Uroginekologinė kineziterapija – svarbi moterų tema. Uroginekologinė kineziterapija – tai ne tik jau įgytų ligų gydymas, bet ir būsimų problemų prevencija. Dėl biologinių sąlygų moterys yra ypač linkusios į dubens srities problemas. Todėl kiekviena moteris, nepaisant amžiaus, turėtų išsitirti dubens dugno raumenis ir Urogenitalinę sistemą. Patikrinkite, ar turėtumėte lankytis uroginekologinėje kineziterapijoje.

Uroginekologinė fizioterapija – tai moterų, turinčių urogenitalinių sutrikimų, profilaktinis gydymas, konservatyvus gydymas arba gydymas perinataliniu laikotarpiu. Lenkijoje tai vis dar mažai žinoma kineziterapijos rūšis ir, pasirodo, ji itin reikalinga įvairaus amžiaus moterims.

Šlapimo nelaikymo problemos, skausmas lytinių santykių metu arba negalavimai, susiję su stuburu ir dubens organais, yra pagrindiniai dubens dugno raumenų problemų simptomai. Laimei, moterų sąmoningumas auga ir jos vis dažniau kreipiasi pagalbos į kineziterapeutus. Kuo greičiau pasirūpinsime savo urogenitaline sistema, tuo didesnė neinvazinio išgydymo ir operacijos išvengimo tikimybė ateityje.

Uroginekologinė kineziterapija – kas tai yra

Uroginekologinė fizioterapija – tai konservatyvus, profilaktinis arba prieš nėštumą gydymas disfunkcijomis, susijusiomis su dubens raumenimis ir Urogenitaline sistema.

Šio tipo kineziterapija susideda iš gydomųjų dubens dugno raumenų ir kitų dubens srities dalių pratimų bei raumenų elektrostimuliacijos naudojant specialius prietaisus. Dažniausiai elektrostimuliacija atliekama naudojant biofeedback metodą, t.y. gydytojas ir pacientas kontroliuoja dubens susitraukimus sukeliančius pratimus, palaikomus profesionalios įrangos.

Gydymas ir terapija yra skirti mažesnio dubens ir jo srities efektyvumui ir funkcijai atkurti, o gydymo metodai dažnai naudojami pakaitomis, kad jie kuo greičiau duotų rezultatų.

Uroginekologinė fizioterapija - metodai

1. Kegelio pratimai , kurie palaiko šlapimo pūslę ir užtikrina tinkamą organo funkcionavimą. Gydymas priklauso nuo šlapimo nelaikymo tipo ir simptomų sunkumo.Praktikuoti galite visur. Turėtumėte sutraukti raumenis taip, lyg norėtumėte sustabdyti šlapimo tekėjimą. Kėgelio raumenis galima treniruoti ir tualete. Tai reiškia, kad šlapinimasis sustabdomas staiga įtempiant raumenis ir atpalaiduojant juos tik kelioms sekundėms. Kegelio pratimus turėtų atlikti net tie žmonės, kuriems šiuo metu viskas gerai. Mankštinkitės 3 kartus per dieną. Kiekvieną pratimą atlik 10 kartų.

2. Šlapimo pūslės lavinimas- terapija, kurią sudaro šlapinimasis pagal grafiką (tam tikru laiku) ir laipsniškas laiko tarpas tarp ėjimo į tualetą ilginimas (aukštas rekomendacijų lygis, vidutinė įrodymų kokybė). Moterims esant stresiniam šlapimo nelaikymui, gydytojas gali rekomenduoti įstatyti specialų makšties diską (vadinamąjį pesarą), kuris stiprina dubens raumenis ir padeda lengviau kontroliuoti šlapinimąsi.

3. Makšties svoriaiŠio metodo veikimas pagrįstas sensoriniu grįžtamuoju ryšiu. Pacientas, jausdamas iš makšties išeinantį svorį, sutraukia dubens dugno raumenis ir taip juos stiprina. Pratimai prasideda svoriu, kurį moteris gali išlaikyti makštyje eidama 1 minutę. Su juo ji atlieka kasdienę veiklą po 15-20 minučių per dieną.

4. Biofeedback– tai grįžtamasis ryšys apie fiziologinės būklės pokyčius. Fiziologiniai ir patologiniai organizmo pokyčiai stebimi aparatais, kuriuose yra tiesiosios žarnos ar makšties zondai, kurie priima signalus apie pageidaujamą ir nepageidaujamą darbą. Šių signalų vizualizavimas ekrane ir garso efektai leidžia pacientams suprasti vertinamų raumenų funkciją, jų darbą, taip pat palengvina jų kontrolę.

5. Elektrostimuliacija . Pacientams, sergantiems šlapimo nelaikymu, dubens diafragmą sudarantys raumenys yra „denervuoti“. Elektrostimuliacija sukelia išorinio šlaplės sfinkterio susitraukimą, dėl kurio jis susitraukia ir padidėja intrauretrinis slėgis, taip pat susitraukia levator ani. Tai veda prie dubens dugno raumenų stiprinimo. Elektrostimuliacija gali būti nepertraukiama – naudojama daug mėnesių, kelias valandas per dieną arba trumpalaikė – kai trunka kelias ar keliasdešimt minučių ir naudojama du kartus per dieną ar rečiau, net kartą per savaitę, kelias savaites ar mėnesius.

