- Metilmaloninė acidozė – priežastys
- Metilmaloninė acidozė – simptomai
- Metilmaloninė acidozė - diagnozė
- Metilmaloninė acidozė – gydymas ir dieta
Metilmaloninė acidozė yra medžiagų apykaitos sutrikimas, kai organizmas tinkamai neskaido tam tikrų b altymų ir riebalų. Dėl to organizme kaupiasi medžiaga, vadinama metilmalonilo CoA, ir kiti potencialiai toksiški junginiai, dėl kurių jis laipsniškai apsinuodijamas. Laiku nenustačius metilmalono acidozės, ji gali būti mirtina. Kokios yra metilmalono acidozės priežastys ir simptomai? Koks yra gydymas?
Metilmaloninė acidurija( MMA- metilmaloninė acidurija) arba metilmaloninė acidurija yra retas paveldimas medžiagų apykaitos sutrikimas, kurio organizmas negali tinkamai suskaidyti tam tikrus b altymus, lipidus ir cholesterolį. Dėl to organizme kaupiasi medžiaga, vadinama metilmalonilo CoA, ir kiti potencialiai toksiški junginiai, dėl kurių jis laipsniškai apsinuodijamas, o negydomas – mirtinai.
Metilmalono acidozė kartu su propiono, izovalerine ir glutaro acidoze priklauso organinių rūgščių grupei. Tai retų įgimtų medžiagų apykaitos defektų, dažniausiai pasireiškiančių kūdikiams arba ankstyvoje vaikystėje, grupė. Jų simptomai primena apsinuodijimą, greitai pablogėja ir gali sukelti ankstyvą mirtį arba nuolatinį organų veiklos sutrikimą.
Remiantis Genetics Home Reference duomenimis, metilmaloninės acidozės paplitimas yra 1: 50 000 – 1: 100 000.
Metilmaloninė acidozė – priežastys
Metilmalonilo acidozės priežastis yra fermento, vadinamo metilmalonil-CoA mutaze (dar žinomas kaip metilmalonilmutazė – MCM), trūkumas. Šis fermentas veikia kartu su vitaminu B12 (kobalaminu), kad suskaidytų keletą b altymų (amino rūgščių), tam tikrų lipidų ir cholesterolio statybinių blokų.
Šį trūkumą sukelia mutacijos geno mutacija – MUT, MMAA, MMAB, MMADHC arba MCEE. Maždaug 60 procentų atvejų metilmalono acidozę sukelia MUT geno mutacija. Šiame gene yra nurodymai, kaip gaminti metilmalonilo CoA mutazę. Dėl mutacijos pasikeičia fermento struktūra arba sumažėja jo kiekis, todėl tam tikri b altymai ir riebalai nėra tinkamai skaidomi. Dėl to medžiaga, vadinama metilmalonilo CoA, kartu su kitomis potencialiai toksiškomis medžiagomisorganuose ir audiniuose kaupiasi junginiai, sukeliantys metilmaloninės acidozės simptomus.
Liga paveldima autosominiu recesyviniu būdu, t. y. kad vaikas susirgtų, iš kiekvieno iš tėvų jis turi gauti po vieną sugedusio geno kopiją.
Metilmaloninės acidozės priežastis taip pat gali būti mutacija viename iš kobalamino (vitamino B12), kurio reikia metilmalonilmutazei, norint suskaidyti tam tikrus b altymus ir riebalus, sintezės etapų. Sudėtingas kobalamino metabolizmo sutrikimų rinkinys sukelia kitas metilmaloninės acidozės formas. Kai kurie iš jų yra susiję su hiperhomocisteinemija (būklė, kai yra padidėjusi homocisteino – b altymo metabolito, kuriame yra sieros amino rūgščių – koncentracija).
Metilmaloninė acidozė – simptomai
- greitesnis kvėpavimas ( tachipnoe)
Metilmaloninės acidozės komplikacijos gali būti intelekto sutrikimas, pasikartojantis pankreatitas, osteoporozė, progresuojantis inkstų nepakankamumas
- vėmimas ir dėl to atsirandanti dehidratacija
- raumenų tonuso sumažėjimas (hipotonija)
- maitinimo sunkumai
- per didelis nuovargis (letargija)
- kepenų padidėjimas
- jokio svorio neaugimo ar augimo, kaip tikėtasi
- mieguistumas
- koma
Metilmaloninė acidozė - diagnozė
Ligai diagnozuoti atliekami atrankiniai tyrimai, nustatomi tandeminės masės spektrometrijos metodu (MS/MS), o organinių rūgščių koncentracija šlapime įvertinama GC/MS. Ligą rodo padidėjusi propiono ir metilmalono rūgšties koncentracija, neutropenija (neutrofilų skaičiaus sumažėjimas žemiau 1500 / μl, bet ne žemiau 500 / μl - tai agranulocitozė), trombocitopenija (trombocitopenija - trombocitų skaičius žemiau 150 tūkst. / mm3), hiperamonemija (didelis amoniako kiekis kraujyje) ir hipoglikemija (arba hipoglikemija) – būklė, kai gliukozės kiekis kraujyje nukrenta žemiau 55 mg/dl, t. y. 3,0 mmol/l.
Taip pat reikalingi molekuliniai tyrimai: MUT geno ir kitų genų, atsakingų už ligą, analizė
SvarbuMetilmaloninė acidozė naujagimių patikros programoje
Metilmaloninė acidozė įtraukta į naujagimių patikros programą Lenkijoje nuo 2013 m. gruodžio mėn. Naujagimių patikra apima pirminį bet kokios įgimtos ligos nustatymą prieš pasireiškiant simptomams. Šios ligos, jei jos nenustatomos pirmąjį gyvenimo mėnesį, sukelia vystymosi sutrikimus, o dažnai ir sunkų intelekto sutrikimą, trukdantį savarankiškam sergančio žmogaus funkcionavimui.Vienintelis būdas išgelbėti šiuos kūdikius yra ankstyva diagnozė, pagrįsta naujagimių kraujo, surinkto ant specialaus minkštojo popieriaus, analize.
Metilmaloninė acidozė – gydymas ir dieta
Gali būti taikomas gydymas didžiulėmis hidroksokobalamino (aktyvios vitamino B12 formos) dozėmis, tačiau tai padeda kai kuriais metilmaloninės acidozės atvejais.
Esant metilmaloninės acidozės formai, kuri nereaguoja į vitaminą B12, gydymas apima b altymų pašalinimą iš dietos (reikalaujama, kad iš dienos raciono būtų pašalinami pieno produktai, mėsa, žuvis, jūros gėrybės ir kiaušiniai). Be to, taikant eliminacinę dietą, kartais reikia išbandyti trūkstamų aminorūgščių papildymą pagal jų koncentracijos kraujyje rezultatus.