Bitė – bičių (Apidae) šeimos vabzdys. Mūsų šalyje labiausiai paplitusi bitė, tačiau gamtoje galima aptikti ir kitų bičių. Bitė dažnai painiojama su vapsva, todėl laikoma nemalonu vabzdžiu. Tuo tarpu bitės labai naudingos – jos apdulkina augalus, duoda medaus. Kaip atrodo bitė? Kaip atskirti nuo vapsvos? Ar bitės įgelia?

Bitė(Apis) yra bičių (Apidae) šeimos vabzdys. Naudingiausia yra bitė, kuri gyvena kartu su kitais būriais. Šių vabzdžių skaičius viename spiečiuje svyruoja nuo maždaug 20 000 iki net 100 000 bičių. Kiekvienas spiečius turi vieną karalienę, šimtus dronų ir tūkstančius darbuotojų.

Visos Apini rūšys (ir Apis gentis) gamina medų. Labiausiai paplitusi rūšis yra bitės, gyvenančios Europoje, kur buvo prijaukintos, taip pat Afrikoje, Amerikoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje, kur ji buvo importuota.

Kitų rūšių bitės – milžiniškos bitės ir bitės nykštukės – šiuo metu gamtoje gyvena Azijoje, Afrikoje ir Pietų Amerikoje.

Bitė – kaip atrodo bitės?

Bičių kūnas svyruoja nuo 7-8 mm iki 16-18 mm. Bitės spalva gali būti įvairi: juoda, tamsiai ruda, raudonai oranžinė ir net geltona. Jų sparnai pagaminti iš skaidrios plėvelės.

Bitė vs vapsva – skirtumai

Bitė ir vapsva, nors atrodo labai panašios viena į kitą, iš tikrųjų labai skiriasi viena nuo kitos. Bitės turi plaukuotą ir storesnį kūną nei vapsvų.

Jie taip pat turi mažiau matomą susiaurėjimą tarp liemens ir pilvo. Vapsvos yra didesnės – jos gali būti net 25 mm ilgio.

Be to, vapsvos neturi specialaus krepšelio kaip bitės, nes jos nerenka nektaro iš gėlių ir negamina medaus.

Bitės iš prigimties yra taikios. Tik erzindamos bites jas provokuoja pulti. Kita vertus, vapsvos yra labai agresyvios ir gali nekliudomai pulti.

Vapsva nepraranda įgėlimo po įgėlimo, o bitė miršta užpuolusi žmogų. Palikdama geluonį mūsų kūne, bitė sunaikina kai kuriuos prie jo prisirišusius vidaus organus ir todėl miršta.

Bitės kuria lizdus virš žemės, dažniausiai ant medžių, o vapsvos – ant žemės arba žemėje.

Bitėsjie valgo tik augalinį maistą, o vapsvos taip pat gali valgyti gyvūninį maistą, todėl jų dažnai galima rasti šalia žmonių maisto (pvz., mėsos, saldumynų ir kt.).

Karalienė gyvena apie 5 metus, dronai iki metų, o darbuotojai 5-6 savaites.

Bitė – ar bitės gelia?

Bičių patelės turi įgėlimą pilvo gale. Dažniausiai jie naudoja jį kovai su kitomis bitėmis, bet dažniausiai negelia.

Vienintelė agresyvios bičių veislė yra afrikietiška bitė, žinoma kaip „bitė žudikė“. Vien buvimas šalia lizdo gali išprovokuoti ją pulti. Bičių nuodai sveikiems žmonėms nepavojingi – bičių įgėlimas sukelia tik patinimą. Įgėlimas gali būti pavojingas gyvybei tik esant alergijai bičių nuodams.

Esant tokiai situacijai, gali ištikti net gyvybei pavojingas anafilaksinis šokas. Sveiko suaugusio žmogaus gyvybei gresia maždaug šimtas įgėlimų.

  • Kaip apsisaugoti nuo vapsvų ir bičių įkandimų?

