Vazopresinas (taip pat žinomas kaip adiuretinas arba antidiuretinis hormonas) yra oligopeptidas, kurio molekulę sudaro 9 aminorūgštys. Vazopresiną gamina pagumburio supraventrikulinių ir periventrikulinių branduolių neuronai. Iš ten aksoniniu transportu jis pernešamas į užpakalinę hipofizės liauką, iš kurios išsiskiria hormonas. Adiuretinas yra medžiaga, kurios pusinės eliminacijos laikas yra trumpas, maždaug 20 minučių.

Vazopresinas(adiuretinas, ADH, AVP) yra antidiurezinis hormonas, kurį gamina pagumburis ir išskiria užpakalinė hipofizė.

Pagrindinis vazopresino vaidmuo yra reguliuoti vandens balansą žmogaus organizme. Tačiau šis hormonas turi daug daugiau veikimo, nes, be kita ko, gali sukelti kraujagyslių susiaurėjimą ir netgi turėti įtakos žmogaus elgesiui. Ideali būklė yra ta, kai vazopresino kiekis pritaikomas prie organizmo poreikių – tiek perteklius, tiek per mažas antidiurezinio hormono kiekis gali būti ligos pradžios pagrindas.

Turinys:

  1. Vazopresinas: veikimo mechanizmas ir sekrecijos reguliavimas
  2. Vazopresinas: trūkumo priežastys ir simptomai
  3. Vazopresinas: pertekliaus priežastys ir simptomai
  4. Vazopresinas: tyrimai, siekiant nustatyti jo kiekį organizme
  5. Vazopresinas: jo analogai ir antagonistai bei jų naudojimas gydant įvairias ligas

Vazopresinas: veikimo mechanizmas ir sekrecijos reguliavimas

Vazopresino išsiskyrimasdaugiausia priklauso nuo kraujo plazmos ir smegenų skysčio osmoliškumo (šie parametrai priklauso nuo elektrolitų kiekio plazmoje ir smegenų skystyje) ir nuo cirkuliuojantis kraujo tūris. Osmoliškumą kontroliuoja vadinamieji osmoreceptoriai, esantys pagumburyje, o informaciją apie cirkuliuojančio kraujo tūrį fiksuoja baroreceptoriai (receptoriai, reaguojantys į kraujospūdžio pokyčius), esantys miego sinusuose ir kraujagyslėse

Vazopresino išsiskyrimo stimulas gali būti ir cirkuliuojančio kraujo tūrio sumažėjimas (tai rodo kraujospūdžio sumažėjimą), bet ir plazmos osmoliškumo padidėjimas (t. y. būsena, kai elektrolitų kiekis plazmoje viršija fiziologines vertes). Akimirka, kai ateinaPo bet kurio iš aukščiau paminėtų reiškinių padidėja užpakalinės hipofizės vazopresino sekrecija – organizmas gali atgauti pusiausvyrą vartodamas adiuretiną.

Vazopresinas pirmiausia veikia inkstus ir kraujagysles. Vazopresino V2 receptoriai yra inkstuose – jie yra distaliniame vingiuotame kanalėlyje ir nefrono surenkamajame kanalėlyje. Šių receptorių stimuliavimas padidina gamybą, taip pat padidina minėtų akvaporinų glomerulų elementų įsisavinimą į membranas. Tai b altymai, per kuriuos iš šlapimo, susidariusio inkstuose, absorbuojamas vanduo, kuris vėliau patenka į kraują. Dėl vazopresino poveikio inkstams inkstai gamina labiau koncentruotą šlapimą – susigrąžintas vanduo grįžta atgal į cirkuliuojantį kraują, dėl to padidėja kraujospūdis, o taip pat sumažėja (atskiedus) kraujo osmoliškumas.

Antidiurezinis hormonas taip pat turi savo receptorius kraujagyslėse – tai V1 receptoriai. Šių struktūrų stimuliavimas sukelia kraujagyslių susitraukimą. Tai dar vienas mechanizmas, kuriuo vazopresinas sukelia kraujospūdžio padidėjimą. Tačiau šis poveikis yra daug mažesnis nei tas, kuris atsiranda dėl hormono poveikio inkstams ir jo V2 receptoriams.

Kiti hormonai taip pat gali reguliuoti vazopresino sekreciją. Taip yra su angiotenzinu II, kuris skatina vazopresino išsiskyrimą iš hipofizės. Prieširdžių natriurezinio peptido (ANP) atveju yra priešingai – jis tiesiogiai slopina jau minėto angiotenzino II išsiskyrimą, taigi – netiesiogiai – ANP mažina vazopresino išsiskyrimą.

