Cukrinio diabeto komplikacijos skirstomos į ankstyvąsias (ūmines) ir vėlyvąsias (lėtines). Žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, kurių cukraus kiekis kraujyje yra nesubalansuotas, didžiausią riziką kelia širdies ir kraujagyslių ligos, kurios gali sukelti negalią arba mirtį. Diabetikai taip pat gali kovoti su dažnomis infekcijomis ir seksualinėmis problemomis. Patikrinkite, kokios kitos gali būti diabeto komplikacijos.

Cukrinio diabeto komplikacijosklasifikuojamos įankstyvos (ūminės)irvėlyvos (lėtinės). Ūminės cukrinio diabeto komplikacijos yra acidozė ir ketokoma, pieno rūgšties acidozė, hiper- ir hipoglikemija. Savo ruožtu lėtinės diabeto komplikacijos apima kraujagyslių ir nervų pokyčius, dėl kurių jie pažeidžiami. Pasekmė gali būti širdies ir kraujagyslių ligos, pvz., insultas ar širdies priepuolis. Diabetikams, kurių cukraus kiekis kraujyje netolygus, taip pat gresia inkstų nepakankamumas, apakimas, kojų amputacija ir seksualinės problemos. Be to, netinkamai gydomas diabetas susilpnina imuninę sistemą, todėl atsiranda varginančių, sunkiai gydomų ir dažnai pasikartojančių infekcijų.

Ūminės (ankstyvosios) diabeto komplikacijos

  • ketoacidozė – dažniausiai negydomo arba prastai gydomo diabeto pasekmė (praleista insulino dozė, išgėrus per mažai vaistų, nutraukus gydymą, nediagnozavus diabeto). Jis gali pasireikšti sergant bet kokio tipo diabetu, tačiau dažniausiai jis yra pavojingas I tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų gyvybei.Jo simptomai yra pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, galvos skausmas, nuovargis, per didelis troškulys ir dažnas šlapinimasis. Būdingas ir kvapas iš burnos, primenantis supuvusių obuolių kvapą. Jei jis nebus gydomas, tai baigsis diabetine koma, net mirtimi
  • pieno rūgšties acidozė – tai per didelio laktato kaupimosi organizme pasekmė. Pieno rūgšties acidozė gali pasireikšti, inter alia, žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, nors tai pasitaiko labai retai ir dažniausiai yra šalutinis metformino ar biguanidų (vaistų nuo trombozės) vartojimo poveikis, kai nesilaikoma kontraindikacijų (pvz., inkstų nepakankamumas, aterosklerozė)
  • hipoglikemija – tai cukraus kiekio kraujyje sumažėjimas. Žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, hipoglikemiją gali sukelti per daug suleisto insulino. Nuo geriamųjų vaistųantidiabetinę hipoglikemiją gali sukelti senos kartos vaistai – ypač sulfonilkarbamido dariniai (bet rečiau nei insulinas). Naujos kartos vaistai – gliptinas – yra „protingi“ ir sumažina cukraus kiekį kraujyje tik tada, kai jis per didelis.
  • hiperglikemija – tai cukraus kiekio kraujyje padidėjimas virš normalaus. Sergantiems cukriniu diabetu hiperglikemija dažniausiai atsiranda dėl netinkamai gydomo diabeto, t. y. netinkamų vaistų vartojimo, neteisingai parinktos insulino dozės, neaktyvaus insulino vartojimo, vaistų nuo diabeto dozės praleidimo. Hiperglikemija taip pat gali pasireikšti nutraukus gydymą (nutraukus insulino ar geriamųjų hipoglikeminių vaistų vartojimą).

Diabetas – vėlyvos komplikacijos. Insultas, širdies priepuolis

Dažniausia diabeto komplikacija ir pagrindinė padidėjusio mirtingumo priežastis yra širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, daugiausia išeminė širdies liga, kurią sukelia priešlaikinis aterosklerozinių pažeidimų atsiradimas vainikinėse kraujagyslėse. Apskaičiuota, kad daugiau nei 50% žmonių miršta nuo koronarinės širdies ligos. diabetikams. Sergant cukriniu diabetu ir koronarine širdies liga, vyrų mirties rizika padidėja 2–3 kartus, o moterų – net 3–5 kartus.

Lėtinės diabeto komplikacijos apima kraujagyslių ir periferinių nervų pakitimus, dėl kurių jie pažeidžiami.

Diabetas taip pat padidina širdies priepuolio riziką. Tyrimai parodė, kad širdies priepuolio nepatyrusių cukriniu diabetu sergančių pacientų grupės širdies mirties rizika yra panaši į nesergančių pacientų, patyrusių širdies priepuolį, riziką.

