Eritema (iš lotynų kalbos eritema), t.y. vietinis odos paviršiaus paraudimas, yra vienas dažniausių dermatologinių simptomų. Eriteminius pokyčius gali sukelti vietinis dirginimas, jie taip pat gali būti odos uždegimo ar infekcijos simptomas. Kai kurių negalavimų su eritema atveju kartu egzistuoja įvairūs lydintys simptomai – tokiais atvejais eritema gali tapti „nepriklausomu“ ligos dariniu. Kartais eriteminiai pokyčiai išnyksta savaime, o kiti reikalauja tinkamai parinkto gydymo. Sužinokite, kokios yra eritemos priežastys, kokios eritemos rūšys yra dažniausios, kaip atpažinti eritemą ir kaip ją gydyti.
Eritema(iš lot.eritema ) yra vietinis odos paraudimas, kuris gali pasireikšti bet kuriam žmogui, bet kuriame amžiuje ir jo priežastys gali būti labai skirtingos.
Eritema: priežastys
Eriteminiai odos pokyčiai gali atsirasti sergant daugeliu įvairios kilmės ligų. Jų susidarymo š altinis yra išsiplėtimas ir kraujo pritekėjimas į plonus kraujagysles (vadinamuosius kapiliarus), esančias paviršiniuose odos sluoksniuose.
Dažniausios šios būklės priežastys yra infekcijos, odos sužalojimai ir žaizdos, taip pat uždegimas. Tada eritema yra hiperemijos simptomas, atsirandantis dėl padidėjusios kraujotakos. Kartu su krauju, imuninės sistemos ląstelės, molekulės, perteikiančios informaciją apie uždegimą, ir faktoriai, palengvinantys gijimą ir audinių atstatymą, keliauja į paskirties vietą.
Odos pažeidimas, pasireiškiantis eritema, taip pat atsiranda deginant saulę arba veikiant kitokiai spinduliuotei (pavyzdžiui, radioterapijos metu).
Kitas veiksnys, sukeliantis vazodilataciją (taip pat ir odoje), yra histaminas. Tai medžiaga, išsiskirianti organizme, įskaitant alerginių reakcijų metu. Todėl eriteminiai odos pokyčiai gali lydėti įvairių tipų alergijas.
Kitos ligos, kartu su eritema, apima kai kurias jungiamojo audinio ligas. Įdomus pavyzdys – sisteminė raudonoji vilkligė, kurios metu ant veido gali atsirasti būdinga drugelio formos eritema.
Be minėtų eritemos priežasčių, grupė vadinamųjų. eriteminės dermatozės. Tai odos ligos,kurio pagrindinis simptomas yra ypatingų savybių turinti eritema. Be būdingų odos pažeidimų atsiradimo, galimi ir papildomi simptomai. Žemiau išvardyti svarbiausi eritemos tipai.
Skaistalų tipai
- vaistinė eritema (nuolatinė eritema)
Vaistinė eritema ir nuolatinė eritema yra skirtingi tos pačios ligos pavadinimai. Kaip rodo pavadinimas, odos pažeidimai – apvalios arba ovalios rudos dėmės – atsiranda vartojant tam tikrus vaistus. Dažnai pacientai patys pastebi spalvos pakitimo priežastį, nes jos dažniausiai atsiranda toje pačioje vietoje išgėrus konkretaus vaisto. Diagnostikos pagrindas – kruopščiai renkama vartotų vaistų istorija, o gydymas – pakitimus sukeliančio vaisto vartojimo nutraukimas. Vartojant įvairius vaistus, odoje gali atsirasti vaistų eritema; statistiškai jį dažniausiai sukelia antibiotikai, sulfonamidai, hormoniniai preparatai ir antialerginės medžiagos.
- klajojanti eritema
Klajojanti eritema yra gerai žinomos priežasties ligos pavyzdys. Ją sukeliaBorrelia burgdorferitipo bakterijų dauginimasis odoje. Todėl migruojanti eritema yra ankstyvas erkių platinamos Laimo ligos simptomas. Paprastai jis atsiranda injekcijos vietoje per kelias ar kelias dienas.
Migruojanti eritema turi būdingą išvaizdą – ji primena raudoną žiedą, plintančią perimetru nuo erkės injekcijos vietos. Kai kuriais atvejais tai lydi sisteminiai infekcijos simptomai: nuovargis, karščiavimas ir raumenų skausmai. Migracinės eritemos diagnozė rodo, kad Laimo liga gydyti antibiotikais (dažniausiai tai yra amoksicilinas arba doksiciklinas). Jei neaišku, ar odos pažeidimas yra migruojanti eritema, galima atlikti papildomus laboratorinius tyrimus (kraujo tyrimai antikūnams prieš bakterijasBorelijos ).
