Skydliaukė yra nepastebima ir plika akimi nematoma liauka, esanti priekinėje ir apatinėje kaklo dalyje, kuri yra viena iš nedaugelio keistų endokrininių liaukų. Tik tada, kai ji pradeda žlugti, pastebime, kiek daug nuo to priklauso. Koks yra skydliaukės vaidmuo?

Skydliaukėgamina trishormonus : trijodtironiną (T3), tiroksiną (T4) ir kalcitoniną. Nors tai labai maža liauka (sveria tik 30-60g), ji atlieka labai svarbų vaidmenį nervų sistemos veikloje, kraujotakoje ir judėjime. Jie taip pat lemia b altymų sintezės lygį ir deguonies suvartojimo laipsnį ląstelėse bei organizmo kalcio ir fosfato balansą.

Skydliaukė – kaip ji sukurta?

Skydliaukės liauką supa kapsulė, sudaryta iš dviejų jungiamojo audinio sluoksnių. Liaukos minkštimas sudarytas iš mažyčių pūslelių, kurių sienelė sudaryta iš vieno sluoksnio plokščio ir kubinio epitelio. Proporcijos tarp epitelio formos priklauso nuo liaukos funkcinės būklės. Plokščiasis epitelis yra ramybės forma – hormonai neišskiriami. Kubinis epitelis yra aktyvi forma – sintetinami hormonai. Skydliaukė yra vienintelė žmogaus liauka, kurios ląstelės kaupia taip gausiai gaminamus hormonus. Prieš patenkant į kraują, jie trumpalaikiai laikomi gelyje, kuris užpildo pūsleles.

Skydliaukė ir skydliaukės hormonai – vaidmuo organizme

Tačiau pati skydliaukė nenusako jos veikimo. Tinkamam jo veikimui taikomas dvigubas reguliavimas. Viena vertus, medžiagų apykaitos hormonų gamybą kontroliuoja smegenyse esanti pagumburio-hipofizės sistema, kuri veikia neigiamo grįžtamojo ryšio principu – skydliaukės hormonų sekrecija slopina skydliaukės veiklą stimuliuojančių pagumburio hormonų sekreciją. Kita vertus, skydliaukės hormonai gaminasi dėl nervų sistemos stimuliuojančio poveikio, kuris vyksta stresinėse situacijose, sustiprėjus organizmo gynybinei reakcijai. Trečiojo skydliaukės hormono – kalcitonino – koncentracija priklauso nuo kalcio kiekio kraujyje. Kai skydliaukė išskiria per daug arba per mažai hormonų, sakoma, kad liauka yra pernelyg aktyvi arba nepakankama.

Biologinės skydliaukės hormonų funkcijos:

  • centrinės nervų sistemos vystymasis
  • padidėję medžiagų apykaitos procesai
  • kaulų mineralizacija (augimas)
  • kepenys (padidėjusi lipogenezė, glikogenolizė, gliukoneogenezė)
  • yra atsakingi už širdies ritmą

Hipertiroidizmas

Padidėjusi skydliaukės veikla yra skydliaukės gaminamų cirkuliuojančių hormonų perteklius. Šia liga serga apie 2% gyventojų ir keturis kartus dažniau serga moterys nei vyrai. Ji atsiranda, kai skydliaukę stimuliuoja jos pačių antikūnų (autoantikūnų) grupė arba yra adenoma, kuri išskiria skydliaukės hormonus nepriklausomai nuo smegenų reguliavimo. Kartais hipertiroidizmas yra susijęs su virusiniu tiroiditu. Tai taip pat gali pasireikšti skiriant dideles skydliaukės hormonų dozes gydymo tikslais, tačiau tai būna labai retai. Hipertiroidizmo simptomai yra: greitas svorio kritimas, padidėjęs prakaitavimas, nervinis susijaudinimas, miego sutrikimai, rankų drebėjimas. Sergantis žmogus skundžiasi padažnėjusiu širdies plakimu. Gali sutrikti širdies ritmas, atsirasti koronarinis nepakankamumas. Daugelis žmonių taip pat turi problemų su akimis – jos paraudusios, sudirgusios, sausos ir patinusios. Padidėja regos nervo ir orbitos audinių spaudimas, todėl akis atsidaro. Kartais psichikos ligos ar neurozės pasireiškia hipertiroidizmu. Hipertiroidizmo gydymo pagrindas yra farmakoterapija, galbūt gydymas radioaktyviuoju jodu. Pacientams nerekomenduojama gerti alkoholio, juodos kavos, naudotis garine pirtimi ir degintis.

Svarbu

Radiojodoterapija – tai skydliaukės ligų (kai kurių tipų hipertireozės ir vėžio) gydymo metodas, naudojant izotopą – jodą-131. Gydymui naudojamos radioaktyvaus jodo dozės yra daug didesnės nei diagnostinių tyrimų (pvz., skydliaukės scintigrafijos) metu. Išgertas radioaktyvusis jodas kaupiasi skydliaukės audinyje ir veikia lokaliai maždaug 4 mm spinduliu, tausodamas aplinkinius audinius.

Hipotireozė

Diagnostinis hipotirozės simptomas – kraujyje cirkuliuojančių skydliaukės hormonų trūkumas. Hipotireozės š altinis gali būti pačios skydliaukės liga, slypi nenormalioje jos struktūroje, hipofizės ar pagumburio veiklos sutrikimai, kurie tiesiogiai veikia skydliaukės veiklą. Liga taip pat gali atsirasti dėl nenormalaus imuninės sistemos veikimo (Hashimoto ligos), taip pat dėl ​​hipertirozės gydymo radioaktyviuoju jodu arba operacijos. Hipotireoze dažniausiai serga moterys nuo 40 iki 60 metų amžiaus, o kaip laikinas funkcijos sutrikimas pasireiškia 5 % moterų po nėštumo. Sergantiems hipotiroze priauga svorio, nukrenta kūno temperatūra, kuri būna labai intensyvijie jaučiasi š alti. Pacientai skundžiasi trumpalaikės atminties veiksmingumo sumažėjimu, depresinių minčių atsiradimu. Hipotiroidizmą taip pat lydi odos problemos ir prastėjanti plaukų būklė. Hipotireozė reikalauja greito gydymo, nes padidina hipotermijos, aterosklerozinių ir koronarinių pažeidimų riziką. Farmakoterapijos tikslas – papildyti hormonų trūkumą tabletėse. Kartais rekomenduojama racioną papildyti jodu.

Skydliaukės struma

Skydliaukės dydžio padidėjimas liaudyje vadinamas struma. Liauka gali būti tolygiai išsiplėtusi (paprasta gūžys) arba turėti mazgelių kūne (mazginė gūžys). Mazgelių pobūdis vertinamas naudojant specializuotus laboratorinius hormoninius tyrimus, ultragarsą, scintigrafiją ir smulkios adatos biopsiją

Kategorija:

Sveikata