Neurozė yra liga, kuri pirmiausia pasireiškia baime. Be to, pacientams, sergantiems neuroze, taip pat gali pasireikšti somatiniai simptomai, tokie kaip širdies plakimas, dusulys ir nuolatiniai pilvo ar galvos skausmai. Kokias problemas mes vadiname neuroziniais sutrikimais ir kuo grindžiamas neurozių gydymas?

Neurozė iš tikrųjų yra retai vartojamas terminas – problemos, kurios anksčiau taip buvo vadinamos, šiais laikais vadinamos nerimo sutrikimais arba neurotiniais sutrikimais. Kas yra neurozė ir kokie jos simptomai bei gydymo metodai?

Kas yra neurozė?

Neurozė yra psichikos problema, apie kurią jau kalbėjo Hipokratas, kai pristatė isterijos sąvoką. Šiandien isterijos sąvoka nebevartojama. Tas pats kaip ir su terminu neurozė.

Kadangi anksčiau nebuvo sunku sutikti šį terminą įvairiose medicinos studijose,šiais laikais neurozės vadinamos nerimo sutrikimais arba neurotiniais sutrikimais .

Tai vienas iš labiausiai paplitusių psichikos sutrikimų, be to,neuroziniai sutrikimai iš tikrųjų aptinkami kiekvienoje amžiaus grupėje , tiek vaikams, tiek jauniems suaugusiems, tiek senjorams

Apskaičiuota, kad per visą gyvenimą viena iš problemų, priskiriamų neurozei, pasireiškia net daugiau nei 30% gyventojų. Abi lytys gali sirgti nerimo sutrikimais, tačiau neurozė dažniau serga moterys.

Neurozės priežastys

Tiesą sakant, neurozių priežastys gali būti labai įvairios, be to, šiais laikais pabrėžiama, kad šių problemų etiologija yra daugiafaktorinė.

Kaip ir sprendžiant kitas psichikos problemas ir įvairias somatines ligas, daug dėmesio skiriama ryšiui tarp neurozinių sutrikimų ir paveldimų genų. Pastebima, kadžmonių, kurių šeimose kas nors kenčia nuo neurozės, labai padidėja rizika, kad panaši problema atsiras ir jiems .

Kaip pavyzdį čia galima pateikti vieną iš neurozės rūšių, tai yra generalizuotas nerimo sutrikimas – juo sergančių žmonių vaikai, netŠešis kartus dažniau nei bendrosios populiacijos vaikai tam tikru savo gyvenimo momentu jie patys susiduria su šia problema.

Tačiau ne tik genai prisideda prie neurozės išsivystymo. Pažymima, kad įvairios situacijos, kurios yra didelio streso š altinis, gali sukelti įvairių tipų nerimo sutrikimus.

Jie yra, be kita ko nesėkmės mokykloje, bendraamžių priekabiavimas mokykloje, mylimo žmogaus mirtis, taip pat persikėlimas, darbo praradimas ar finansiniai sunkumai.

Aplinka, kurioje žmogus auga, taip pat gali turėti tam tikros įtakos nerimo sutrikimų išsivystymui. Pastebima, kadneurozės dažniau nustatomos tiems, kurie vaikystėje patyrė emocinį š altumą iš tėvų pusės arba, atvirkščiai, perdėtai rūpestingai

Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad vaikas, kurį augina su neurozėmis kovojantys tėvai, juos stebėdamas gali kažkaip perimti jų nerimą keliantį požiūrį į tikrovę ir ilgainiui tapti linkęs, kad nerimo sutrikimai atsiras ir kartu su juo.

Kai kurios somatinės ligos taip pat turi ryšį su neurozėmis. Nerimo sutrikimai dažniau pasireiškia sergantiesiems lėtinėmis ligomis (pvz., aritmija, diabetu ar astma), neurozių grupei priskiriamos problemos gali būti susijusios ir su endokrinopatijomis, kurių metu yra skydliaukės ar antinksčių veiklos sutrikimai.

Piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis taip pat siejamas su neurozių atsiradimu. Didesnė rizika susirgti tokio pobūdžio problemomis yra alkoholikams, taip pat žmonėms, vartojantiems narkotikus ar piktnaudžiaujantiems psichotropiniais vaistais – jiems gali pasireikšti neurozė, ypač bandant išlaikyti abstinenciją.

Neurozė – simptomai

Pagrindinis neurozės simptomas – nerimas – gali būti įvairių formų. Pasitaiko, kad pacientai dažniausiai tai patiria (tada jis vadinamas generalizuotu nerimo sutrikimu), o kitus žmones ištinka nerimo priepuoliai (tai yra, jie kovoja su panikos sutrikimu).

Nerimas, susijęs su neuroze, gali atrodyti nesusijęs su jokiu veiksniu ar situacija, o jo priepuolius gali sukelti kontaktas su konkrečiu objektu ar įvykiu.

Pats nerimas gali labai apsunkinti pacientų funkcionavimą, tačiau tai tikrai nėra vienintelis galimas neurozės simptomas. Pacientai, kenčiantys nuo vieno iš nerimo sutrikimų, dažniausiai patiria ir įvairių somatinių nusiskundimų.

Neurozės simptomai yra:

  • nerimas
  • širdies plakimas,
  • dusulys,
  • spaudžia ranką,
  • padidėjęs prakaitavimas,
  • galvos svaigimas,
  • galvos skausmas,
  • burnos džiūvimas,
  • pykinimas.

Neurozių tipai

Neurotinių sutrikimų grupėje išvardijamos įvairios problemos, kurių simptomai šiek tiek skiriasi vienas nuo kito – dėl šios priežasties yraskirtingų neurozių tipų .