- mazginė eritema
Mazginė eritema (lot.mazginė eritema ) yra uždegiminė liga. Jai būdingas simptomas – skausmingi, kelių centimetrų ilgio raudoni iškilimai, laikui bėgant keičiantys spalvą į melsvai rudą. Pažeidimai paprastai yra priekiniame blauzdos paviršiuje. Uždegimas, sukeliantis mazginę eritemą, išsivysto poodiniame audinyje. Dažniausiai lydintys simptomai yra sąnarių skausmas ir karščiavimas.
Tikslus mazginės eritemos susidarymo mechanizmas lieka neaiškus. Dažniausiai tai siejama su kita organizmo infekcija (bakterine, virusine ar grybeline), kartais gali lydėti ir ligas.autoimuninės ligos (Krono liga, sarkoidozė), vėžys ar nėštumas. Mazginės eritemos odos pažeidimai paprastai išnyksta savaime ir užgyja nepalikdami jokių matomų pėdsakų. Esant žinomam fonui, gali būti taikomas priežastinis gydymas (pvz., gydymas antibiotikais dėl nustatytos bakterinės priežasties).
- sklerozinė eritema
Sklerotinė eritema (lot.erythema induratum ) yra dar vienas galimos infekcinės kilmės eritemos pavyzdys. Tai dažniausiai siejama su tuberkuliozės infekcija, nes daugumos eritema skleroze sergančių pacientų tuberkuliozės testas yra teigiamas. Odos pažeidimai, kaip ir esant mazginei eritemai, dažniausiai atsiranda ant blauzdų (nors užpakalinėje blauzdų dalyje daug dažniau pasitaiko sukietėjusi eritema). Abiejų ligų navikus diferencijuojantis gijimo procesas yra daug blogesnis eritemos atveju. Po pradinės skausmingos fazės liga dažniausiai pereina į lėtinę eigą. Skausmo stiprumas mažėja, tačiau navikų srityje atsiranda gilių opų, o odos paviršiuje gali likti nuolatinių žymių.
- Daugiaformė eritema
Daugiaformė eritema (iš lot.erythema multiforme ) iš esmės yra įvairaus sunkumo ir įvairaus odos pažeidimų atsiradimo ligų grupė. Jie pagrįsti imuninės sistemos reakcija į įvairius dirgiklius: vaistus, infekciją ar kitus (dažnai nenustatytus) veiksnius.
Odos pažeidimai dažniausiai yra ant galūnių, nors jiems būdingas bruožas yra galimybė atsirasti ant burnos gleivinės.
Lengva daugiaformės eritemos forma dažniausiai nesukelia rimtų negalavimų ir nereikalauja specialisto gydymo. Sunki forma, kuri dermatologijoje skirstoma į dvi atskiras ligos esybes, yra visiškai kitokia:
- Stivenso-Džonsono sindromas
- TEN sindromas (toksinė epidermio nekrolizė)
Eriteminiai pokyčiai užima labai didelius plotus, juos lydi daug sunkesnė bendra pacientų būklė. Pavojingiausia daugiaformės eritemos forma yra TEN sindromas, kai epidermis atsiskiria nuo likusių odos sluoksnių. Praradus natūralų apsauginį barjerą, pacientai praranda vandenį, kuris nevaldomai išgaruoja nuo kūno paviršiaus. Tai sukelia elektrolitų sutrikimus ir infekcijas, kurios gali būti pavojingos gyvybei. Dėl skirtingos ir daug sunkesnės Stivenso-Džonsono sindromų ir TEN eigos kai kurios mokslinės publikacijos šiuo metu neįtraukia į jų spektrą.daugiaformė eritema.
- klajojanti nekrolizinė eritema
Klajojanti nekrolitinė eritema yra odos paraneoplastinio sindromo, t. y. būklės, kuri egzistuoja kartu su neoplastine liga, pavyzdys. Šio tipo eritema yra medžiagų apykaitos pokyčių rezultatas, kurį dažniausiai sukelia vadinamieji gliukagonoma. Tai ypatingas kasos vėžio tipas, gaminantis daug gliukagono – hormono, kuris veikia priešingai nei insulinas.
