Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!
Ginekomastija yra vienos ar abiejų vyriškų pieno liaukų (krūtų) padidėjimas. Šio negalavimo paplitimas yra dažnas, tačiau šia tema kalbama retai, nes tai gėda ginekomastijos paveiktiems žmonėms. Verta žinoti, kas gali sirgti ginekomastija, kokios jos priežastys ir gydymo metodai.
Ginekomastijayra spenelių liaukinio audinio augimas, dėl kurio jie padidėja, gali pasireikšti įvairaus amžiaus vyrams. Apskaičiuota, kad net kas antras vyras tam tikru gyvenimo momentu susidurs su tokia problema.
Dažniausios ginekomastijos priežastys yra hormoninės: berniukų brendimas, suaugusiems – vaistų sukeltas, idiopatinis (nežinomos priežasties), retai dėl vėžio, o vyresnio amžiaus žmonėms – dėl su amžiumi susijusių hormoninių pokyčių.
Ginekomastija retai atsiranda dėl rimtų ligų, tačiau bet kuriuo atveju būtina kreiptis į gydytoją, pirmiausia norint atmesti vėžį.
Gydymas nukreiptas į ginekomastijos priežastį, prireikus reikalinga psichologinė pagalba, o retais atvejais atliekama operacija, pašalinant audinių perteklių
Pagrindinė problema yra per didelis audinių augimas: liaukų, o kartais ir riebalinių bei skaidulinių, visi jie yra normalios pieno liaukos sudedamosios dalys.
Tam tikromis sąlygomis, dažniausiai veikiant hormoniniams dirgikliams, jos pradeda augti, sukeldamos liaukų padidėjimą. Jei šis augimas yra greitas ir stiprus, išsiplėtusios liaukos gali patinti ir būti skausmingos.
Reikėtų atsiminti, kad tam tikras riebalinio ir liaukinio audinio kiekis spenelių srityje yra norma ir nėra griežto apibrėžimo, kas yra normalu, o kas yra padidėjęs kiekis, kuriam reikalinga diagnostika, ši problema bus geriausia įvertina gydytojas ir, jei reikia, atliks reikiamą diagnostiką.
Pati ginekomastija, nors tai yra per didelis audinių augimas, nėra vėžinė.
Deja, žmonėms, kenčiantiems nuo to, tai yra didelė problema ir dažnai gėdos priežastis, ypač kai tai įvyksta paauglystėje. Tada tai yra bendraamžių ir kompleksų nepritarimo priežastissusiję su jų išvaizda, o dažnai ir depresijos priežastimi.
Ginekomastija: priežastys
Ginekomastija yra simptomas, o ne pati liga. Priežasčių yra daug, dauguma jų yra hormoniniai sutrikimai – jų sekrecijos, struktūros ar receptorių sutrikimai.
Tai moteriškas lytinis hormonas estradiolis, skatinantis pieno liaukų augimą, o testosteronas (vyriškas lytinis hormonas) slopina jo veikimą, užkertant kelią liaukų augimui. Jei pusiausvyra tarp jų sutrinka, pradeda dominuoti estradiolis ir išsivysto ginekomastija.
Pasitaiko, kad liaukų padidėjimas yra vaistų vartojimo ar nutukimo pasekmė, o tai taip pat turi įtakos hormonų pusiausvyrai. Dažniausios ginekomastijos priežastys yra:
- Aktyvių moteriškų hormonų (estrogenų) perteklius, palyginti su vyriškais hormonais (testosteronu)
Normaliomis sąlygomis vyrai turi nedidelius moteriškų hormonų kiekius, tačiau atitinkamas testosterono kiekis mažina jų poveikį, yra būsenų, kai šią pusiausvyrą sutrikdo:
- padidinta estrogenų sintezė
Paauglystėje - stiprūs hormoniniai pokyčiai, tai visiškai normalus reiškinys, dažniausiai išnyksta per kelis mėnesius, nors kartais ši būklė gali tapti nuolatine dėl audinių peraugimo
Subrendusiems žmonėms dėl estrogenų pertekliaus sukelta ginekomastija turėtų kelti susirūpinimą, nes ją gali sukelti sėklidžių vėžys, kuris dažnai yra hormoniškai aktyvus ir gamina androgenus arba estrogenus.
