Viena iš svarbiausių grėsmių lenkų sveikatai yra vainikinių arterijų liga – liga, kurią sukelia, liaudiškai tariant, aterosklerozė. Šiandien apie vainikinių arterijų ligos chirurginį gydymą, t.y. angioplastiką, kalbamės su prof. Adomas Witkowskis, Anino Kardiologijos instituto Kardiologijos ir intervencinės angiologijos skyriaus vedėjas
ProfesionaliaiPerkutaninė koronarinė intervencija (PCI) – tai procedūra, kuria siekiama išplėsti arba atkurti susiaurėjusią ar uždarą vainikinę arteriją arba anksčiau implantuotą vainikinių arterijų šuntavimo transplantaciją. Pirmąją perkutaninę angioplastiką naudojant balioninį kateterį (balioninė angioplastika, klasikinė) atliko dr. Andreas Gruentzig 1977 m. Ciuriche.
- Koronarinė angioplastika – tai procedūra, kuri išvalo kraujagysles, kurias sukėlė ateroskleroziniai pokyčiai. Kas tai tiksliai?
Procedūra susideda iš šlaunikaulio arterijos kirkšnyje arba riešo radialinės arterijos pradūrimo per odą ir per šią arteriją įvedant kateterį, kuris vėliau įdedamas į vainikinės arterijos angą. Per šį kateterį, vadinamą kreipiamuoju kateteriu, atlikus vainikinių arterijų angiografiją, t.y. kontrastuojant atitinkamą vainikinę kraujagyslę ir jos vizualiai apžiūrėjus, į susiaurėjusią vainikinę arteriją įvedama labai plona vainikinė viela, kuri, perėjusi per stenozės vietą, pritvirtinama laivo perimetras. Tada per šį kreiptuvą perstumiamas kateteris su balionu arba balionu ir ant jo uždėtu stentu, t. y. protezu, pagamintu iš labai plono metalinio tinklelio, dažniausiai padengto antiproliferaciniu vaistu, kuris po atitinkamu tašku užpildomas skysčiu. slėgio (dažniausiai 6-16 atmosferų arba implantacijos atveju) stento dar daugiau). Po procedūros kreipiamoji viela ir balioninis kateteris ištraukiami iš vainikinės kraujagyslės ir per kreipiamąjį kateterį įšvirkščiamas kontrastas, siekiant įvertinti procedūros poveikį. Kai stentas implantuojamas, jis visam laikui lieka vainikinėje arterijoje. Be metalinių, yra ir visiškai biologiškai skaidžių stentų, kurie po kurio laiko, dažniausiai per 1-3 metus, visiškai „dingsta“ iš vainikinės kraujagyslės. Po PCI arterijos punkcijos vieta uždaroma spaudžiamuoju tvarsčiu arba specialiais uždarymo įtaisais. PCI procedūrų metu naudojami ir kiti vertinimo metodaistenozė arba gydymo poveikis, pvz., intrakoronarinis ultragarsas (ICUS), stenozės gradiento matavimas ir dalinis srauto rezervas (FFR) arba optinė koherentinė tomografija (OCT). Dėl visų šių metodų į vainikinės kraujagyslės spindį reikia įvesti papildomų zondų arba kreiptuvų.
- Kaip aprašote procedūrą, ji atrodo labai sudėtinga, sudėtinga ir trunka ilgai, iš tikrųjų taip ir yra?
Perkutaninė vainikinių arterijų angioplastika vidutiniškai užtrunka 40-60 minučių, tačiau tai priklauso nuo procedūros sudėtingumo, t. y. nuo vainikinių arterijų skaičiaus, kurį operatorius ketina išplėsti.
- Pasakykite man, kada ir kokiems pacientams atliekama angioplastika?
Perkutaninės vainikinių arterijų angioplastikos procedūros atliekamos pacientams, sergantiems ūminiu miokardo infarktu ir tiems pacientams, sergantiems stabilia krūtinės angina, kuriems medikamentinis gydymas yra neveiksmingas ir reikšminga (standžia) didžiojo ar vidutinio kalibro vainikinės kraujagyslės stenoze. Dažnai pacientams, sergantiems stabilia krūtinės angina, vadinamasis streso testai, taip pat žinomi kaip provokaciniai testai, siekiant patvirtinti miokardo išemiją.
- Kokie tai testai?
Šie tyrimai apima, pavyzdžiui, fizinio krūvio EKG testą arba fizinio krūvio testą su atitinkamu izotopu (SPECT). Pastarasis tyrimas taip pat nustato miokardo išemijos srities dydį, jei jis yra didesnis nei 10% viso kairiojo skilvelio raumens ploto, pacientas turi būti kandidatas perkutaninei (PCI) arba chirurginei (CABG) revaskuliarizacijai.
- Kaip kardiologai kvalifikuoja pacientus angioplastikai? Prieš tai atliekama visa eilė išsamių tyrimų?