Ar esate tikras, kad jus įkando bitė? Patikrinkite:

Žiūrėkite 9 nuotraukų galeriją

Širšė - bičių priešas

Pavojingi bičių priešai yra širšės, kurios būriais puola bičių lizdus, ​​juos sunaikina ir suėda lervas. Tačiau bitės gali nuo jų apsiginti.

Prieš visai širšių kaimenei užpuolant bites, pirmiausia pasirodo vienas žvalgas, bitės jį apsupa kamuoliu ir miršta maždaug per 10 minučių nuo perkaitimo.

Taip yra todėl, kad maksimali širšės gali ištverti temperatūrą yra 46 laipsniai Celsijaus, o bitė – 47.

Bitės duoda medaus ir dar daugiau

Bitės minta renkamų gėlių nektaru ir žiedadulkėmis. Bitės yra aprūpintos specialiais krepšeliais, kurie naudojami žiedadulkėms laikyti ir nešioti. Tokiu būdu jie apdulkina vabzdžių apdulkinamus augalus (pvz., vaismedžius). Kad surinktų nektarą iš 1 kg medaus, bitės turi aplankyti apie 4 milijonus gėlių.

Bitės vaidina labai svarbų vaidmenį apdulkinimo procese dėl to, kad jų spiečių yra daug. Jiems taip pat būdinga „gėlių ištikimybė“, t. y. dėmesys sutelkiamas į vienos srities apdulkinimą, pvz., rapsų laukus, grikius, avietes, vaismedžių sodus.

Bitės gamina medų, vašką, žiedadulkes, propolį ir bičių pienelį, kurie teigiamai veikia žmonių sveikatą.

  • APITERAPY - gydymas medumi ir kt. Kas yra apiterapija?

Masinis bičių išnykimo sindromas

Masinis bičių išnykimas CCD (kolonijaKolapso sutrikimas susijęs su bitėmis. Tai pasireiškia masiniu jų išnykimu už avilio ribų (skraidančios bitės), dėl ko miršta ištisos šeimos. CCD priežastys yra

  • didelis pesticidų kiekis augalų žydėjimo metu
  • urbanizacijos padidėjimas
  • sumažėjęs bičių imunitetas
  • globalinis atšilimas
  • Izraelio bičių viruso paralyžius
  • parazitai
  • padidintas bitininkų pasitraukimas iš avilių eksploatavimo

Ekspertai apskaičiavo, kad jei dabartinės tendencijos tęsis, bitės gali visiškai išnykti iki 2035 m.

Pastaruoju metu JAV ir Vakarų Europoje stebimas padidėjęs bičių nykimas. Tačiau šis reiškinys buvo užregistruotas jau 1990 m. Tačiau iš pradžių CCD priežastis nebuvo iki galo žinoma, o liga buvo pavadinta „paslaptinga liga“ arba „nykstančia liga“.

Iki 2007 m. komerciniai bitininkai pranešė apie didžiulius bičių nuostolius: nuostoliai sudarė 30–90 % bičių populiacijos. Be Amerikos, šis reiškinys užfiksuotas ir Europoje, kur 2010 metais gyventojų sumažėjo 50 proc. Masinis bičių nykimas turi rimtų pasekmių. Visų pirma, tai daro nuostolius aliejinių augalų sėklų, daržovių ir vaisių gamyboje.

Kita bičių nykimo pasekmė – staigus medų gaminančių vabzdžių skaičiaus sumažėjimas. Masinis bičių nykimas taip pat neleidžia daugintis laukinių augalų rūšims.

Laimei, šių vabzdžių svarbą mūsų gyvenimui matome vis dažniau. Pastaruoju metu netgi atsirado nauja tendencija miestuose statyti avilius – vadinamuosius miesto bitininkystė.

Aviliai atsiranda visame pasaulyje, pvz., ant įvairių pastatų stogų – teatrų, viešbučių ar valdžios institucijų.

Lenkijoje taip pat galime pasigirti vis daugėjančiu tokių miesto bitynų skaičiumi – jie įsikūrę namų soduose, skveruose ir net ant daugiabučių namų ir viešbučių stogų.

Kategorija:

Sveikata