Be išeminės širdies ligos ir miokardo infarkto, viena iš sunkiausių diabeto komplikacijų yra insultas, kuris dažnai sukelia nuolatinį neįgalumą arba ankstyvą mirtį. Vienas tyrimas parodė, kad diabetas padidina insulto riziką 3%. su kiekvienais metais. Savo ruožtu žmonėms, kurie diabetu serga daugiau nei 10 metų, insulto tikimybė padidėja tris kartus.

Diabetas – vėlyvos komplikacijos. Inkstų pažeidimas

Padidėjęs cukraus kiekis kraujyje gali sukelti diabetinę inkstų ligą (diabetinę nefropatiją), inkstų pažeidimą, dėl kurio gali išsivystyti inkstų nepakankamumas. Dėl hiperglikemijos, be kita ko, yra. padidinti kraujo tekėjimą per inkstus ir medžiagų kaupimąsi inkstų glomeruluose bei kraujagyslėse, kurios trukdo jų darbui

Liga iš pradžių nerodo jokių simptomų. Jį galima nustatyti tik atlikus šlapimo tyrimą (tuomet su šlapimu išsiskiria per daug albumino). Tik pažengusiame vystymosi etape atsiranda nerimą keliančių simptomų, tokių kaip bendras silpnumas, lengvas nuovargis, patinimas, padidėjęskraujospūdis ir pilkšva odos spalva. Jei inkstai labai silpni, būtina dializė.

Tyrimai rodo, kad cukriniu diabetu sergančių žmonių inkstų pažeidimo rizika yra 12–17 kartų didesnė nei žmonėms, kurie neserga diabetu.

Diabetas – vėlyvos komplikacijos. Nervų pažeidimas

Diabetikams, kurių cukraus kiekis kraujyje yra dekompensuotas, padidėja nervų pažeidimo (diabetinės neuropatijos) rizika. Sergant 2 tipo cukriniu diabetu, neuropatija vystosi palaipsniui. Sergant 1 tipo cukriniu diabetu – greitai, dažnai iškart po ligos pradžios, o po 2-3 metų nustoja arba vystosi toliau labai lėtai. Tačiau abiem atvejais neuropatijos simptomai yra vienodi. Iš pradžių pacientas jaučia kojų ir rankų dilgčiojimą, taip pat sumažėja jautrumas temperatūrai, lengvam prisilietimui ar švelniam įgėlimui. Šiek tiek vėliau atsiranda tirpimas ir kintantis š altumo ar karštumo jausmas. Oda intensyviai dega arba niežti. Pacientas jaučiasi taip, lyg eitų nelygia žeme, pvz., ražiena ar avies vilna.

Diabetas – vėlyvos komplikacijos. Regėjimo netekimas

Per didelis gliukozės kiekis kraujyje gali sukelti neigiamus akies tinklainės pokyčius. Medicinos terminologijoje ši būklė vadinama diabetine retinopatija arba diabetine akių liga. Diabetinė retinopatija yra labai klastinga liga, nes ankstyvose vystymosi stadijose ji nesukelia jokių simptomų – ​​pacientas nemato regėjimo pablogėjimo ar skausmo. Tik vėliau regėjimo aštrumas pamažu blogėja. Be to, regėjimo lauke gali būti „plūdurių“ arba regėjimo sutrikimų. Diabetu sergančių žmonių retinopatija yra viena dažniausių regėjimo praradimo priežasčių.

Diabetas – vėlyvos komplikacijos. Kojos amputacija

Diabetas gali pakenkti pvz. apatinių galūnių nervai, kurie kartu su išemija sukelia diabetinės pėdos sindromą. Šis terminas apima giliųjų audinių išopėjimą (žaizdas) ir kaulų bei sąnarių struktūros susilpnėjimą bei tolesnę pėdos deformaciją, dėl kurios neįmanoma vaikščioti.

Dėl nervų pažeidimo išnyksta skausmo suvokimas, todėl smulkūs ir didesni įpjovimai nesukelia diskomforto ir gali likti paciento nepastebėti ilgą laiką. Tada galite greitai užsikrėsti. Savo ruožtu apatinių galūnių išemija sutrikdo visą gijimo procesą. Dėl to diabetinės pėdos sindromas per trumpą laiką gali sukelti galūnės netekimą.

