Žaizda – tai odos, o dažnai ir kitų, gilesnių audinių, pažeidimas. Yra daug rūšių žaizdų, įskaitant pjautinės, durtinės ar sumuštos žaizdos, taip pat terminės, cheminės ir šautinės žaizdos. Tai ne vienintelis žaizdų skirstymas. Kada siuvamos žaizdos? Kokios yra dažniausios žaizdų gijimo komplikacijos?

Žaizdayra audinio ar organo anatominio tęstinumo lūžis dėl prasiskverbiančio arba neprasiskverbiančio žalojančio veiksnio. Žalingi veiksniai yra fizinė, cheminė, šiluminė ir jonizuojanti spinduliuotė.

Žaizdos – tipai

Dėl audinių pažeidimo gylio išskiriami:

  • įbrėžimai ir įbrėžimai: pažeistas epidermis ir paviršinis dermos sluoksnis
  • žaizdos:

a)paviršinės žaizdos : neperžengti poodinio riebalinio sluoksnio b)gilios žaizdos : kirsti poodinį riebalų sluoksnį c) skverbiasi žaizdos : įsiskverbia į giliai esančius organus ar kūno ertmes

Žaizdos gali būti skirstomos į paprastas ir sudėtingas. Paprastos žaizdos yra paviršinės žaizdos ir dažniausiai yra susijusios su kūno dalimis. Sudėtinių žaizdų atveju pažeidžiamos kraujagyslės, nervai, sausgyslės ir vidaus organai.

Dėl audinių pažeidimo mechanizmo išskiriamos šios trauminės žaizdos:

  • pjautinės žaizdos- tai žaizdos, padarytos smailiu daiktu. Jiems būdingi lygūs ir lygūs kraštai, plyšio forma ir dažniausiai gausus kraujavimas. Gerai išgydyk
  • durtinės žaizdos- atsiranda dėl smailių įrankių veikimo. Juose yra pradūrimo anga, kanalas ir pradūrimo anga (tol, kol įrankis pradurs kūną tiesiai). Kartais pažeidžiami gilesni audiniai ir organai
  • mėlynių žaizdos- atsiranda smūgiuojant buku įrankiu arba atsitrenkus į kietą daiktą ar substratą. Jie turi nelygius kraštus ir vidutiniškai kraujuoja. Aplinkiniai audiniai yra sumušti ir patinę. Dažnai būna vidaus organų sužalojimų ir kaulų lūžių
  • pjaustomos žaizdos- jos daromos didele pjovimo jėga ir dažniausiai yra gilios. Jie sujungia įpjautų ir sumuštų žaizdų ypatybes

Viena žaizdų rūšis yra pragulos. Taip pat kenkia odaipo jų esantys audiniai ir kaulai, atsirandantys ilgai gulint. Jie atsiranda dėl ilgalaikio slėgio, kuris stabdo tinkamą kraujotaką.

  • sutraiškytos žaizdos- atsiranda panašiai kaip sumuštos žaizdos, tačiau audinius veikianti jėga yra didesnė, todėl audinių pažeidimai yra rimtesni. Tai sukelia platų audinių pažeidimą ir dažnus kaulų lūžius. Be to, iš tokių žaizdų kraujuoja mažai arba visai nekraujuoja
  • plyšimai- atsiranda dėl objekto su aštriais ir nelygiais audinio kraštais (pvz., diskinis pjūklas, spygliuota viela), kuris didele jėga puola įstrižai arba liestine kūno paviršių. Šios žaizdos turi dantytus, nelygius ir dažnai išeminius kraštus. Kartais dengiamieji audiniai gali plyšti ir atsiskirti arba visiškai atsiskirti nuo pagrindo, todėl audinys gali prarasti
  • atvarto žaizdos- padarytas daiktu, veikiančiu įstrižai kūno paviršių, dėl ko atsiskiria audiniai
  • įkandimo žaizdos- tai blogai gyjančios žaizdos, atsiradusios dėl įkandimų, kurios, priklausomai nuo dantų dantų tipo, gali turėti plėštinės, durtinės ar sutraiškytos žaizdos pobūdį
  • šautinės žaizdos- yra sužeistos šaunamojo ginklo kulkos, bombos skeveldros ar minų pasekmė. Šios žaizdos turi įvadą ir dažnai išėjimą, sujungtą kanalu. Įėjimo žaizda paprastai yra maža, o išėjimo žaizda daug didesnė, su dantytais kraštais ir odos defektu. Verta žinoti, kad žaizda be išėjimo angos yra vadinamoji akla žaizda
  • amputacinės žaizdos- atsiranda dėl visiško periferinių kūno dalių (pvz., galūnių, nosies, ausų) atsiskyrimo
  • užnuodytos žaizdos- dažniausiai vabzdžių, nariuotakojų ar roplių įkandimų pasekmė. Žaizdos srityje yra patinimas, paraudimas ir skausmingumas, kartais matosi įkandimo pėdsakai
  • terminės žaizdos- nudegimų verdančiu vandeniu, karštais skysčiais, garais, liepsna ir pan. rezultatas.
  • cheminės žaizdos- atsiradusios dėl nudegimų šarmais ir rūgštimis

Dėl operacijos lauko švaros žaizdos taip pat skirstomos į švarias, švariai užterštos, užterštos ir nešvarios.

