Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Epilepsijos gydymas visų pirma yra farmakoterapija. Yra daug įvairių vaistų nuo epilepsijos – vaisto pasirinkimas konkrečiam pacientui, be kita ko, priklauso ir nuo nuo jo amžiaus, priepuolių tipo ar kitų jo sveikatos sutrikimų. Be vaistų, gydant epilepsiją kartais taip pat naudojami gydymo metodai ir net … tam tikra dieta.

Epilepsijos gydymasgriežtai priklauso nuo to, kokio tipo epilepsija buvo diagnozuota konkrečiam pacientui. Epilepsija yra viena iš labiausiai paplitusių neurologinių ligų – Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, ja serga iki 50 milijonų žmonių visame pasaulyje.

Didžiulis atvejų skaičius turėtų reikšti, kad skirtingų žmonių epilepsija gali būti skirtinga, ir iš tikrųjų taip yra – yra ir daugybė skirtingų epilepsijos priepuolių tipų, ir daugybė skirtingų epilepsijos sindromų.

Aukščiau minėtųjų išskyrimo tikslas pirmiausia yra parinkti tinkamą gydymą konkrečiam epilepsija sergančiam pacientui – pasirodo, vienus epilepsijos priepuolius galima suvaldyti vienu vaistu, kitus – naudojant visai kitą preparatą, o esant kitokiems epilepsijos gydymo metodams, reikia naudoti kitus nei farmakoterapijos metodus.

Epilepsija – simptomai ir pagalba pacientui

Farmakologinis epilepsijos gydymas

Farmakoterapija yra pagrindinis epilepsijos gydymo būdas. Taip yra daugiausia dėl rezultatų, kuriuos galima pasiekti vartojant vaistus – pasirodo, kad dėl farmakoterapijos galima pasiekti gerą epilepsijos kontrolę iki 60-80% šia liga sergančių pacientų.

Vaistų nuo epilepsijos grupėje šiuo metu yra daug įvairių preparatų. Tikrai nėra taip, kad neurologas, dirbantis su epilepsija sergančiu pacientu, rekomenduoja bet kurias turimas lėšas atsitiktinai – prieš pradedant gydymą, pirmiausia reikia tiksliai nustatyti, kokio tipo epilepsijos priepuoliai pacientui pasireiškia.

  • Priepuoliai: tipai
  • Epilepsinė būklė
  • Psichogeniniai pseudoepilepsijos priepuoliai

Taip yra todėl, kad yra gydomi skirtingiskirtingi preparatai. Pasirinkti tinkamą vaistą būtina ir todėl, kad pasitaiko, kad kai kurie vaistai nuo epilepsijos… gali net pabloginti paciento būklę – taip yra su karbamazepinu, kurio, pavyzdžiui, negalima skirti pacientams, sergantiems jaunatvine mioklonine epilepsija.

Be paciento patiriamų priepuolių tipo, planuojant epilepsijos gydymą taip pat atsižvelgiama į paciento amžių, gretutines ligas ir kitus paciento vartojamus vaistus.

Pastarųjų atveju tai ypač svarbu dėl to, kad gali atsirasti vaistų nuo epilepsijos ir kitų vaistų sąveikos, pvz., susilpninti ar sustiprinti atskirų vartojamų vaistų poveikį. Dažniausi vaistai nuo epilepsijos yra:

  • karbamazepinas
  • fenitoinas
  • valproinė rūgštis
  • lamotrygina
  • okskarbazepina
  • levetiracetamas
  • benzodiazepinai (pvz., diazepamas, klonazepamas)
  • primidonas
  • gabapentyna
  • topiramatas
  • retygabina
  • wigabatryna
  • pregabalina
  • lakozamidas

Farmakologinis epilepsijos gydymas: gydymo principai

Gydant epilepsiją, siekiama užtikrinti, kad pacientas išgertų mažiausią vaisto dozę.

Naudingiausia, kai gydymo sėkmė pasiekiama naudojant vieną antiepilepsinį preparatą – monoterapijos pranašumas, be kita ko, yra sumažinant gydymo nuo epilepsijos šalutinio poveikio riziką.

Tačiau jei nepasiekiamas laukiamas epilepsijos gydymo vienu preparatu poveikis, tuomet pacientui dažniausiai pasiūlomas papildomas, kitas vaistas.

Dažnai reikia laiko nustatyti tinkamą vaistų nuo epilepsijos dozę – norint sumažinti šalutinio poveikio riziką, dažniausiai gydymas pradedamas mažomis dozėmis, o vėliau palaipsniui didinama.

Gydant epilepsiją, labai svarbu vaistus vartoti reguliariai ir griežtai, kaip nurodė gydytojas. Rekomendacijų nesilaikymas ir reguliarumo stoka gali ne tik pabloginti gydymo poveikį – yra ir pacientų, kuriems diagnozuojama vaistams atspari epilepsija, o iš tikrųjų gydymo rezultatų trūkumą lemia netinkamai vartojami vaistai nuo epilepsijos.

Pacientai, vartojantys vaistus nuo epilepsijos, taip pat turi atsiminti, kad jų elgesys taip pat turi įtakos gydymo rezultatams

Pacientai turėtų vengti situacijų, kurios gali padidinti priepuolių rizikąepilepsija, pvz., nepakankamas miegas, alkoholio vartojimas, stiprus stresas arba mirksinčios šviesos.

Neįmanoma vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, kiek laiko turi būti atliekamas farmakologinis epilepsijos gydymas. Kai kuriems pacientams reikia visą gyvenimą trunkančių vaistų, o kiti laikui bėgant gali nutraukti jų vartojimą.

Tačiau tam, kad būtų galima apie tai galvoti, pacientas epilepsijos priepuolių neturi prasidėti ilgą laiką – paprastai manoma, kad nutraukus farmakoterapiją galima svarstyti po 2-3 metų be priepuolių.

Čia reikia pabrėžti, kad pacientas pats negali nutraukti vaistų vartojimo – tai galima tik su neurologo sutikimu, papildomai – kad neišprovokuotų priepuolio – vaistų nuo epilepsijos vartojimą reikia nutraukti palaipsniui.

Farmakologinis epilepsijos gydymas ir paciento amžius

Jau buvo minėta, kad vaistų nuo epilepsijos pasirinkimas, be kita ko, priklauso nuo nuo epilepsija sergančio paciento amžiaus. Taip yra dėl, pavyzdžiui, medžiagų apykaitos skirtumų skirtingose ​​amžiaus grupėse – ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas, pavyzdžiui, gydant vaikų ir pagyvenusių žmonių epilepsiją.

Epilepsijos gydymas kartais gali būti iššūkis besivaikinančioms moterims. Pacientai, vartojantys hormoninę kontracepciją, būtinai turėtų apie tai pasakyti savo neurologui – vaistai nuo epilepsijos gali susilpninti preparatų, trukdančių pastoti, poveikį.

Tokiose situacijose gali prireikti padidinti kontraceptikų dozes arba pakeisti hormoninę kontracepciją kitu kontracepcijos metodu (pvz., prezervatyvais).

Nėščiųjų ir krūtimi maitinančių moterų epilepsijos gydymas taip pat yra problema. Yra žinoma, kad motinos, vartojančios vaistus nuo epilepsijos, padidina kūdikio apsigimimų riziką.

Kita vertus, manoma, kad epilepsija serganti moteris neturėtų nutraukti gydymo nėštumo metu. Tiesą sakant, pasiruošimas nėštumui turėtų prasidėti gerokai prieš pastojant.

Tai yra tada, kai galima keisti standartinę terapiją, pvz., maksimaliai ir kartu saugiai sumažinti būsimos mamos vartojamų vaistų kiekį.

Moteriai taip pat rekomenduojama padidinti – lyginant su standartiniu – folio rūgšties papildymą

Moterų, gydomų vaistais nuo epilepsijos, žindymo tema atrodo prieštaringa – šie vaistai gali atsidurtimoteriškas maistas. Kai kurie specialistai laikosi nuomonės, kad tokiu atveju saugiau būtų atsisakyti žindymo.

Kiti nurodo, kad vaistų nuo epilepsijos koncentracijos maiste yra daug mažesnės nei motinos kraujyje, be to, vaikui, kuris nėštumo metu vartojo vaistus nuo epilepsijos, teoriškai gali išsivystyti abstinencijos sindromas, kai ji staiga nustoja veikti tokius vaistus.