Tačiau vazopresinas turi įtakos daugeliui kitų procesų. Trombocitų agregaciją reguliuoja vazopresinas, nes dėl adiuretino išsiskiria von Willebrand faktorius ir vadinamieji. VIII faktorius. Be to, vazopresinas taip pat veikia gliukoneogenezės procesus, vykstančius kepenyse. Atsiranda vis daugiau požymių, kad adiuretinas taip pat turi įtakos mūsų elgesiui, tikriausiai dėl to, kad šis hormonas dalyvauja formuojant žmonių socialinius santykius ir gali turėti įtakos žmogaus lytiniam potraukiui.

Vazopresinas: trūkumo priežastys ir simptomai

Atsižvelgiant į vazopresino vaidmenį organizme, nesunku suprasti, kas gali nutikti, kai hormonas nėra tinkamai išskiriamas. Vazopresino trūkumas vedaper didelis vandens netekimas iš organizmo. Dėl to pacientas gali jausti labai stiprų, nuolatinį troškulį (vadinamą polidipsija) ir gali padidinti šlapimo išsiskyrimą (vadinamą poliurija).

Fiziologiškai dauguma vazopresino išsiskiria naktinio poilsio metu – priešingu atveju mūsų miegas dažnai nutrūktų dėl šlapinimosi. Pacientams, kuriems trūksta vazopresino, toks reguliavimas neegzistuoja – pacientai gali dažnai pabusti naktį, dėl to gali atsirasti nuolatinis didelis nuovargis.Aukščiau išvardyti simptomai gali pasireikšti tiek vazopresino trūkumo atveju, tiek iškilus problemai. Tai susiję ne su hormono kiekiu organizme, o su jo poveikio specifiniams receptoriams defektu. Per mažai vazopresino gali atsirasti dėl jo gamybos sutrikimų pagumburyje arba jo išsiskyrimo iš pačios hipofizės – ši būklė vadinama centriniu cukriniu diabetu.

Antroji šios ligos forma, cukrinis diabetas, yra susijusi su inkstų V2 vazopresino receptorių defektu. Savo eigoje šie receptoriai yra tiesiog nejautrūs antidiureziniam hormonui, todėl net tinkamai išskiriamas vazopresinas nesugeba daryti savo fiziologinio poveikio nefronuose.atkreipti dėmesį į tam tikrą išskirtinę būklę. Tai yra priverstinis, t. y. privalomas, geriamasis vanduo. Esant tokiai situacijai, mažas vazopresino kiekis yra kiek fiziologinis – kai į organizmą tiekiama per daug skysčių, vazopresinas neišsiskiria – norint palaikyti tinkamą balansą, būtina išskirti skysčių perteklių (o ne sulaikyti). , kurį sukeltų vazopresino sekrecija).Dehidratuoti save galite ir per mažai vazopresino vartodami tam tikrus… skysčius. Taip yra su alkoholiu, nes jis slopina vazopresino išsiskyrimą.

Vazopresinas: pertekliaus priežastys ir simptomai

Vazopresino perteklius, skirtingai nei jo trūkumas, sukelia per didelį vandens susilaikymą organizme. Būklė taip pat rimta, nes gali sukelti hiponatremiją, ty sumažėjusį natrio kiekį jūsų organizme. Taip yra dėl to, kad sulaikoma vis daugiau vandens, dėl to sumažėja natrio koncentracija – jis neva pagal poreikį „atskiedžiamas“ skysčių pertekliumi organizme. Vazopresino pertekliaus simptomai daugiausia susiję su nervų sistema ir gali būti:

  • galvos skausmas
  • pykinimas ir vėmimas
  • nuotaikos pokyčiai
  • raumenų tonuso sumažinimas
  • traukuliai
  • sąmonės sutrikimas

Būklė, kai organizme yra per daug adiuretikų, vadinama netinkamos antidiuretinio hormono hipersekrecijos sindromu (SIADH). SIADH gali atsirasti dėl:

  • navikinės ligos (sindromas gali pasireikšti ypač sergant plaučių neoplazmomis, taip pat su kasos, šlapimo pūslės, gaubtinės žarnos, centrinės nervų sistemos ir leukemijos navikais)
  • išsėtinė sklerozė
  • epilepsija
  • porfirija
  • Guillain-Barre komandos
  • ŽIV infekcija arba AIDS išsivystymas
  • lėtinės kvėpavimo takų ligos (pvz., cistinė fibrozė arba emfizema)
  • kvėpavimo takų infekcijos (pvz., sergant plaučių abscesu ar tuberkulioze, taip pat sergant pneumonija)
  • dešiniojo skilvelio nepakankamumas
  • vartoja tam tikrus vaistus (pvz., karbamazepiną, diuretikus, antidepresantus, antipsichozinius vaistus ir morfiną).