  • švarios žaizdosyra chirurginės žaizdos, kurios nesiliečia su uždegiminiais pažeidimais ir neatveria virškinimo, kvėpavimo, šlapimo ar lytinės sistemos spindžio. Jie uždaromi pirminiais siūlais ir nusausinami uždaroje sistemoje (jei reikia)
  • švariai užterštos žaizdosyra chirurginės žaizdos, atviros virškinimo, kvėpavimo, šlapimo arbet kontroliuojamu mastu, be pernelyg didelio veikimo lauko užteršimo
  • užterštos žaizdosyra atviros, šviežios, nelaimingo atsitikimo žaizdos. Jie atsiranda operacijos metu nesilaikant sterilumo taisyklių, pvz., atliekant atvirą širdies masažą arba esant dideliam turinio nutekėjimui iš virškinamojo trakto, taip pat esant staigiems neuždegiminiams pakitimams
  • nešvarios žaizdosyra senos trauminės žaizdos, kuriose yra negyvų audinių fragmentų, ir žaizdos, kuriose yra kontaktas su užkrėsta vieta arba vidaus organų perforacija. Svarbu, kad infekciją sukeliantis mikroorganizmas būtų chirurginiame lauke dar prieš operaciją

Žaizdų gijimas

Žaizdų gijimas vyksta 4 fazėmis, kurios apima uždegiminę fazę, produktyviąją fazę, žaizdos susitraukimą ir žaizdos remodeliavimąsi.

  • uždegiminė fazė

Uždegiminėje fazėje padidėja kraujotaka ir audinių deguonies dalinis slėgis, granulocitų, makrofagų pirmtakų, trombocitų ir trombocitų faktorių bei plazmos antikūnų ekstravazacija. Be to, aktyvinami audinių makrofagai ir gaminami chemokinai bei citokinai.

  • plėtros etapas

Gamybos fazės esmė – jungiamojo audinio – kolageno ir pagrindinės medžiagos junginių – gamyba. Šiam procesui būtini geležies jonai, cinkas, varis, vitaminai A ir C bei aminorūgštys.

  • žaizdos sutraukimas

Žaizdų susitraukimas yra tiksliau susijęs su fibroblastų susitraukimu, blokuojant jų vietą nusėdusiu ir bręstančiu kolagenu bei glikozaminoglikanais.

  • žaizdų pertvarkymas

Paskutinis žaizdų gijimo etapas yra kolageno kryžminių ryšių susidarymas. Suardomas kolageno perteklius, sumažėja glikozaminoglikanų kiekis, ląstelių infiltratai, kapiliarų tinklo tankis. Verta žinoti, kad šis etapas trunka nuo 3 savaičių iki daugelio metų.

Žaizdos gali užgyti dėl ankstyvo augimo arba granuliavimo. Gydymas greitu augimu yra pirminis gijimas – tai švarios, tinkamai susiūtos žaizdos ir trunka iki 6-8 dienų. Kita vertus, žaizdų gijimas granuliuojant yra antrinis gijimas – tai susiję su neužsandarintomis, dažnai užkrėstomis žaizdomis. Jo esmė – granuliacinio audinio susidarymas žaizdos apačioje ir epidermio augimas iš kraštų.

Žaizda – su žaizda susijusios komplikacijos

Dabartinė pažanga chirurginių žaizdų gijimo srityje pasiekta naudojant modernius aseptinio ir antiseptinio gydymo metodus, adekvačią hemostazę, gerinant chirurgijos metodus ir chirurginių siūlų kokybę. Nepaisant to, vis dar yra situacijų, kai tai įvykstagijimo proceso sutrikimai. Tai priklauso nuo operacijos tipo, pagrindinės ligos, gretutinių ligų, tiekimo technikos ir chirurgo patirties.

Dažniausios žaizdos komplikacijos:

  • kraujuoja iš žaizdos
  • hematoma žaizdoje
  • žaizdos atsiskyrimas, po kurio susidaro pooperacinė išvarža
  • nuvalykite
  • žaizdos infekcija (kartais su absceso formavimu)
  • Lėtinė žaizda arba keloidinės žaizdos susidarymas

Svarbu žinoti, kad yra daug vietinių ir sisteminių veiksnių, kurie neigiamai veikia žaizdų gijimo procesą. Šie vietinių veiksnių tipai apima, bet tuo neapsiriboja:

  • klaidų siuvant žaizdą (siūlų išdėstymas per toli nuo žaizdos kraštų, naudojant per storus siūlus, per stipriai surišant siūlus)
  • netiksli hemostazė su hematomos susidarymu žaizdoje
  • vietinės infekcijos

Sisteminės priežastys apima:

  • senatvė
  • infekcija
  • diabetas
  • rimta netinkama mityba
  • uremija
  • gelta
  • pažengusi neoplastinė liga su kacheksija

Tinkamas aprūpinimas deguonimi ir maistinėmis medžiagomis, hipovolemijos korekcija, skausmo malšinimas ir hipotermijos prevencija yra nepaprastai svarbūs žaizdų gijimo procese.

