Bėgikai turėtų pasitikrinti sveikatą bent du kartus per metus, maratonininkai, besiruošiantys varžyboms – net kas kelias savaites. Bėgikams skirti tyrimai leidžia, be kita ko, išsiaiškinti, ar mūsų širdis ir kraujotakos sistema veikia tinkamai, ir patikrinti, kaip pratimai veikia mūsų organizmą. Jų reikalauja ir maratonų bei pusmaratonių organizatoriai. Patikrinkite, kokius testus reikia atlikti prieš senuką varžybose ir prieš pradedant bėgimo treniruotes.

Testai bėgikamsyra medicininių tyrimų paketas, kurį kiekvienas besitreniruojantis žmogus turėtų atlikti kas 3-4 mėnesius. Jie ypač svarbūs pradedantiesiems bėgikams, kurie anksčiau nesportavo ir nori pradėti treniruotis – atlikę atitinkamus testus gali pasitikrinti, ar neturi kontraindikacijų bėgimui. Perėjimas nuo sėslaus gyvenimo būdo prie treniruočių 3 kartus per savaitę yra didelis pokytis organizmui – sportuojant gali pasireikšti ligos, kurios iki šiol nerodė jokių simptomų. Svarbu juos laiku diagnozuoti ir išvengti staigaus sveikatos pablogėjimo.

Bėgimo varžybose prieš startą taip pat turėtų būti atliekami pagrindiniai medicininiai patikrinimai. Ilgų distancijų bėgimų organizatoriai dažniausiai reikalauja iš dalyvių turėti medicininę pažymą, kad nėra kontraindikacijų startuoti. Tokią pažymą gali išduoti šeimos gydytojas arba sporto gydytojas, remdamasis teigiamais kraujo, šlapimo ir EKG tyrimų rezultatais

Pagrindiniai bėgikų tyrimai

Pagrindinis tyrimų paketas pradedantiesiems ir pažengusiems bėgikams, kurį sudaro:

  • kraujo tyrimai (įskaitant periferinio kraujo, geležies, cholesterolio, gliukozės, kepenų tyrimus, natrio, magnio, kalio tyrimus);
  • bendrieji šlapimo tyrimai;
  • Ramybės EKG.

Neužtenka išbandyti save prieš pat treniruotę ar dalyvaujant varžybose. Žmonės, susidūrę su trūkumais ir bėgikai intensyviai ruošiantis maratonui, testus turėtų atlikti net kas dvi savaites – tai visų pirma taikoma morfologijai. Mėgėjai pas gydytoją gali lankytis 2-4 kartus per metus. Patikimiausi rezultatai gauti iš tyrimų, atliekamų pereinamaisiais laikotarpiais, t.y. kai bėgiojame rečiau arba visai nebėgame (intensyvios pastangos turi įtakosatskirų medžiagų koncentracijos pokyčiai). Dėl šios priežasties verta pasitikrinti save treniruočių nutraukimo laikotarpiu.

Bėgikų kraujo tyrimai

Kraujo parametrai, kurie ypač svarbūs pradedantiesiems ir nuolatiniams bėgikams, apima kraujo tyrimą, ty plazmoje esančių morfozinių elementų kokybės ir kiekio tyrimą. Svarbiausi yra:

  • hematokritas , tai yra raudonųjų kraujo kūnelių ir kraujo tūrio santykis. Jų trūkumas žmonėms, kurie reguliariai nesportuoja, rodo mažakraujystę, o bėgikams tai gali reikšti ypatingą vadinamąjį. sportinė anemija. Tai natūralus reiškinys ir reiškia, kad organizmas prisitaikė prie nuolatinių pastangų skystindamas kraują (todėl mažėja eritrocitų ir plazmos tūrio santykis)
  • hemoglobinas ir eritrocitai- atsakingas už deguonies transportavimą. Žemas jų lygis vidutinės būklės žmonėms taip pat gali rodyti anemiją. Intensyviai besitreniruojantiems bėgikams būdingas padidėjęs hemoglobino ir eritrocitų kiekis. Be morfologijos, gydytojas turi išduoti siuntimą koncentracijos tyrimui:
  • geležis- svarbu, kad jos lygis būtų normalus prieš pradedant treniruotę, o pažengusiems bėgikams jis būtų aukštas. Geležis dalyvauja formuojant hemoglobiną, kuris perneša deguonį, todėl turi didelę įtaką treniruočių efektyvumui ir tinkamam organizmo funkcionavimui mankštos metu.
  • cholesterol - padidėjęs cholesterolio kiekis yra simptomas, į kurį nereikėtų žiūrėti lengvai. Jei jo koncentracija gerokai viršija normą, padidėja infarkto rizika. Šiek tiek padidėjusį blogojo cholesterolio kiekį galima sumažinti reguliariai bėgiojant.
  • gliukozė- nenormalus gliukozės kiekis gali rodyti diabetą. Nors bėgimas rekomenduojamas diabeto profilaktikai, šia liga sergantys pacientai turėtų pasitarti su gydytoju ir kartu su juo nustatyti optimalų mankštos lygį.
  • kepenų tyrimai- nenormalūs kepenų fermentų rezultatai taip pat rodo, kad reikia susitarti su gydytoju dėl galimo fizinio aktyvumo lygio.
  • natris- šis elementas svarbus palaikant organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyrą bei užtikrina tinkamą nervų ir raumenų sistemų veiklą. Šios maistinės medžiagos trūkumai šiandien pasitaiko retai, tačiau sportininkams jie gali būti laikini – tuomet trūkumą galite papildyti gerdami mineralinių druskų ir elektrolitų turinčius gėrimus.
  • magnis- yra svarbiausias mineralas sportininkų požiūriu, nes dalyvauja nervinių impulsų perdavimo procesuoseraumenis. Magnio trūkumas gali sumažinti treniruočių poveikį, sukelti mėšlungį ir sutrikdyti raumenų sistemos darbą.
  • kalis- kaip ir magnis, jis atlieka svarbų vaidmenį perduodant nervinius impulsus ir inicijuoja raumenų susitraukimus. Treniruojantis dažnai, varginančiai, jo koncentracija kraujyje turi būti dažnai stebima.

EKG ir šlapimo tyrimas

Labai besitreniruojančių bėgikų šlapime gali būti b altymų pėdsakų, o tai sportininkams nekelia nerimo. Tačiau žmonėms, kurie nesportavo intensyviai, šlapimo analizė neturėtų rodyti jokių pokyčių.

Ramybės EKG leidžia nustatyti širdies plakimo ritmą ir dažnį, fiksuoti galimus jo struktūros pokyčius ir širdies raumens darbo anomalijas. Dažniausios yra: aritmijos, nenormalus aprūpinimas krauju, pakitimai, kuriuos sukelia, pavyzdžiui, infarktas. Pagrindinis EKG testas gali padėti nustatyti latentinį širdies nepakankamumą ir padėti išvengti rimtų sveikatos sutrikimų, įskaitant fizinio krūvio sukeltą širdies smūgį.

Jums tai bus naudinga

Pakanka ramybės EKG, kad būtų išduota medicininė pažyma, kad nėra kontraindikacijų dalyvauti maratone. Tačiau retkarčiais verta pasidaryti pratimo EKG, kuri parodo, kaip sunkiai dirba širdis mankštinant. Tyrime dalyvaujantis pacientas vaikšto, tada bėgioja ant bėgimo takelio ir palaipsniui didina bėgimo tempą, kol širdies susitraukimų dažnis pasiekia didžiausią dažnį.

Pratimo EKG leidžia įvertinti širdies efektyvumą esant padidėjusiam fiziniam krūviui ir aptikti jo darbo sutrikimus. Verta pridurti, kad šį tyrimą dažnai lydi spirometrija, t.y. plaučių funkcijos matavimas. Jis leidžia įvertinti bėgiko aerobinį pajėgumą, kitaip tariant, organizmo gebėjimą pasisavinti deguonį. Naudojant spirotometriją, galima nustatyti tokius parametrus kaip VO2 max, medžiagų apykaitos slenksčius (kai kūnas pereina iš aerobinio į anaerobinį) ir treniruočių zonas (širdies ritmo diapazonus, kuriuose turėtumėte mankštintis, kad numestumėte svorio ar pagerintumėte kūno rengybą).

(kai kūnas pereina nuo aerobinio slenksčio prie anaerobinio slenksčio) ir treniruočių zonos (širdies ritmo diapazonai, kuriuose turėtumėte mankštintis, kad numestumėte svorio ar pagerintumėte savo būklę). -vo2max-standards-for-men-and-women_43902.html

Kategorija:

Bėgimas