Gliukagono perteklius, be odos pakitimų, tokių kaip klajojanti nekrolizinė eritema, turi įtakos viso organizmo medžiagų apykaitai. Cukrinis diabetas yra labiausiai paplitęs simptomas. Klajojanti nekrolizinė eritema gali būti panaši į TEN sindromą (žr. aukščiau) dėl epidermio išsekimo eriteminiuose pažeidimuose. Migruojančios nekrolizinės eritemos gydymas, kaip ir kitų paraneoplastinių sindromų gydymas, yra pagrįstas pagrindinės ligos – šiuo atveju kasos vėžio – gydymu.
- delnų eritema
Delnų eritema (lot.erythema palmarum ), t.y. rankų odos paraudimas, yra daugelio ligų simptomas. Paprastai tai siejama su kepenų ligomis, tokiomis kaip cirozė, portalinė hipertenzija arba lėtinis kepenų nepakankamumas.
Kita gretutinių ligų grupė yra reumatologinės ligos (pvz., RA). Jo susidarymui įtakos gali turėti ir hormoniniai pokyčiai, ypač padidėjęs estrogenų kiekis nėštumo metu. Daugeliu atvejų delnų eritema nebūtinai rodo kokią nors ligą, o kartais tai gali būti ir genetiškai paveldima savybė.
Vaikų eritema
Nors dauguma aukščiau aprašytų eriteminių ligų gali pasireikšti ir suaugusiems, ir vaikams, kai kurios būdingos tik vaikų populiacijai. Yra dviejų tipų eritema: infekcinė ir staigi. Tai vaikystės infekcinės ligos, kurias sukelia virusinė infekcija.
- infekcinė eritema (vadinamoji penktoji liga)
Infekcinė eritema yra infekcinė liga, kuria dažniausiai serga ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai. Sukėlėjas yra virusas (ypač parvovirusas B19). Pirmieji simptomai primena peršalimą – nedidelis karščiavimas, sloga, kartais sąnarių skausmas.
Po kelių dienų išryškėja pagrindinis ligos simptomas – intensyvi raudona veido eritema (iš čia ir bendras pavadinimas – „apmušto kūdikio sindromas“), plintanti į vaiko liemenį, sėdmenis ir galūnes. Odos pažeidimai gali pakaitomis išnykti ir pasikartoti per kelias savaites ir paprastai pablogėti dėl perkaitimo.
Kadangi infekcinės eritemos fonas yra virusinis, priežastinio gydymo nėra (antibiotikų taip pat negalima vartoti). Daugeliu atvejų vaikų infekcinė eritema yra lengva. Jo ypatybė yra ta, kad jis lengvai plinta, o didžiausias užkrečiamumas pasireiškia prieš atsirandant tipiniams odos pažeidimams. Nėščios moterys turi būti ypač budrios dėl sąlyčio su parvovirusu B19, nes užsikrėtimas nėštumo metu gali sunaikinti vaisiaus kraujo ląsteles ir sukelti rimtų komplikacijų.
- staigi eritema (trijų dienų karščiavimas)
Staigi eritema, dar vadinama trijų dienų karščiavimu arba šeštąja liga, yra liga, kuria serga jaunesni vaikai (dažniausiai iki 3 metų amžiaus). Jį sukelia virusai iš grupėsHerpes(HHV-6 ir HHV-7). Ligos eiga labai būdinga: vaikas staigiai karščiuoja (net iki 40°C), dažniausiai be lydinčių simptomų
Po kelių (dažniausiai – trijų) dienų temperatūra normalizuojasi, kūno ir veido odoje atsiranda eriteminis bėrimas. Bendra kūdikio būklė išlieka gera. Yra tam tikra rizika, susijusi su dideliu karščiavimu, kuris kai kuriais atvejais gali sukelti karščiavimo priepuolius. Kaip ir sergant infekcine eritema, paraudusios eritemos priežastinio gydymo nėra.
"Trzydniówka" gydoma tik simptomiškai, kontroliuojant vaiko temperatūrą (gali būti skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ir (arba) paracetamolis) ir užtikrinant tinkamą hidrataciją karščiuojant.
Apie autorių
Kšyštofas BialazitasMedicinos studentas Collegium Medicum Krokuvoje, pamažu patenkantis į nuolatinių gydytojo darbo iššūkių pasaulį. Ji ypač domisi ginekologija ir akušerija, pediatrija ir gyvenimo būdo medicina. Užsienio kalbų, kelionių ir kalnų žygių mėgėjas.
Skaityti daugiau šio autoriaus straipsnių
Žiūrėti galeriją 4 nuotraukos