Uroginekologinė kineziterapija – kada apsilankyti pas kineziterapeutą

Pas kineziterapeutą geriausia eiti tada, kai atpažįstate pirmuosius dubens dugno raumenų problemų simptomus. Kuo ilgiau lauksime, tuo sunkiau bus juos sugrąžinti į vėžes. Fizioterapijos konsultacija gali išgelbėti mus nuo operacijos,tai, deja, yra šios kūno srities nepaisymo rezultatas.

Visos moterys, kurios nori sąmoningai naudoti dubens dugno raumenis ir pašalinti su stuburu ar klubais susijusias problemas arba gauti daugiau malonumo iš lytinių santykių (tam tikslui daugiausia dirba Kėgelio raumenys), taip pat turėtų apsilankyti pas gydytoją.

Prevencinis gydymas yra labai svarbus esant dubens dugno raumenims, nes ši sritis gali būti sunki bet kuriai moteriai – nepriklausomai nuo amžiaus.

Dėl savo sandaros ir biologinių sąlygų moterys ypač susiduria su reprodukcinių organų ir jų srities problemų. Dėl šios priežasties bet kuri moteris, norinti ištirti dubens dugno sritį ir sužinoti, kaip apsisaugoti nuo disfunkcijos, gali apsilankyti pas kineziterapeutą.

Moterys, planuojančios nėštumą ir besilaukiančios ar po gimdymo, taip pat turėtų kreiptis pagalbos, jei turi kokių nors problemų, susijusių su dubens raumenimis.

Uroginekologinė kineziterapija – kas padeda

Negalavimai, kurie gali būti klasifikuojami kaip specialisto pagalba iš kineziterapeuto:

  • 1 ir 2 laipsnio šlapimo nelaikymas, pvz., pernelyg aktyvi šlapimo pūslė (pollakiurija, skubotumas), stresinis šlapimo nelaikymas
  • reprodukcinių organų sumažėjimas, pvz., gimdos prolapsas, cistocelė, enterocelė, rektocelė
  • išmatų ir dujų nelaikymas
  • tiesus pilvo raumenų tempimas
  • lėtinis nugaros skausmas
  • seksualinės problemos, pvz., makšties skausmas lytinio akto metu arba malonumo nejautimas.

Šlapimo nelaikymas – priežastys

Šlapimo nelaikymo priežasčių yra daug, jos gali būti ginekologinės, priklausyti nuo raumenų sistemos veiklos arba būti netinkamo gyvenimo būdo pasekmė. Dažniausios šlapimo nelaikymo priežastys yra:

  • nutukimas
  • menopauzė ir menopauzė
  • neurologinės ligos
  • daugiavaisis nėštumas
  • rūkymas
  • sunkus fizinis darbas, perkraunant pilvo preso raumenis
  • nenormali kūno laikysena, pilvo pilvo stangrinimas ir pilvo stangrinimas
  • dažnos šlapimo takų infekcijos
  • vartoja diuretikus ir atpalaiduojančius vaistus
  • sisteminės ligos, tokios kaip diabetas, išsėtinė sklerozė, Alzheimerio liga, Parkinsono liga, senatvinė demencija.

Uroginekologinė fizioterapija - poveikis

Uroginekologinės kineziterapijos poveikis pastebimas maždaug po 6 savaičių nuo jos pradžios (kalbame apie nuolatinį poveikį, kuris pašalina problemą). Nors tai daugiausia priklauso nuoviskas nuo paciento negalavimų sunkumo ir savęs atsisakymo.

Žinoma, tam reikalingas nuolatinis sergančio žmogaus įsipareigojimas – reguliari mankšta ir profilaktika. Kita vertus, pirmasis poveikis, rodantis simptomų sumažėjimą, gali būti pastebėtas maždaug po 2–3 savaičių nuo gydymo pradžios.

Uroginekologinė fizioterapija - konservatyvus gydymas

Norint pašalinti pirmuosius šlapimo nelaikymo simptomus, reikėtų pradėti konservatyvų gydymą, kurio tikslas – užkirsti kelią ligos vystymuisi. Pradžioje verta pradėti nuo kasdienių mitybos įpročių keitimo ir pereiti prie subalansuotos mitybos, kurioje mažai citrusinių vaisių, kurie gali dirginti šlapimo pūslę, taip pat kofeino ir teino.

Antra, turėtume sutelkti dėmesį į dubens dugno raumenų pratimus, kurie atpalaiduotų šias sritis moterims, turinčioms perkrovą, ir sustiprins jas moterims, kurių raumenys yra per silpni. Šiuo tikslu turėtume stiprinti tiesiąjį pilvo raumenį, dubens dugno raumenis (pvz., Kėgelio raumenis), taip pat juosmeninius stuburo raumenis ir raumenis aplink klubus.

Patikrinkite: koks yra dubens dugno pratimų poveikis?

Tačiau norėdami sužinoti, kokius konkrečius pratimus turime atlikti, turėtume kreiptis į kvalifikuotą kineziterapeutą, kuris rekomenduos atitinkamas treniruotes.

Pirmosiomis ligos stadijomis dažniausiai padeda pakeisti kūno laikyseną, sumažinti sėdėjimo laiką ir išmokti ramiai, diafragmiškai kvėpuoti. Kitas žingsnis yra farmakoterapija – naudinga moterims, turinčioms pernelyg aktyvią šlapimo pūslę, nuramins šlapimo pūslę ir sumažins šlapinimosi dažnį. Jei šie metodai nepadeda, turime kreiptis į kineziterapeutą ir pradėti specializuotą gydymą.

Kategorija: