- Kaip atpažinti riebalinį viduriavimą
- Riebalinis viduriavimas: diagnostinė procedūra
- Išmatų riebalų testas
- Riebalinis viduriavimas: gydymas priklauso nuo priežasties
Jei riebiai viduriavote kelias dienas ar net savaites, kreipkitės į gydytoją. Riebalinis viduriavimas gali turėti įvairių priežasčių, kartais pavojingų sveikatai, todėl būtina jį diagnozuoti ir pradėti gydymą
Riebalinis viduriavimasyra lėtinio viduriavimo tipas, kuris trunka ilgiau nei 4 savaites. Išmatose yra daug nesuvirškintų riebalų, daug kartų viršijančių normą. Tokia padėtis grindžiama virškinimo sutrikimais, atsirandančiais dėl kasos egzokrininės sistemos nepakankamumo, ir malabsorbcija – dėl žarnyno gleivinės ligų, dažniausiai celiakijos. Vyresnio amžiaus žmonėms riebalinis viduriavimas taip pat pasireiškia dėl per didelio plonosios žarnos bakterinės floros augimo. Kitos šio viduriavimo priežastys yra cistinė fibrozė, dalies kasos praradimas (pvz., po kasos vėžio rezekcijos operacijos), cholestazinė kepenų liga (cholestazė), tulžies latakų vėžys ir žarnyno dalies pašalinimas.
Kaip atpažinti riebalinį viduriavimą
Paprastam žmogui nelengva atskirti riebalinį viduriavimą nuo kito lėtinio viduriavimo. Pirmiausia turite žinoti, kada apskritai galite kalbėti apie viduriavimą. Tai yra tada, kai išmatos eina dažnai – daugiau nei tris kartus per dieną – ir yra birios, skystos arba pusiau skystos konsistencijos. Ryškiausias riebiojo viduriavimo bruožas – šviesi spalva, labai nemalonus puvimo kvapas, riebi konsistencija, kurią sunku nuplauti vandeniu tualeto dubenyje. Be to, pacientas dažnai skundžiasi pilvo skausmu ir pilvo spazmais, dujomis ir svorio kritimu. Tokie simptomai kaip:
- pykinimas ir net vėmimas – tai gali reikšti kasos ligą;
- gelta, geltonos akys ir odos niežėjimas, gintaro spalvos šlapimas – kurie susiję su kepenų ir tulžies latakų ligomis;
- pakitusi b altų išmatų spalva – būdinga cholestazinei kepenų ligai;
- kraujo išmatose – tai gali sukelti enteritas arba celiakija;
Jei jaučiate kurį nors iš šių simptomų, būtinai pasakykite apie tai savo gydytojui.
Riebalinis viduriavimas: diagnostinė procedūra
Lėtinis viduriavimas gali sukelti daugybę plonosios žarnos, storosios žarnos, kasos ir kepenų ligų. Tik išsamus medicininis pokalbis, atada atitinkami tyrimai leis jums nustatyti tinkamą diagnozę. Pats riebalinis viduriavimas nėra liga, o tik ligos, kartais labai pavojingos, simptomas, kurią dar reikia nustatyti.
Pirmiausia turėtumėte išsiaiškinti, ar viduriavimą sukelia organinė priežastis, pvz., uždegimas ar vėžys. Šiuo tikslu atliekamas endoskopinis plonosios žarnos tyrimas su mėginių paėmimu, ultragarsinis tyrimas (USG) ir pilvo ertmės, įskaitant kasą, kompiuterinė tomografija, taip pat imunologinis tyrimas dėl celiakijos
Kai reikia atlikti laboratorinius tyrimus, gydytojas paskirs ESR ir bendrą kraujo, elektrolitų, kreatinino ir karbamido tyrimą. Taip pat bus tiriamas TSH, bendras b altymas, kasos fermentai, išmatų kultūra ir histopatologinių mėginių, paimtų žarnyno endoskopijos metu, tyrimas.
Išmatų riebalų testas
Išmatų tyrimą sudaro išmatų surinkimas per 72 valandas ir šių parametrų įvertinimas: pH, kalio ir natrio koncentracija, pasėlis, leukocitų ir laktoferino buvimas – tai parodys bakterinę infekciją, paslėptą kraują ir riebalų kiekį. Norint kvalifikuoti viduriavimą kaip pastarojo parametro riebalų ribą, ji turi būti viršyta daug kartų ir siekia 2-7 g / 24 val., jei riebalų yra mažiau nei 20% mėginio. Čia verta pridurti, kad prieš pradėdami tyrimą turėtumėte laikytis tinkamos mitybos. Riebalų suvartojimas turėtų būti nuo 50 iki 150 g per dieną ir gaunamas iš augalinių š altinių, tokių kaip rapsų aliejus ir alyvuogių aliejus. Likus kelioms dienoms iki medžiagos paėmimo, nenaudokite tiesiosios žarnos žvakučių ir net netepkite riebių kremų perianalinėje srityje.
Riebalinis viduriavimas: gydymas priklauso nuo priežasties
Gydymas gali būti pradėtas tik nustačius diagnozę, tačiau akivaizdu, kad jis skirsis priklausomai nuo ligos. Pavyzdžiui, gydant malabsorbciją dėl kasos pažeidimo, be kita ko, yra: gydymas kasos fermentais, kurių pacientui trūksta. Jei celiakija sukelia riebalinį viduriavimą, dieta be glitimo bus išeitis. O kai susiduriame su bakterinės floros gausėjimu – antibiotikų terapija. Didžiausia grėsmė pacientams, sergantiems lėtiniu viduriavimu, įskaitant ir riebalinį viduriavimą, yra dehidratacija ir elektrolitų netekimas, todėl tinkama hidratacija ir trūkumo papildymas yra bet kokio gydymo pagrindas šiuo atveju.