Diabetas – vėlyvos komplikacijos. Dažnos infekcijos

Žmonėms, kurių diabetas nėra tinkamai gydomas, kyla didelė infekcijos rizika, nes jie sutrikdo organizmo apsaugą.Didelė cukraus koncentracija skatina grybelinių infekcijų vystymąsi, daugiausia burnos ertmėje. Sergant burnos kandidoze, ant skruostų, liežuvio ir gomurio gleivinės matomos balkšvos apnašos. Pacientai dažnai skundžiasi deginimo pojūčiu burnos gleivinėje, ypač liežuvio deginimu. Diabetikai taip pat gali skųstis nuolatiniu kramtymu. Taip pat didelis gliukozės kiekis diabetu sergančių moterų lytinių takų išskyrose prisideda prie grybelinių infekcijų atsiradimo. Liga gali būti nuolatinė, užsitęsusi arba su dažnais atkryčiais.

Diabetas – vėlyvos komplikacijos. Dantų ir dantenų ligos

Cukriniu diabetu sergantys žmonės, kurių cukraus kiekis kraujyje yra netolygus, yra labiau linkę į gingivitą, periodontitą ir kariesą nei sveiki žmonės. Diabeto eigoje keičiasi kraujagyslių struktūra. Dėl to pablogėja dantenų aprūpinimas krauju, dėl to gali susilpnėti dantenos ir šalia esantis kaulinis audinys, padidėti jautrumas infekcijai. Be to, sergant cukriniu diabetu, pasikeičia seilių sudėtis (gliukozės koncentracija seilėse, kurios yra bakterijų veisimosi vieta), tampa klampesnės ir daug mažesnės nei sveiko žmogaus. Tai idealios sąlygos kariesui vystytis. Dažnai būna kserostomija – burnos gleivinės sausumas dėl seilių liaukų pažeidimo.

Diabetas – vėlyvos komplikacijos. Seksualinės problemos

Diabetas vyrams gali sukelti erekcijos problemų. Diabetas gali pažeisti kraujagysles, kuriomis teka kraujas, būtinas erekcijai pasiekti. Vyrai, sergantys cukriniu diabetu, turi 3 kartus didesnę tikimybę susirgti šia problema nei vyrai, kurių cukraus kiekis kraujyje yra normalus. Savo ruožtu moterims diabetas gali sukelti jau minėtas intymias infekcijas, pvz., makšties mikozę, sukeliančią skausmą lytinių santykių metu, niežulį, deginimą. Kita vertus, jau minėta diabetinė neuropatija sukelia prastesnį dirgiklių pojūtį, taip pat ir iš lytinių organų.

Rekomenduojamas straipsnis:

Erekcija: ligos, sukeliančios erekcijos sutrikimą

Cukrinis diabetas – komplikacijos. Komplikacijos nėštumo metu

Cukrinis diabetas nėštumo metu kelia grėsmę ir kūdikiui, ir mamai. Kūdikiui gresia apsigimimų ir neišnešiojimas.

Motinai gresia apsinuodijimas nėštumo metu, persileidimas, priešlaikinis gimdymas ir pasikartojančios šlapimo takų infekcijos. Dažniausiai tai buvo motinos regėjimo praradimas. Dešimtajame dešimtmetyje atlikti išsamesni tyrimai atskleidė, kad reikšmingas regėjimo pablogėjimas ar net aklumas yra per greitos glikemijos kontrolės nėštumo poreikiams rezultatas.

Rekomenduojamas straipsnis:

Didelė gliukozės koncentracija nėštumo metu kelia grėsmę kūdikiui [INTERVIU]

Cukrinis diabetas – komplikacijos. Vėžys

Žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, taip pat didesnė tikimybė susirgti kai kuriais vėžiniais susirgimais, o kartais jie aptinkami netrukus po diagnozės, tvirtina Toronto universiteto (Kanada) mokslininkai. Greičiau taip yra dėl to, kad diagnozavus diabetą pacientai dažniau tikrinami ir, beje, diagnozuojamas vėžys, kuris vystėsi daugelį metų. Kaip pavyzdį jie pateikia gaubtinės žarnos vėžį. Mokslininkai teigia, kad abu vėžius sukelia netinkamas gyvenimo būdas. Jų išsivystymo riziką didina nutukimas, lėtas gyvenimo būdas, piktnaudžiavimas alkoholiu, rūkymas ir netinkama mityba, įskaitant, visų pirma, per daug perdirbtos raudonos mėsos vartojimą, skaičiuoja mokslininkai.

Rekomenduojamas straipsnis:

Storosios žarnos vėžys – gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio profilaktika ir nemokama kolonoskopija

Kategorija:

Diabetas