Vienas žinomiausių yra generalizuotas nerimo sutrikimas (generalizuotas nerimo sutrikimas, kitaipnerimo neurozė ), kuriam būdinga tai, kad pacientai patiria nerimą, kuris juos lydi daugiausia laiko.

Žmonės, turintys šią problemą, praktiškai visą laiką nerimauja, gali jausti nuotaikų kaitą, nuolatinio nuovargio jausmą ar miego sutrikimus.

Neurozė taip pat yra panikos sutrikimas (panikos sutrikimas), kai pacientai visiškai netikėtose situacijose gali patirti net panikos priepuolius

Neurotinių sutrikimų grupė taip pat apima socialinę fobiją, agorafobiją ir daugybę specifinių fobijų, įskaitant klaustrofobija, arachnofobija ir aukščio baimė, taip pat mažiau žinomos problemos, tokios kaip filofobija (baimė įsimylėti), entomofobija (vabzdžių baimė) arba ablutofobija (baimė nusiprausti).

Neurozinis sutrikimas, galintis gerokai trukdyti normaliai pacientų veiklai, yra vadinamasis. Obsesinis kompulsinis sutrikimas.

Problemos esmė – paciento įkyrios mintys ir prievartos, t.y. būtinybė atlikti įvairią veiklą (pvz., pakartotinai įjungti šviesą ar labai dažnai plauti rankas).

Tarp kitų problemų, kurios taip pat priskiriamos prie neurozių, galime paminėti:

  • mišrūs nerimo ir depresijos sutrikimai,
  • potrauminio streso sutrikimas (PTSD),
  • konversijos sutrikimas,
  • somatomorfiniai sutrikimai,
  • hipochondrija,
  • nuolatiniai psichogeniniai skausmai,
  • neurastenija.

Čia taip pat galima paminėti neurozes, kurios būdingos vaikams ir paaugliams. Šios problemos žinomos kaip emociniai sutrikimai, kurie prasideda vaikystėje ir apima:

  • išsiskyrimo nerimas vaikystėje,
  • vaikystės socialinis nerimas,
  • fobiniai nerimo sutrikimai vaikystėje.
Verta žinoti

Neurozė yra psichikos problema, kuri iš tikrųjų buvo minima labai ilgą laiką. Vienas iš pirmųjų mokslininkų, nagrinėjusių šią temą, buvo Hipokratas, įvedęs isterijos sąvoką.

Pagaljis buvo susijęs su šiuo moterims būdingu negalavimu, tokiais kaip, be kita ko, ašarojimas arba įvairaus pobūdžio demonstratyvus, tam tikra prasme teatrališkas elgesys.

Isterijos priežastis, anot Hipokrato, turėjo būti gimdos veiklos sutrikimas, kuris, nesant lytinio kontakto, moterims judės iš pilvo ertmės į viršų, darys spaudimą ten esantiems organams. ir sukelti tam tikrų negalavimų.

Bėgant metams keitėsi sampratos apie minėtos neurozės priežastis – buvo manoma, be kita ko, kad isterijos atsiradimą gali sukelti moters kerai arba nešvarios jėgos.

Neurozės diagnozavimas

Psichiatrai užsiima neurozių diagnostika ir gydymu. Problemą galima atpažinti atlikuspsichiatrinę ekspertizę , tačiau svarbu visada kartu su pacientu rinkti bendrąją ligos istoriją – kartais paaiškėja, kad pacientas iš tiesų patiria neurozės simptomus dėl somatinė liga, kuri gali būti, pvz., hipertiroidizmas.

Taip pat svarbi nuodugni psichiatrinė ekspertizė ir dėl būtinybės atlikti diferencinę diagnostiką – tarp problemų, kurias reikėtų skirti nuo neurozių, visų pirma galima paminėti depresinius sutrikimus, asmenybės sutrikimus, valgymo sutrikimus. ir sutrikimai, atsirandantys dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo.

Neurozės gydymas

Neurozių gydymui pirmiausia taikomi du metodai – psichoterapija ir farmakoterapija. Psichoterapinio pobūdžio sąveikos kartais sudaro pagrindinį gydymo metodą – taip yra, pavyzdžiui, specifinių fobijų atveju, kai reikia išvaduoti pacientą nuo vorų baimės, tamsos ar ankštos, uždaros erdvės, pvz., kognityvinė-elgesio terapija.

Farmakoterapija gydant neurozes pirmiausia taikoma tada, kai neurozinių sutrikimų simptomų intensyvumas yra toks didelis, kad jie labai trukdo paciento kasdieniam funkcionavimui

Psichotropiniai vaistai, kurie rekomenduojami pacientams, kenčiantiems nuo neurozės, visų pirma yra antidepresantai (daugiausia iš serotonino reabsorbcijos inhibitorių grupės).

Be to, gali būti naudojami anksiolitikai, tokie kaip benzodiazepinai. Tačiau, kadangi jų vartojimas gali sukelti priklausomybę, šie vaistai vartojami tik trumpą laiką.

Tačiau šiais laikais vis dar ieškoma naujų neurozių gydymo galimybių – kaip pavyzdį galima paminėti dabartinesjau kurį laiką tiria galimybę panaudoti neurochirurgines procedūras gydant obsesinius-kompulsinius sutrikimus.

Apie autoriųLankas. Tomaszas NeckisBaigė medicinos studijas Poznanės medicinos universitete. Lenkijos jūros (labiausiai noriai vaikščiojantis jos pakrantėmis su ausinėmis ausyse), kačių ir knygų gerbėjas. Dirbdamas su pacientais jis orientuojasi į tai, kad visada jų išklausytų ir praleistų tiek laiko, kiek jiems reikia.

Kategorija:

Psichiatrija