Aminorūgštys – klasifikacija, savybės ir š altiniai maiste

Aminorūgštys yra junginiai, kurie yra visų organizmo b altymų (b altymų aminorūgščių) statybinė medžiaga, nors turi ir kitų savybių. Kokios yra aminorūgščių rūšys? Kas yra esminės ir endogeninės aminorūgštys? Koks yra aminorūgščių vaidmuo organizme? Kokie yra maisto š altiniai? Kam jie taikomi?

Aminorūgštyspriklauso organiniams junginiams, t.y. gaunami iš gyvų organizmų. Yrab altymų aminorūgščių(statybiniai organizmų b altymai, jų yra 20) ir neb altyminės aminorūgštys (turinčios kitas funkcijas nei statybiniai blokai, jų yra daugiau nei 300).

Pavadinimas „aminorūgštis“ yra viso pavadinimo santrumpa: α-aminokarboksirūgštis. Paprastai naudojami sisteminiai šių junginių pavadinimai, kilę iš chemijos, nenaudojami. Visų pirma b altymų aminorūgštys turi bendrus pavadinimus. Biologijoje ir genetikoje vartojamos trijų raidžių ir vienos raidės b altymų aminorūgščių santrumpos.

Aminorūgštys – skilimas. Endogeninis, egzogeninis …

B altymų aminorūgštysklasifikuojamos pagal kelis kriterijus. Yra trys pagrindiniai aminorūgščių skilimai dėl:

1. galimybė žmogaus organizmui gaminti aminorūgštį arba būtinybė ją aprūpinti maistu, t. y. biologinė vertė

• egzogeninės aminorūgštys(būtinos, organizmas negali jų pasigaminti pats): histidinas, leucinas, izoleucinas, lizinas, metioninas, fenilalaninas, treoninas, triptofanas, valinas
• endogeninės aminorūgštys(nebūtinos, organizmas jas gamina pats): alaninas, asparto rūgštis, asparaginas, glutamo rūgštis, serinas
• sąlyginai būtini (kūnas juos pasigamina pats, tik tada, kai yra pakankamas kiekis jų pirmtakų): argininas, cisteinas, glutaminas, glicinas, prolinas, tirozinas.

2. aminorūgščių šoninės grandinės struktūra

• hidrofobinė (nepolinė)

- su alkilo šonine grandine: glicinas, alaninas, valinas, leucinas, izoleucinas, metioninas, prolinas,
- su aromatine šonine grandine: fenilalaninas, triptofanas,

• hidrofilinis (polinis)

- neutrali (-OH, -C (O) NH2 arba -SH grupė šoninėje grandinėje): tirozinas, serinas, treoninas, cisteinas, glutaminas, asparaginas,
- rūgštinė (-COOH grupė šoninėje grandinėje): glutamo rūgštis, rūgštisaspartas,
- bazinis (-NH2, -NH grupė arba imidazolo žiedas šoninėje grandinėje): lizinas, histidinas, argininas.

3. galimas galutinis metabolizmo produktas

• gliukogeninis – gali būti substratas gliukozės sintezei iš ne cukraus pirmtakų: alanino, arginino, asparagino, asparto rūgšties, cisteino, fenilalanino, glicino, glutamino, glutamo rūgšties, histidino, izoleucino, prolino, meth. serinas, tirozinas, valinas
• ketogeninis – gali būti substratas ketoninių kūnų sintezei: fenilalaninas, izoleucinas, leucinas, lizinas, triptofanas, tirozinas.

Aminorūgštys – savybės, vaidmuo organizme

1. Histidinas – nepakeičiama aminorūgštis organizmams augimo laikotarpiu. Suaugusiesiems jį atitinkamu kiekiu sintetina žarnyno flora. Dalyvauja nukleorūgščių, fermentų ir hemoglobino sintezėje. Reguliuoja mikroelementų naudojimą. Tai histamino pirmtakas, išsiskiriantis iš imuninės sistemos ląstelių alerginės reakcijos metu.

2. leucinas – šakotoji amino rūgštis, dalyvauja raumenų ir kaulų regeneracijoje, saugo nuo raumenų b altymų irimo dėl aktyvumo ir streso, dalyvauja reguliuojant cukraus kiekį kraujyje, augimo hormono sintezėje, skatina greitesnį kūno riebalų pertekliaus praradimą.