Sergantiems ūminiu miokardo infarktu pakanka įvertinti paciento klinikinę būklę – stiprų skausmą krūtinėje, dažnai spinduliuojantį į apatinį žandikaulį ar dilbį bei EKG. Abejotinais atvejais vadinamasis indikatoriniai fermentai, dažniausiai troponinas – jų padidėjimas patvirtina infarkto diagnozę. Pacientams, sergantiems stabilia krūtinės angina, būtina kruopšti istorija, fizinis kraujospūdžio tyrimas, EKG, dažnai provokuojantys tyrimai, širdies ECHO ir koronarinė angiografija. Tik atlikus tokį išsamų įvertinimą, galima nuspręsti, ar pacientui reikalinga perkutaninė vainikinių arterijų angioplastika, chirurginė revasparizacija, ar reikia gydyti konservatyviai.
- Angioplastika prieš chirurginę revaskarizacijąyra daug mažiau invazinis ir koks jo veiksmingumas?
Paprastai labai aukštas, pasirenkamų procedūrų atveju siekia 95–98 %. Jis gali būti mažesnis kritiniais atvejais, pvz., ūminio miokardo infarkto, o ypač širdies priepuolio, komplikuoto kardiogeniniu šoku, atveju (tada yra apie 50 proc., bet nesistengiant daryti angioplastikos, mirtingumas siekia 100 proc.)
- Angioplastika vis dėlto yra procedūra ir ji neabejotinai susijusi su tam tikrais pavojais ir grėsmėmis. Kas?
Dažniausios, bet nedažnos perkutaninės vainikinių arterijų angioplastikos komplikacijos yra vietinės komplikacijos, susijusios su šlaunikaulio ar radialinių arterijų punkcijos vieta, pvz., poodinė hematoma arba arterijų trombozė. Be to, pasirenkant PCI gali atsirasti rimtų komplikacijų, tokių kaip miokardo infarktas, ūminis inkstų nepakankamumas, insultas ir mirtis. Šios komplikacijos yra labai rimtos, atsižvelgiant į paciento klinikinę būklę ir amžių, vainikinių arterijų medžio anatomiją ir gydymo sudėtingumą. ateroskleroziniai vainikinių arterijų pažeidimai. retai, pvz., insulto rizika yra mažesnė nei 1%, širdies priepuolio - apie 0,5%, o mirties - apie 1%.
- Kokios ligos gydomos angioplastika ir kurias galima gydyti ateityje?
PCI procedūromis gydomi pacientai, sergantys visų formų vainikinių arterijų liga, todėl daugiausia sergantys ūminiais vainikinių arterijų sindromais – ūminiu miokardo infarktu ir nestabilia krūtinės angina, taip pat daugeliui pacientų, sergančių stabilia krūtinės angina, kurios simptomai yra krūtinės skausmai. būti kontroliuojamas gydant vaistais. Dėl nuolat tobulėjančios PCI procedūrų technikos ir vis geresnių šių procedūrų metu naudojamų prietaisų (pvz., stentų), daugeliui pacientų dabar gali būti atliekamos PCI procedūros dėl pagrindinės kairiosios vainikinės arterijos stenozės, o kai kuriais atvejais ir dėl kelių kraujagyslių koronarinė liga. Biorezorbuojami stentai, t. y. visiškai išnykę po kurio laiko po implantacijos iš vainikinės arterijos, yra kitas technologinio tobulinimo žingsnis ir galbūt ateityje jie dar labiau išplės perkutaninės vainikinių arterijų angioplastikos indikacijas.
- Profesoriau, kokią alternatyvą turi gydytojai, jei ne angioplastika?
Alternatyva yra chirurginė revaskarizacija (CABG), t. y. širdies chirurgo atliekama venų ir (arba) arterijų šuntavimo transplantatų implantacija, apeinant vainikinių arterijų stenozės vietą. Tokią operaciją 1966 metais įvedė dr. Rene Favaloro. Šiuo metu tokios operacijos atliekamos ir be ekstrakorporinės kraujotakos bei atrinktiems pacientamsatvejų, kai nebuvo perpjautas krūtinkaulis. Pacientai, sergantys stabilia krūtinės angina, kurį laiką gali būti sėkmingai gydomi ir konservatyviai (farmakologinė, dietinė, fizinė reabilitacija)Tekstas parašytas IX prevencinės kardiologijos konferencijos 2016 Krokuva proga
Koronarinė angiografija: vainikinių arterijų tyrimas
Koronarinė angiografija yra labai specializuotas testas, kuriuo įvertinama kraujotaka vainikinių arterijų pagalba. Kadangi tai rizikingas širdies tyrimas, jis atliekamas tik esant aiškioms medicininėms indikacijoms. Patikrinkite, kaip veikia koronarinė angiografija. Š altinis: "Operacinė" (FOKUS TV)