Pasienio asmenybės sutrikimas (ribinis asmenybės sutrikimas, emociškai nestabilios asmenybės sutrikimas) laikomas vienu rimčiausių asmenybės sutrikimų. Su ja kovojantys pacientai rodo pernelyg didelį impulsyvumą, dažnai būna prislėgtos nuotaikos, taip pat jaučiasi atstumti, kai iš tikrųjų atsiriboja nuo kitų žmonių. Kokios kitos problemos gali būti siejamos su riba ir kokios yra šio asmenybės sutrikimo gydymo galimybės?

Pasienio asmenybė – savybės

Pasienis– kas tai? Pasienio asmenybės sutrikimas kartais vadinamasribiniu asmenybės sutrikimu , ribiniu asmenybės sutrikimu arba ribiniu asmenybės sutrikimu. Šis asmenybės sutrikimo tipas pradėtas skirti praėjusio amžiaus viduryje, o pacientų, kurių negalavimai kilo nuo psichozinių ir neurozinių sutrikimų ribos, problemos buvo apibrėžtos kaip ribinis asmenybės sutrikimas.

Asmenybės sutrikimai yra psichikos sutrikimai, kai jais sergantys pacientai pasižymi nuolatiniais asmenybės bruožais ir iš to kylančiu elgesiu, kuris be gydymo yra visiškai nepakeičiamas ir negali būti keičiamas. Šiai psichikos problemų grupei priklauso įvairūs subjektai, pvz. histrioniška asmenybė, antisociali asmenybė ir anankastinė asmenybė. Tačiau didžiausią susidomėjimą ir ginčus sukelia visiškai kitokio tipo asmenybės sutrikimas – ribinis

Ribinio pasireiškimo dažnis gali būti laikomas gana dideliu- nors skirtingi autoriai tai vertina skirtingai, kai kurių tyrinėtojų teigimu, iki 3% gyventojų gali susidurti su šia problema (palyginimui, šizofrenijos paplitimas pagal statistiką yra apie 1 proc.)

Anksčiau buvo aiškiai teigiama, kad ribinis asmenybės sutrikimas dažniausiai pasireiškia moterims, tačiau šiais laikais manoma, kadabiejų lyčių atstovams, problema iškyla panašiai.

Kokios yra ribinės asmenybės priežastys?

Ribinių priežasčių samprata labai išsiskiria. Įvairiose srityse dirbantys psichoterapeutai gali daug pasakyti apie šio asmenybės sutrikimo patogenezę – jie, be kita ko, mini, kalbant apie primityvių gynybos mechanizmų svarbą emociškai nestabilios asmenybės patogenezei, daug dėmesio taip pat skiriama ankstyvoje vaikystėje atsirandančioms problemoms, kurios galiausiai gali baigtis nenormalia asmenybės raida.

Pastebima, kadribinė asmenybė dažniau pasireiškia žmonėms, kurie:

  • pirmaisiais gyvenimo metais jie buvo veikiami nepalankių aplinkos veiksnių, pvz., smurtas šeimoje, nuolatinė tėvų kritika, dažni šeimos narių kivirčai, sunkios traumos (pvz., dėl išžaginimo).
  • prieš problemos atsiradimą dažnai būna pasikartojantis atsiskyrimas nuo artimų žmonių, fizinis smurtas, dėl kurio galiausiai gali išsivystyti netinkami santykiai su artimiausiais šeimos nariais. Dėl to kyla mentalizacijos sunkumų – gebėjimo suprasti kitų žmonių psichiką. Pasienio pacientai paprastai negali visiškai suprasti savo elgesio ir žmonių, su kuriais jie bendrauja, elgesio – galiausiai jiems sunku susidoroti su įvairiais sunkiais įvykiais.
  • tam tikrą įtaką emociškai nestabilios asmenybės atsiradimui gali daryti ir biologiniai veiksniai. Šių teorijų šalininkai teigia, kad jos yra teisingos tuo, kad kai kuriems pacientams, turintiems ribinių sutrikimų, psichotropinių vaistų, tokių kaip antidepresantai, vartojimas pagerina padėtį – tai leistų manyti, kad nenormalus neurotransmiterių kiekis centrinėje nervų sistemoje gali būti susijęs. į asmenybės sutrikimus.

ribinė asmenybė: simptomai

„Tu myli mane šiandien, tu nekenčia manęs rytoj“ – citata iš lenkų grupės „Sweet Noise“ dainos, tam tikra prasme atspindi ribinės linijos esmę.

Dažniausi ribinės asmenybės simptomai:

  • Viena iš būdingiausių problemos apraiškų yra didelis emocinis nestabilumas – juo sergantys pacientai tuos pačius žmones gali padovanoti itin ekstremaliais jausmais, vieną akimirką laikydami juos savo mylimuoju, o kitą – kaip didžiausius priešus. . Tokios nuostatos kyla dėl didelio pasienio žmonių jautrumo atstūmimui – jie lengvai įsižeidžia, o nek altos pastabos gali būti laikomos siaubingais įžeidimais. Tuo pačiu metu pacientai, turintys šį asmenybės sutrikimą – bijodami būtentapleidimas – jie patys gali atstumti kitus žmones tik tam, kad nustotų jaudintis, kad bus atstumti.
  • Aukščiau aprašytos problemos gali atrodyti gana sudėtingos, tačiau praktikoje žmonės, turintys ribą, susiduria su skirtingais prieštaringais jausmais. Jie labai stipriai išgyvena emocijas, ypač tokias kaip pyktis, pyktis ar įniršis (šnekamojoje kalboje vadinama „pasienio ataka“). Jie linkę užmegzti intensyvius, trumpalaikius santykius, kurie ilgainiui sukelia emocines krizes.
  • Kitas išskirtinis pasienio bruožas yra nerimo netoleravimas. Pacientai nesugeba su tuo susitvarkyti – jų adaptaciniai gebėjimai šiuo atveju yra labai apriboti, o tai reiškia, kad įvairūs netikėti įvykiai gali sutrikdyti jų funkcionavimą ir padaryti juos nebegalinčiais toliau veikti.
  • Asmuo, turintis ribinę ribą, gali imtis įvairių veiklų, kuriomis siekiama sumažinti jaučiamą nerimą – tokiu atveju neretai piktnaudžiaujama psichoaktyviomis medžiagomis, impulsyvus elgesys (greitas vairavimas, atsitiktiniai seksualiniai kontaktai) ar net save naikinantis elgesys. (pvz., savęs žalojimas) .
  • Ribiniai simptomai taip pat yra nuotaikos sutrikimai. Pacientai dažnai būna irzlūs, svyruoja nuotaika ir dažnai būna prastos nuotaikos. Šie reiškiniai gana pavojingi – pakanka atsižvelgti į emociškai nestabilų impulsyvumą, dėl kurio šie žmonės, ypač kovojantys su depresine nuotaika, bando nusižudyti.

Pasienio asmenybė: pasekmės

Borderline turi įvairių pasekmių. Viena iš jų – nesėkmingi santykiai – verta žinoti, kad pacientams sunku gyventi sėkmingą asmeninį gyvenimą. Jie dažnai bendrauja su žmonėmis, su kuriais santykiai tiesiog neturi jokių galimybių. Čia verta pridurti, kad ribinės asmenybės žmogus partnerių santykiuose veikiau nėra idealas – dėl atstūmimo baimės šį sutrikimą turintis žmogus laiko žmones per atstumą, neleidžia per daug suartėti, bet ir neleidžia jiems nutolti per toli.

Emociškai nestabili asmenybė taip pat siejama su pykčiu reaguoti į įvairias sunkias gyvenimo situacijas – šią problemą turintis pacientas dažnai veda į kivirčus ir ginčus.

Ar riba pavojinga? Ribinis asmenybės sutrikimas sukelia sunkumų ne tik asmeniniame gyvenime. Jos paveikti žmonės patiria problemų ir profesiniame gyvenime – dėl žemos savigarbos jie gali dirbti savo kvalifikacijos žemesnes pareigas, o gana dažnai gali iš įvairių.priežasčių, pajusti poreikį keisti profesinę aplinką ir imtis visiškai naujų, nebūtinai tenkinančių darbuotojų iššūkių.

Pasienio asmenybės sutrikimas: diagnostika. Pasienio testas

Pacientai, turintys ribinių savybių, turėtų kreiptis į psichikos sveikatos specialistus – psichologą, psichoterapeutą ar psichiatrą.

Specialistų asmenybės klausimynai, tokie kaip MMPI (šnekamojoje kalboje vadinamas ribiniu testu), itin naudingi diagnozuojant emociškai nestabilią asmenybę. Tokius tyrimus dažniausiai atlieka psichologai, tačiau čia verta pridurti, kad norint atlikti diferencinę diagnostiką – verta kreiptis į psichiatrą

Be kita ko, reikėtų atskirti ribą su elgesio pokyčiais, atsirandančiais dėl piktnaudžiavimo medžiagomis, nuotaikos sutrikimų (ypač bipolinio sutrikimo), psichozinių sutrikimų ir kitų asmenybės sutrikimų.

Ribinės asmenybės gydymas

Gydant ribinį asmenybės sutrikimą svarbiausias yra vienas metodas – psichoterapija. Tačiau šiuo atveju su tuo siejama daug įvairių sunkumų – pirmiausia pacientai, turintys ribinį ribinį sutrikimą, retai ryžtasi to imtis savarankiškai, nuolatinių sunkumų priežasčių ieško kituose, o ne savyje.

Emociškai nestabili asmenybė yra iššūkis daugeliui terapeutų – šiuo asmenybės sutrikimu sergantys pacientai gali sukelti jiems ekstremalias emocijas, pradedant nuo užuojautos ir noro padėti bet kokia kaina iki visiško nenoro gydytis.

Ilgalaikė psichoterapija dažniausiai būtina esant ribiniam asmenybės sutrikimui. Tačiau kai kurie pacientai netgi reikalauja pradėti medikamentinį gydymą.

Nuomonės dėl ribinės farmakoterapijos privalumų išsiskiria. Yra mokslinių pranešimų, patvirtinančių tam tikrą antidepresantų, antipsichozinių (ypač netipinių) ir nuotaiką stabilizuojančių vaistų veiksmingumą. Kita vertus, pabrėžiama, kad ribinių sutrikimų turinčių žmonių farmakologinį gydymą geriausia pradėti tada, kai jie turi nuotaikos sutrikimų, sunkių vaistų apraiškų ar psichozės simptomų.

  • Į perkėlimą orientuota terapija (TFP) – gydymas ribiniams pacientams
  • Kaip gyventi su žmogumi, turinčiu ribą?
  • Ciklofrenija arba bipolinis sutrikimas
  • Obsesinis kompulsinis sutrikimas – simptomai, priežastys, gydymas

Kategorija:

Psichiatrija