Kita ginekomastijos priežastis yra antinksčių hiperplazija arba augliai, atsirandantys šiame organe.
Antinksčiai yra endokrininės liaukos, atsakingos už kortizolio, aldosterono ir nedidelio kiekio lytinių hormonų gamybą. Jei per didelis augimas arba neoplastinis procesas apima estrogenus gaminančias ląsteles, tai gali sukelti ginekomastiją.
Sumažėjusi androgenų sintezė, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus vyrams arba esant vadinamajam hipogonadizmui ar sėklidžių disfunkcijai. Šis sutrikimas atsiranda dėl sėklidžių pažeidimo (mechaninio arba spinduliuotės) arba dėl hormoninių priežasčių – gonadotropinių hormonų, ypač liuteinizuojančių hormonų, trūkumo, kuriuos gamina hipofizė.
Aprašytas hormonų trūkumas yra hipopituitarizmas, o dažniausiai pasitaikančios priežastys yra sužalojimai, vėžys arba uždegimai.
- laisvo testosterono kiekio sumažinimas plazmoje
Įprastomis sąlygomis kraujyje cirkuliuoja dvi šio hormono frakcijos – susijusi su b altymu, vadinamu SHGB, ši forma yra hormoniškai neaktyvi, o laisva frakcija, kuri turi normalų biologinį poveikį. Kartaispasitaiko, pavyzdžiui, sergant hipertireoze, kad padidėja gaminamo SHGB kiekis, dėl to susijungia laisvos testosterono molekulės ir jos inaktyvuojamos, o tai sutrikdo aktyvių lytinių hormonų koncentracijų pusiausvyrą
- hormonų apykaitos sutrikimai
Kepenų cirozė (jos nepakankamumas) ir inkstų nepakankamumas lėtina hormonų apykaitą – jų skaidymą ir išsiskyrimą. Jei dėl šio proceso estrogenų skaidymas yra labiau sutrikęs nei testosterono, bus moteriškų hormonų perteklius, palyginti su vyriškais hormonais, o tai sukels ginekomastiją.
- aromatazės kiekio didinimas
Tai hormonas, kuris testosteroną paverčia estradioliu, kuris randamas, pavyzdžiui, riebaliniame audinyje. Nutukusiems žmonėms dėl per didelio kaupimosi jis sukelia vietinį moteriškų hormonų koncentracijos padidėjimą, dėl to spenelių liaukinis audinys skatinamas augti.
- padidėjęs pieno liaukų jautrumas estrogenams
Dėl nežinomų priežasčių krūties liaukiniame audinyje padaugėja estrogenų receptorių, dėl kurių atsiranda hiperplazija ir ginekomastija, nors estrogenų koncentracija kraujyje yra normali.
- įgimti androgenų receptorių defektai
Šiuo atveju lytinių hormonų kiekis yra normalus, tačiau dėl liaukinio audinio receptorių pažeidimo jis tampa mažiau jautrus testosterono poveikiui. Šis defektas dažniausiai pasireiškia tik spenelyje, testosterono poveikis kituose kūno regionuose nepaveikiamas.
Androgenų receptorius taip pat gali blokuoti vaistai, pvz., kai kurie vaistai, vartojami nuo aukšto kraujospūdžio (spironolaktonas), gydant mikozę (ketokonazolas) ar skrandžio ligas (ranitidinas, omeprazolas), poveikis yra toks pat kaip esant apsigimimams. Sergant kai kuriomis ligomis, pvz., prostatos vėžiu, taikomas hormoninis gydymas, dėl kurio gali išsivystyti ginekomastija.