Šių ligų pasekmė yra padidėjęs vazopresino išsiskyrimas iš hipofizės arba jo negimdinis (t. y. už pagumburio ribų) gamyba – kai kurios vėžio rūšys gali gaminti vazopresiną arba į šį hormoną panašias medžiagas.

Vazopresinas: tyrimai, siekiant nustatyti jo kiekį organizme

Įvairūs testai naudojami diagnozuoti sąlygas, susijusias su nepakankamu vazopresino kiekiu arba netinkamu aktyvumu organizme. Vienas iš naudojamų testų yra tiesiog išmatuoti vazopresino kiekį kraujyje. Tačiau svarbu, kad norint padaryti kokias nors išvadas, svarbu žinoti plazmos osmolialumo parametrus, todėl minėtas tyrimas atliekamas kartu su vazopresino koncentracijos kraujyje nustatymu.

Diagnostika taip pat gali apimti dehidratacijos testą ir dehidratacijos-vazopresino testą. Pirmojo tyrimo metu, atliekamo ligoninėje, pacientas keletą valandų negali gerti skysčių. Skysčių ribojimo metu analizuojamas šlapimo osmoliškumas ir savitasis svoris, taip pat osmoliškumas ir natrio kiekis kraujyje. Esant situacijai, kai, nepaisant skysčių tiekimo nutraukimo, pacientas ir toliau išskiria nesuspaustą šlapimą, galima įtarti necukrinį diabetą. Tačiau kitas diagnostikos proceso etapas yra nustatyti, koks konkretus cukrinio diabeto tipas yra sergančiam pacientui – šiuo tikslu atliekamas tyrimo papildymas.Dehidratacijos-kraujagyslių slėgio tyrimas pagrįstas vazopresino analogo desmopresino skyrimu pacientui. Jei po jo vartojimo padidėja šlapimo savitasis svoris ir osmoliškumas, galima daryti išvadą, kad jis serga centriniu cukriniu diabetu, susijusiu su vazopresino trūkumu. Kita vertus, esant priešingai situacijai, t. y. kai, nepaisant desmopresino vartojimo, šlapimo parametrai išlieka nepakitę ir vis tiek nukrypsta nuo normos, tai rodo, kad egzistuoja cukrinis diabetas insipidus, t. y. toks, kai vazopresinas neturi nieko veikti. įjungta, nes defektas yra susijęs su šio hormono inkstų receptoriais.

Vazopresinas: jo analogai ir antagonistai bei jų naudojimas gydant įvairias ligas

Atsižvelgiant į vazopresino savybes, gana nesunku pastebėti, kad kartais pacientams galite padėti duodami į antidiurezinį hormoną panašių veikliųjų medžiagų, o kartais pravartu vartoti vazopresino antagonistus. Yra medžiagų, žinomų kaip sintetiniai vazopresino analogai, pvz., desmopresinas ir terlipresinas.

Desmopresinas pasižymi diurezę mažinančiomis savybėmis, todėl yra naudojamas gydant centrinį necukrinį diabetą, taip pat gydant vaikų šlapinimąsi į lovą. Dėl to, kad desmopresinas (kaip ir vazopresinas) gali padidinti von Willebrand faktoriaus ir VIII faktoriaus išsiskyrimą iš trombocitų, jis taip pat gali būti naudojamas kraujavimo prevencijai.

Terlipresinas savo ruožtu yra junginys, kuris pirmiausia veikia kraujagysles – šis vaistas sukelia šiose struktūrose esančių lygiųjų raumenų ląstelių susitraukimą, todėl gali būti naudojamas kraujavimui (pvz., nuo stemplės varikozės) kontroliuoti. Kitose situacijose naudojami vaistai, kurie priskiriami vazopresino antagonistams. Jie vadinami vaptanais (kaip pavyzdį galima paminėti tolvaptaną) ir jie, be kita ko, naudojami gydant hiponatremiją (mažą natrio koncentraciją kraujyje), cirozę arba širdies nepakankamumą.

Kategorija:

Sveikata