Žaizda – siuvamos žaizdos

Žaizdos siuvamos chirurginiais siūlais, pincetu ir spaustuku – instrumentu, kuriuo siuvimo metu laikomas chirurginio siūlo adata. Adatos skirstomos į dygliuotas (jų skerspjūvis yra apskritas) ir pjovimo adatas (jos yra trikampio skerspjūvio). Šiuolaikinės siuvimo medžiagos skirstomos į sugeriančias ir neįsigeriančias bei į natūralias ir sintetines.

Įdomu tai, kad dauguma šiuo metu naudojamų siūlų yra atrauminiai siūlai, kurių siūlas yra įdėtas į adatą – tokia siūlė audiniuose sukuria kanalą, kurio plotis yra pačios adatos. Absorbuojamos medžiagos palaipsniui skyla audiniuose ir tuo pačiu daug greičiau praranda savo jėgą. Jie skirstomi į medžiagas, turinčias trumpalaikį, vidutinį ir ilgalaikį gebėjimą išlaikyti savo įtampą audiniuose. Tarp nesugeriančių medžiagų yra natūralių medžiagų, pagamintų iš šilko arba lino, ir sintetinių medžiagų - daugiapluoščių ir monofilamentinių.

Gydant žaizdas, odai siūti naudojami neabsorbuojami siūlai, o audiniuose rezorbuojasi siūlai – įleidžiami siūlai arba susiuvamos gleivinės. Kartais gilesniems audiniams priartinti naudojami neįsigeriantys siūlai.

Chirurginiai siūlai (siūlai)

Yra daug variantųchirurginiai siūlai. Vieni naudojami dažniau, kiti – ypatingose ​​situacijose. Paprastai yra du pagrindiniai siūlių tipai – viengubos ir ištisinės.

  • Pavienės (mazginės) siūlės- po kiekvieno adatos įdūrimo (arba dviejų eilių iš eilės) surišamas mazgas, o perteklinis siūlas nukerpamas - kiekviena iš šių siūlių sudaro atskirą subjektas. Šių siūlų įdėjimas užima daug laiko, tačiau esant žaizdų gijimo komplikacijoms (pvz., supūliavimui, hematomai), vienos iš jų pašalinimas nesukelia rimtų pasekmių. Tarp dažniausiai naudojamų pavienių siūlių yra, be kita ko Paprasta mazginė siūlė, įleista siūlė, horizontalus čiužinys ir vertikalaus čiužinio siūlė
  • Nepertraukiamos siūlės- vienas siūlų segmentas naudojamas visai žaizdai arba reikšmingai jos daliai uždaryti per daugkartinį pradūrimą ir punkciją, o mazgai rišami tik po pirmo ir paskutinio punkcija. Tokio tipo siūlai uždedami daug greičiau, rodo tam tikrą hemostazinį poveikį ir tolygiai paskirsto audinių įtempimą per visą ilgį. Deja, bet kuriuo metu juos nupjaunant ar suplėšius, žaizdos kraštai visiškai atsidaro. Tarp dažniausiai naudojamų ištisinių siūlių yra, be kita ko „sukamoji“ siūlė, horizontali ir vertikali čiužinio siūlė, „apsiuvimo“ siūlė arba intraderminis siūlas.

Verta atsiminti, kad prieš kiekvieną žaizdos susiuvimą turi būti kontroliuojamas kraujavimas iš pažeistų kraujagyslių. Kraujavimas iš smulkių kraujagyslių dažnai praeina savaime – kartais tereikia paspausti kraujuojančią vietą marlės tamponu ir šiek tiek palaukti, kol suaktyvės hemostazė. Jei kraujavimas tęsiasi, kraujagysles reikia perrišti, pradurti arba galbūt koaguliuoti.

Odos siūlų laikymo laikotarpis priklauso nuo kūno ploto, kuriam atliekama procedūra, audinių įtempimo laipsnio, atliktos operacijos tipo ir žaizdų gijimo kokybės. Paprastai tai yra nuo 5 iki 7 dienų - po šio laiko siūlai pašalinami. Šiuo tikslu siūlės galas šiek tiek pakeliamas pincetu, o po mazgu atsidūrus anksčiau odoje buvusiai sriegio daliai, ji nukerpama žirklėmis ir traukiant išimama siūlė

Ištisinės siūlės paprastai pašalinamos dalimis, o intraderminis siūlas pašalinamas taip, kad nukirpus siūlą jo pradžioje, jis švelniai traukiamas išilgai žaizdos ašies savo galo kilpa.

Išgydyti be skausmo įmanoma lenkų mokslininkų dėka

Visi žinome šį nemalonų jausmą keičiant padažą. Dažnai tenka laužyti jau sugijusius audinius. Tačiau žaizdų priežiūros srityje atėjo nauja era – biopolimeras. Kaip pabrėžia specialistai, biopolimeras šiaip yra „sveika oda“. Jis gaunamas iš natūralaus vėžiagyvių kiautų š altinio.

Kategorija:

Sveikata