• Leucinas masei ir lieknėjimui – papildo veikimas, šalutinis poveikis ir dozavimas

3. izoleucinas - šakotoji aminorūgštis, dalyvauja kuriant raumenis, saugo nuo raumenų b altymų skilimo dėl veiklos ir streso, pagreitina regeneraciją po traumų, didina jėgą, didina energijos lygį, dalyvauja reguliuojant gliukozės kiekį kraujyje.

4. lizinas – palaiko kalcio pasisavinimą, būtinas kremzlių ir sausgyslių augimui ir vystymuisi, nukleotidų sintezei, laktacijai, dalyvauja audinių atsinaujinime, hormonų, fermentų, antikūnų gamyboje, veikia riebalų apykaitą gamindamas karnitinas. Lizinas saugo nuo lūpų pūslelinės ir lytinių organų pūslelinės pasikartojimo. Gali sumažinti osteoporozės riziką.

• Lizinas: savybės ir atsiradimas

5. metioninas – būtinas augimui, saugo kepenų ląsteles, dalyvauja cholino ir kreatino sintezėje, dalyvauja riebalų apykaitoje. Tai sieros donoras, naudojamas antioksidantų sintezei

6. fenilalaninas – yra tirozino pirmtakas, kartu su juo dalyvauja formuojant adrenaliną. Fenilalanino trūkumas sukelia energijos sumažėjimą, atminties sutrikimus, nuotaikos pablogėjimą, sumišimą ir kt. Yra labai retas medžiagų apykaitos sutrikimas -fenilketonurija, kai organizmas negamina fermento, reikalingo fenilalaninui naudoti. Nenustatyta liga per pirmąsias 2-3 gyvenimo savaites sukelia protinį atsilikimą

7. treoninas – turi labai platų poveikį organizmui. Palaiko nervų sistemos, širdies ir kraujagyslių sistemos, kepenų ir imuninės sistemos veiklą. Jis dalyvauja kuriant stiprius kaulus ir dantų emalį bei pagreitina žaizdų gijimą. Palaiko riebalų virškinimą ir neleidžia jiems kauptis kepenyse

8. triptofanas – dalyvauja vitamino PP, t.y. nikotino rūgšties, sintezėje, dauginimosi ir žindymo procese, būtinas neuromediatoriams (serotoninui ir melatoninui) susidaryti, yra kraujo plokštelėse, virškinimo trakto gleivinėje, nerviniame audinyje, gerina smegenų ir nervų veiklą. sistema, turi antidepresinį poveikį, mažina hiperaktyvumą ir įtampą.

• Triptofanas – savybės, paklausa ir atsiradimo š altiniai

9. valinas – šakotoji aminorūgštis, dalyvauja kuriant raumenis, neleidžia jiems irti fizinio krūvio metu ir skatina ištvermės didinimą. Tai būtina sklandžiam nervų ir imuninės sistemos funkcionavimui. Tai labai svarbu sportininkams

10. alaninas – dalyvauja procesuose, kurie gliukozę paverčia energija, kurią naudoja organizmo ląstelės. Palaiko imuninę sistemą, suteikia energijos smegenims, nervų sistemai ir raumenų audiniams

• Beta alaninas – papildo poveikis, dozės ir poveikis

11. asparto rūgštis – stiprina imuninę sistemą, dalyvauja šalinant amoniaką iš organizmo. Jis būtinas smegenų ir nervų sistemos veiklai (gerina pažintinius gebėjimus), DNR ir RNR, antikūnų sintezei. Jis atlieka pagrindinį vaidmenį Krebso cikle, yra būtinas tinkamam medžiagų apykaitai ir energijos tiekimui ląstelių lygiu.

• D-asparto rūgštis (DAA) – veiksmas, dozavimas, šalutinis poveikis

12. asparaginas – būtinas glikoproteinų sintezei. Padidina atsparumą nuovargiui ir gerina kepenų veiklą.

13. glutamo rūgštis – būtina nervų sistemos veiklai, stimuliuoja smegenis, mažina nuovargį, yra glutationo dalis. Jis prasiskverbia per kraujo ir smegenų barjerą, stipriai palaiko jo funkcionavimą ir detoksikaciją, paversdamas toksišką amoniaką į glutaminą, turintį antioksidacinių savybių. Tai veikia intelekto lygį, pažintinius gebėjimus, mąstymo aiškumą ir nuotaiką. Be to, jis svarbus angliavandenių apykaitai.

• Kas yra peptidai? Kur jie yra?

14. serinas – dalyvauja purino ir pirimidino azotinių bazių, reikalingų genetinės medžiagos gamybai, sintezėje, pasižymi skausmą malšinančiu poveikiu. Dalyvauja peptidinių jungčių hidrolizėje, ty b altymų virškinime. Tai yra daugelio aminorūgščių pirmtakas. Žemas serino kiekis sukelia lėtinio nuovargio sindromą ir fibromialgiją.

