių vaistų, ypač lašų, ​​vartojimo. Tokio tipo vaistai taip pat nepadės pacientams, sergantiems glaukoma, katarakta, padidėjusį akispūdį ir regos pakitimus.

Kontraindikacijos vartoti antihistamininius vaistus lašų pavidalu taip pat yra: sunki inkstų liga, antinksčių funkcijos sutrikimas, kepenų liga, tuberkuliozė.

Alergiški, sergantys širdies, skydliaukės ligomis ir aukštu kraujospūdžiu, taip pat turėtų atsargiai vartoti antihistamininius vaistus.

Tačiau kiekvienam pacientui gydytojas visada nusprendžia, kokį vaistą ir kokią dozę gali vartoti konkretus alergiškas žmogus.

Verta prisiminti, kad kartu su alkoholiu vartojami antihistamininiai vaistai sulėtina, sukelia galvos svaigimą ir mažina kraujospūdį.

Antihistamininiai vaistai: perdozavimas

Vaistų nuo alergijos perdozavimas sukelia daugybę simptomų: galvos svaigimą, burnos džiūvimą, mieguistumą, nuovargį ir silpnumą. Antinksčių funkcijos slopinimas, sukeliantis raumenų silpnumą, padidėjusį druskos poreikį, nuovargį, sumažėjusį cukraus kiekį kraujyje, odos patamsėjimą ir depresiją, taip pat tikėtinas perdozavus antihistamininių vaistų.

Taip pat skaitykite

Alergija: simptomai, rūšys, gydymas

Kryžminės alergijos simptomai. Alergenų lentelė

Receptiniai vaistai nuo alergijos: rūšys ir naudojimas

Kategorija:

Sveikata