D-dimerai susidaro irstant kraujo krešuliams organizme. Jų nustatymas yra svarbiausias, kai pacientui įtariama giliųjų venų trombozė, plaučių embolija ar kitos tromboembolinės problemos. Tačiau medicinos literatūroje pabrėžiama, kad D-dimerų tyrimas turi tam tikrų reikšmingų apribojimų – iš ko jie atsiranda? Kokie yra D-dimerų standartai? Kaip interpretuoti testo rezultatus? Ką reiškia didelis D-dimerų kiekis?

D-dimeraipirmą kartą buvo aprašyti aštuntajame dešimtmetyje, tačiau tik po dvidešimties metų nuo tada jų nustatymas buvo pradėtas naudoti laboratorinėje diagnostikoje. Bet kas vis dėlto yra D-dimeriai: naujo tipo kraujo ląstelės, uždegiminis b altymas ar kažkas kita? Norint suprasti, kas tiksliai yra D-dimeriai, reikia akimirką sutelkti dėmesį į žmogaus krešėjimo sistemą. Įvairiomis situacijomis, pvz., pažeidžiant kraujagyslę, suaktyvėja trombocitai (dėl jų kaupiasi ir tam tikra prasme „užsikimša“ pažeidimas), bet taip pat stimuliuojami kraujo plazmoje cirkuliuojantys krešėjimo sistemos b altymai. . Vienas iš svarbiausių jų yra fibrinogenas, kuris veikiamas trombino virsta fibrinu, kurio užduotis – sukurti specifinį karkasą visam susidariusiam krešuliui. Tačiau laikui bėgant krešulys suyra. Tada fibrinas suskaidomas, kur susidaro įvairūs jo skilimo produktai – vienas iš jų yra D-dimerai. Todėl normaliomis sąlygomis sveikam žmogui D-dimero neturėtų būti. Jei atsiranda šių b altymų, tai reiškia, kad organizme turėjo susidaryti krešulys, o po to jis pradėjo irti. Tačiau D-dimero nustatymas nėra įprastas testas, kuris atliekamas, pvz., visiems hospitalizuotiems pacientams, kaip, pvz., atliekant kraujo tyrimus. Taigi kada D-dimeriai tikrinami?

D-dimerai: indikacijos D-dimerų lygiui nustatyti

D-dimerai pirmiausia nustatomi pacientams, kuriems įtariama tromboembolija. Tokios ligos pavyzdys yra apatinių galūnių giliųjų venų trombozė. Įtarti šią ligą, kuri yra indikacija D-dimerų tyrimui, galima kilti pacientui nustačius tokius simptomus,patinka:

  • skausmas apatinėje galūnėje (ypač spaudžiant galūnę)
  • galūnių patinimas
  • apatinės galūnės odos paraudimas
  • padidėjusi apatinės galūnės šiluma (ypač kai ji stebima tik vienoje iš dviejų apatinių galūnių)

Kita problema, kuri gali būti D-dimero tyrimo indikacija, yra įtarimas dėl plaučių embolijos. Simptomai, kurie, ypač jei jie atsiranda kartu, gali rodyti šią ligą, yra:

  • staigus dusulys su krūtinės skausmu
  • hemoptizė
  • kūno temperatūros padidėjimas
  • staigus ir stiprus silpnumas
Svarbu

D-dimeriai: bandomasis ir standartinis

D-dimero tyrimas atliekamas iš paciento paimto kraujo mėginio. D-dimerų standartas įvairiose laboratorijose gali šiek tiek skirtis, tačiau dažniausiai D-dimerų koncentracija mažesnė nei 500 µg/l laikoma standartą atitinkančia verte.

Čia reikia pabrėžti, kad vyresnio amžiaus žmonėms – ypač nesant jokių negalavimų – D-dimero lygis, kuris šiek tiek viršija normą, paprastai nekelia nerimo.

Padidėję D-dimeriai – ką jie reiškia?

Padidėja D-dimerų koncentracija kraujyje, kaip jau minėta, daugiausia sergant įvairiomis tromboembolinėmis ligomis. Tačiau vien todėl, kad pacientas turi padidėjusį D-dimerų kiekį, nebūtinai reiškia, kad jis kenčia nuo plaučių embolijos ar apatinių galūnių giliųjų venų trombozės. Yra daug kitų galimų padidėjusios D-dimerų koncentracijos kraujyje priežasčių – su šiuo reiškiniu gali susidurti pacientai:

  • su diseminuotu intravaskulinio krešėjimo sindromu
  • su įvairiomis neoplastinėmis ligomis
  • nėščia
  • su kepenų liga
  • su įvairiais uždegiminiais procesais
  • su širdies liga
  • kurie buvo sužeisti
  • kuriems buvo atlikta operacija

D-dimeriai: kodėl šis parametras laikomas gana netobulu? ​​

D-dimerų tyrimas pasižymi ribotu specifiškumu – taip yra dėl to, kad yra palyginti daug galimų priežasčių, dėl kurių padidėja D-dimerų koncentracija kraujyje, kaip aprašyta aukščiau. Taip pat minimi tam tikri veiksniai, dėl kurių gali būti klaidingai teigiami D-dimero tyrimų rezultatai, pavyzdžiui, pacientams, kurių bilirubino kiekis yra padidėjęs ir kurių kraujyje yra daug trigliceridų. D-dimerų tyrimas gali parodyti padidėjusį D-dimerų kiekį, kai pacientas iš tikrųjų nėrašių b altymų kaupimasis organizme.

Ribotą D-dimero tyrimo diagnostinę reikšmę lemia ir tai, kad minėtų tromboembolinių ligų atveju pagal jų koncentraciją tokių ligų diagnozuoti neįmanoma. vien b altymai. Tam reikalingi kiti testai (pvz., vaizdo gavimas). Šiuo metu naudojant D-dimero tyrimą daugiausia dėmesio skiriama tromboembolinių ligų pašalinimui pacientams, kuriems yra maža rizika susirgti šios grupės vienetais.

Verta žinoti

Šiuo metu medicina atlieka daugybę įvairių tyrimų, kai kurie iš jų yra labiau pažįstami pacientams (pavyzdžiui, kraujo tyrimas arba cholesterolio kiekio ar ESR reikšmių nustatymas), o kiti platesnio masto tyrimai buvo atlikti palyginti neseniai. o pacientai tiesiog apie juos nelabai žino. Pastarąją situaciją galima rasti atliekant daugybę skirtingų nustatymų, vienas iš kurių gali būti D-dimero bandymas.

Apie autoriųLankas. Tomaszas NeckisPoznanės medicinos universiteto medicinos fakulteto absolventas. Lenkijos jūros (labiausiai noriai vaikščiojantis jos pakrantėmis su ausinėmis ausyse), kačių ir knygų gerbėjas. Dirbdamas su pacientais jis orientuojasi į tai, kad visada jų išklausytų ir praleistų tiek laiko, kiek jiems reikia.

Kategorija:

Tyrimai