15. argininas – būtinas azoto oksido (II) NO sintezei, kuris plečia kraujagysles ir mažina jų klampumą. Jis gerina imuninę sistemą, fizinį pasirengimą, hipofizės funkciją ir žaizdų gijimą.

• L-argininas: ar verta vartoti arginino papildus?

16. cisteinas - glutationo (labai svarbaus antioksidanto) komponentas, cistinas, taurino gamybos substratas. Jis būtinas b altųjų kraujo kūnelių gamybai, t. y. organizmo imunitetui stiprinti. Tai lėtina senėjimo procesą. Dalyvauja odos, plaukų ir nagų gamyboje.

• L-cisteinas: veikimas, savybės, š altiniai

17. glutaminas – yra žarnyno gleivinės ląstelių energijos š altinis, stiprina imuninę sistemą, nes yra limfocitų ir makrofagų gamybos substratas, ypač svarbus medžiagų apykaitos procesuose smegenyse ir inkstuose

• Glutaminas: glutamino papildų veikimas ir veiksmingumas

18. glicinas – atlieka labai svarbų vaidmenį hemoglobino sintezėje, dalyvauja purino azoto bazių ir pirimidinų, reikalingų genetinės medžiagos gamybai, sintezėje, yra glutationo dalis, dalyvauja organizmo detoksikacijos procesuose

19. prolinas – yra organizmo pagalbinių audinių, daugiausia kolageno b altymų, komponentas. Stiprina širdies raumenį. Tai suteikia kraujagyslėms lankstumo, o tai lėtina aterosklerozės vystymąsi.

20. tirozinas – būtinas skydliaukės hormonų (tiroksino) ir antinksčių (adrenalino ir noradrenalino) sintezei, tai substratas organizmo pigmentų – melanino ir skausmą mažinančių medžiagų – enkefalinų gamyboje. Tirozinas padidina daugelio neuromediatorių koncentraciją organizme, o tai ypač svarbu žmonėms, patiriantiems lėtinį stresą, pavargusiems ir senstantiems.

• BCAA – BCAA sudėtis, dozavimas, poveikis ir šalutinis poveikis
• Kreatinas – papildo vartojimo dozavimas, poveikis ir šalutinis poveikis
• Išrūgų b altymai: rūšys, poveikis, dozavimas
• B altymų papildai – rūšys, poveikis sveikatai ir lieknėjimui, efektyvumo reitingas

Verta žinoti

Aminorūgštys – struktūra

Kiekvienoje aminorūgštyje yra α-angliessusiję su:

• bazinė amino grupė -NH2
• rūgštinė karboksilo grupė -COOH
• vandenilis -H
• šoninė grandinė -R, kuri skiriasi kiekvienai aminorūgščiai

Kai kurios aminorūgštys turi imino grupę -NH, hidroksidą -OH, hidrosulfidą -SH, aromatinį žiedą (plokščias anglies ar anglies atomų ir kitų elementų žiedas su delokalizuotais ryšiais) arba heterociklinį žiedą (su mažiausiai vienas žiedo atomas), išskyrus anglis).

Aminorūgštys – maisto š altiniai. 1 lentelė

Aminorūgštys gamina b altymus, todėl apskritai jų rasite daug b altymų turinčiame maiste: mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose, sūryje, sojos pupelėse ir kituose ankštiniuose augaluose. Tačiau daugelyje kitų produktų jų yra įvairiais kiekiais. Kuriame maiste galime rasti daugiausiai atskirų aminorūgščių?