Kai kurios maistinės medžiagos turi estrogeninį poveikį (pvz., alus), padidėjęs jautrumas šioms medžiagoms gali sukelti ginekomastiją, todėl jos turėtų būti pašalintos iš dietos.
Taip pat atsitinka, kad kūno riebalų perteklius prisideda prie ginekomastijos atsiradimo. Tai nutinka dėl kelių mechanizmų: aukščiau minėto aromatazės pertekliaus ir estrogenų sekrecijos.
Moteriškų hormonų gamyba riebaliniame audinyje yra normali, o kai šio audinio yra perteklius, bendras gaminamo estrogeno kiekis yra didelis tiek lokaliai, tiek sistemiškai. Tai, savo ruožtu, yra tiesioginė ginekomastijos priežastis. Verta prisiminti, kad tik riebalinio audinio augimas spenelių srityje yra susijęs su nutukimutai pati lipomastija.
Kai kuriems žmonėms, sergantiems šiuo negalavimu, neįmanoma nustatyti jo priežasties ir tai lieka vienintelis simptomas, tada kalbame apie idiopatinę ginekomastiją
Ginekomastija: diagnostika
Diagnozė nustatoma remiantis medicinine apžiūra, tolimesnėmis procedūromis siekiama išsiaiškinti liaukinio audinio augimo priežastį.
Vizito pas gydytoją metu labai svarbu informuoti apie vartojamus vaistus bei kitus nerimą keliančius simptomus, nes jie gali gerokai palengvinti diagnozę
Laboratorinių tyrimų srityje įvertinami hormonų – daugiausia estradiolio ir testosterono, bet ir hipofizės hormonų (prolaktino, liuteinizuojančio hormono, folikulus stimuliuojančio hormono) kiekiai, siekiant nustatyti galimus sutrikimus.
Inkstų, kepenų ir skydliaukės funkcijos bei naviko žymenų nustatymas dažnai padeda diferencinėje diagnozėje.
Nr.Pieno liaukų padidėjimą pirmiausia reikėtų atskirti nuo neoplastinio spenelio augimo, kuris, nors ir retai, pasitaiko vyrams. Tam naudojami vaizdiniai tyrimai: echoskopija ir galbūt spenelio biopsija, o jei yra įtarimas dėl sėklidžių vėžio – sėklidžių echoskopija
Siekiant atmesti kitų organų patologijas, pilvo echoskopiją, kompiuterinę tomografiją (įtariant antinksčių ligą) ir magnetinio rezonanso tomografiją, jei reikalinga visa hipofizės diagnozė
Ginekomastija: gydymas
Procedūros pagrindas yra nustatyti priežastį, nes terapija turi būti nukreipta į ją. Jei priežastis yra navikas (krūties ar endokrininių organų), reikia imtis onkologinio gydymo, jei ginekomastija sukelta vaistų – keisti juos kitais panašaus poveikio vaistais, kurie tokio šalutinio poveikio nerodo.
Sergant kepenų, inkstų ar skydliaukės ligomis, jei įmanoma, reikėtų sutelkti dėmesį į šių organų veiklos gerinimą
Ginekomastija, pasireiškianti brendimo metu, paprastai praeina savaime ir nereikalauja gydymo.
Jei ginekomastija labai sunki, jos priežastis pašalinta arba nežinoma (idiopatinė ginekomastija), gali būti taikomas chirurginis gydymas, siekiant pašalinti liaukinio audinio perteklių.
Ginekomastijai gydyti labai retai taikoma hormonų terapija – vaistai, slopinantys estrogenų ar androgenų veikimą arba sintezę.
Jei pagrindinė priežastisliaukinio audinio augimas yra pakitimų, susijusių su nutukimu, reikėtų mažinti kūno svorį ribojant suvartojamo maisto kiekį ir didinant fizinį krūvį.
Gydant ginekomastiją negalima pamiršti ir psichologinio aspekto, jei šis negalavimas yra depresijos, kompleksų ir sumažėjusios savigarbos priežastis, būtina psichologo ir galbūt psichiatro pagalba.