Histidinas	liesa jautiena ir ėriena, parmezano sūris, liesa kiauliena, vištiena ir kalakutiena, sojos pupelės, tunas, moliūgų sėklos, kiaušiniai, pupelės, quinoa, teff, laukiniai ryžiai, spirulina
Leucinas	kietieji sūriai, sojos pupelės, jautiena, vištiena, kiauliena, moliūgų sėklos, saulėgrąžų sėklos, pistacijos, sezamas, chia sėklos, tunas, lašiša, skumbrė, jūros gėrybės, žemės riešutai, pupelės
Izoleucyna	kiaušiniai, sojos pupelės, spirulina, b alta žuvis, kiauliena, jautiena, paukštiena, kietasis sūris, pienas, saulėgrąžų sėklos, žemės riešutai
Lizinas	jautiena, kietasis sūris, mocarela, vištiena ir kalakutiena, kiauliena, sojos pupelės, tunas, skumbrė, otas, menkė, krevetės ir kitos jūros gėrybės, moliūgų sėklos, pistacijos, chia, saulėgrąžų sėklos, kiaušiniai, pupelės
Metioninas	Braziliški riešutai, jautiena, kietieji sūriai, kiauliena, žuvis, sojos pupelės, kiaušiniai, jogurtas, pienas, grietinėlė, pupelės
Fenilalaninas	sojų pupelės, parmezano sūris, gruyere sūris, edamas, mocarela, moliūgų sėklos, žemės riešutai, saulėgrąžų sėklos, migdolai, pistacijos, jautiena, paukštiena, kiauliena, žuvis, omarai, kiaušiniai, jogurtas, pienas, pasukos, grietinėlė, pupelės , teff, quinoa, ryžiai
Treonina	jautiena, sojos pupelės, kiauliena, paukštiena, kepenys, parmezano sūris, ožkos sūris, lašiša, tunas, upėtakis, skumbrė, jūros gėrybės, moliūgų ir saulėgrąžų sėklos, žemės riešutai, sėmenys, sezamas, pupelės
Triptofanas	moliūgų sėklos, chia sėklos, sezamo sėklos, saulėgrąžų sėklos, linų sėmenys, pistacijos, anakardžiai, migdolai, lazdyno riešutai, sojos pupelės, mocarela, kietasis sūris, raudona mėsa, paukštiena, žuvis, krabai, jūros gėrybės, avižiniai dribsniai, sėlenosavižiniai dribsniai, pupelės, kiaušiniai
Cisteinas ​​	sojų pupelės, jautiena, saulėgrąžų sėklos, sezamo sėklos, chia sėklos, pistacijos, linų sėmenys, moliūgų sėklos, braziliški riešutai, pušies riešutai, vištiena ir kalakutiena, avižiniai dribsniai, avižų sėlenos, kiauliena, žuvis, midijos, kiaušiniai, feta jogurtas, pienas, lęšiai, avinžirniai, pupelės, kamutas, tefas, kuskusas, bulguras
Glicinas	želatina, sultinys, virtas ant kaulų, kremzlių, odos

Mes rekomenduojame

Autorius: Time S.A

Individualiai parinkta dieta leis užsiimti mėgstama sporto šaka, o tuo pačiu suteiks treniruotėms reikalingos energijos. Pasinaudokite Jeszcolubisz, novatoriška sveikatos vadovo internetine dietų sistema, ir pasirūpinkite savo sveikata bei savijauta, vengdami tiek per didelio raumenų masės vystymosi, tiek riebalų kaupimosi. Mėgaukitės puikiai parinktu meniu ir nuolatine dietologo pagalba šiandien!

Sužinoti daugiau

Aminorūgštys – kokiuose produktuose jų yra? 2 lentelė

Walina	Parmezano sūris, varškė, jogurtas, ožkos sūris, pienas, kiaušiniai, sojos pupelės, jautiena, paukštiena, kiauliena, moliūgų ir saulėgrąžų sėklos, pistacijos, sėmenys, anakardžiai, migdolai, žuvis, pinto pupelės, grybai, ryžiai
Alanina	želatina, spirulina, kiaušiniai, paukštiena, jautiena, žuvis, austrės, kiauliena, sūris, jogurtas, sojos pupelės, pupelės, moliūgų sėklos, saulėgrąžos, žemės riešutai
Asparto rūgštis	sojos pupelės, žemės riešutai, pupelės, avinžirniai, migdolai, riešutai, linų sėmenys, jūros gėrybės, žuvis, jautiena, paukštiena, kiaušiniai, kiauliena, šparagai, pienas
Asparaginas	pieno produktai, jautiena, paukštiena, kiaušiniai, žuvis, jūros gėrybės, šparagai, bulvės, ankštiniai augalai, riešutai, sėklos, sojos pupelės
Glutamo rūgštis	sojos pupelės, saulėgrąžų sėklos, kiaušiniai, sezamas, žemės riešutai, parmezano sūris, žuvis, želatina, paukštiena
Glutaminas	jūros gėrybės, žuvis, raudona mėsa, kepenys, sultinys, raudonieji kopūstai, pienas, kiaušiniai, jogurtas, rikotos sūris, riešutai, pupelės, petražolės, žalios lapinės daržovės, šparagai, brokoliai, spirulina
Serine	kviečių gemalai, sojos pupelės, kietasis sūris, kiaušiniai, žemės riešutai, pupelės, žuvis, paukštiena, kiauliena, jautiena, migdolai, graikiniai riešutai, pistacijos, anakardžiai
Arginina	paukštiena, kiauliena, moliūgų sėklos, sojos pupelės, žemės riešutai, spirulina, sūris, pienas, jogurtas, avinžirniai ir kiti ankštiniai augalai
Proline	sultinys, virtas ant kaulų, želatinos, kepenų, kremzlių, odos
Tirozinas	parmezano sūris, gruyere sūris, edamas, mocarela, sojos pupelės, jautiena, kiauliena, lašiša, tunas, skumbrė, krevetės, otas, juodadėmė menkė, paukštiena, moliūgų sėklos, žemės riešutai, sezamas, saulėgrąžų sėklos, chia, migdolai , kiaušiniai, jogurtas, pienas, pasukos, grietinėlė, pupelės, avižos

Aminorūgštys – taikymas

Garsiausia pramoniniu būdu pagaminta aminorūgštis arba iš tikrųjų šios aminorūgšties druska yra mononatrio glutamatas arba glutamo rūgšties natrio druska – umami skonio prieskonis ir skonio stipriklis. Skonio stiprikliai taip pat yra glicino, cisteino ir alanino mišiniai.

Amino rūgščių randama preparatuose, skirtuose netinkamai maitinamiems pacientams po operacijos parenteriniam maitinimui. Metionino ir lizino dedama į gyvūnų pašarus, kurių pagrindą sudaro soja ir kukurūzai, o tai labai padidina jų maistinę vertę.

Kai kurios ligos yra gydomos b altyminėmis ir neb altyminėmis aminorūgštimis, pvz., L-DOPA sergant Parkinsono liga, glutaminu ir histidinu sergant virškinimo trakto opalige, argininu, citrulinu ir ornitinu sergant kepenų ligomis.

• Neurotransmiteriai: rūšys ir veiksmai

Metioninas vartojamas depresijai, uždegimams ir kepenų ligoms gydyti. Tai labai vertinga vadinamųjų atveju estrogenų dominavimas (tai taikoma daugumai moterų, vartojančių hormoninę kontracepciją). Fenilalaninas vartojamas depresijai gydyti, nes skatina dopamino ir norepinefrino gamybą smegenyse.

Ši aminorūgštis gali būti naudinga gydant Parkinsono ligą, nes mažina sustingimą, kalbos sunkumą ir pagerina eisenos sutrikimą. Šis poveikis šiuo metu buvo įrodytas tik gyvūnams. Treoninas vartojamas Lou Gehrig ligai gydyti ir išsėtinės sklerozės simptomams palengvinti.

Triptofanas padeda gydyti depresines būsenas, lydinčias menopauzę, mažina neramių kojų sindromo simptomus, padeda kontroliuoti vaikų hiperaktyvumą, mažina stresą, padeda reguliuoti miegą ir migreninius galvos skausmus.

Glutamo rūgštis vartojama Parkinsono ligai, šizofrenijai, raumenų distrofijai ir alkoholizmui gydyti. Cisteino galima rasti maisto papilduose, nes jis pagreitina odos regeneraciją, plaukų ir nagų augimą.

Glutamo rūgšties dariniai yra aktyviosios paviršiaus medžiagos muiluose ir šampūnuose. Kita vertus, sintetinis saldiklis aspartamas yra pagamintas iš asparto rūgšties ir fenilalanino derinio.

Žiūrėkite 7 nuotraukų galerijąApie autoriųAleksandra Żyłowska-Mharrab, gydytoja dietologėMaisto technologė, dietologė, pedagogė. Gdansko technologijos ir mitybos paslaugų universiteto biotechnologijų absolventasJūreivystės universitete. Paprastos, sveikos virtuvės ir sąmoningo pasirinkimo kasdienėje mityboje šalininkas. Pagrindiniai mano pomėgiai – nuolatiniai mitybos įpročių pokyčiai ir individualus dietos sudarymas pagal organizmo poreikius. Nes ne visiems sveika tas pats! Manau, kad mitybos ugdymas yra labai svarbus tiek vaikams, tiek suaugusiems. Savo veiklą orientuoju į žinių apie mitybą sklaidą, analizuoju naujus tyrimų rezultatus, darau savo išvadas. Aš laikausi principo, kad dieta yra gyvenimo būdas, o ne griežtas valgių laikymasis ant popieriaus lapo. Sveikai ir sąmoningai maitinantis visada yra vietos skaniems malonumams.