Šis aspektas, kaip minėta, yra gana sudėtingas ir galiausiai ginekologai kartu su neurologais sprendžia dėl konkrečių pacientų gydymo.

Epilepsijos gydymas vaistais: šalutinis poveikis

Gydant epilepsiją svarbu ne tik sėkmingai kontroliuoti epilepsijos priepuolių atsiradimą – taip pat svarbu, kad gydymas būtų siejamas su kuo mažiau šalutinių poveikių

Kiekvienas vaistas iš tikrųjų gali sukelti tam tikrą šalutinį poveikį – vartojant vaistus nuo epilepsijos, dažniausiai pasitaikančios šio tipo problemos yra šios:

  • skundai dėl virškinimo trakto
  • galvos skausmas
  • pykinimas
  • mieguistumas
  • dvigubas matymas
  • jaučiasi pavargęs

Aukščiau išvardytų negalavimų sunkumas dažniausiai būna didžiausias pradiniu gydymo laikotarpiu ir dažniausiai mažėja su laiku, kai organizmas palaipsniui prisitaiko prie vartojamų vaistų.

Pacientai, vartojantys vaistus nuo epilepsijos, turi būti nuolat prižiūrimi neurologo, nes yra kitų, dažnai rimtų šalutinių poveikių, tokių kaip sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, rizika.

Kai kurie vaistai nuo epilepsijos turi jiems būdingą šalutinį poveikį, gana specifinį.

Taip yra, pavyzdžiui, su valproatais, kurie gali sukelti svorio padidėjimą ir plaukų slinkimą.

Šalutinis fenitoinui būdingas poveikis yra dantenų padidėjimas.

Epilepsijos gydymas chirurginiu būdu

Procedūrinis epilepsijos gydymassiūlomas ne kiekvienam epilepsija sergančiam ligoniui – daugumai pacientų pakankamas poveikis pasiekiamas taikant farmakoterapiją.

Procedūrinis epilepsijos gydymas taikomas tik tada, kai iš tikrųjų laukiama nauda nusveria visą galimą riziką.

Gydymo procedūra visų pirma taikoma pacientams, sergantiems vaistams atsparia epilepsija, t. y. tiems, kurių net kelių vaistų derinio vartojimas neleidžia susivaldyti.epilepsijos priepuolių pasireiškimas iki patenkinamo laipsnio.

Epilepsijos gydymo metodai apima ir mažiau, ir labiau invazinius metodus.

Pirmoji iš jų apima tokias procedūras kaip klajoklio nervo stimuliatoriaus implantavimas arba neurostimuliatoriai, įtakojantys pačios smegenų žievės elektrinį aktyvumą.

Savo ruožtu procedūros, kurių invaziškumas yra daug didesnis, apima tokias procedūras kaip:

  • kalosotomija (apima smegenų pusrutulių jungčių susikirtimą)
  • lobektomija (smegenų dalies, kurioje yra židinys, sukeliantis epilepsiją, rezekcija)
  • pusrutulio pašalinimas (vieno smegenų pusrutulio pašalinimas)

Reikėtų pridurti, kad prieš atlikdami bet kurią iš išvardytų procedūrų, pacientai įgyja išsamią kvalifikaciją, kurios metu, be kita ko, ar operacijos metu nepažeidžiami svarbūs smegenų centrai, pvz., atsakingi už kalbos ar judesių valdymą.

  • Telemedicina gydant epilepsiją

Epilepsijos gydymas: dietinis gydymas

Kai kurie mokslininkai nurodo, kad epilepsija sergančių pacientų būklei įtakos gali turėti jų mityba.

Vadinamasis ketogeninė dieta, kurią sudaro didelis kiekis riebiųjų medžiagų suvartojimo, žymiai sumažinant angliavandenių kiekį maiste.

Ypač svarbu pažymėti, kad ketogeninė dieta gali turėti teigiamą poveikį vaikams, sergantiems vaistams atsparia epilepsija.

Tyrimai, vertinantys ketogeninės dietos veiksmingumą gydant epilepsiją, vis dar atliekami, tačiau šios dietos priešininkai jau atkreipia dėmesį į tai, kad ją išlaikyti tikrai sunku – suvartoti net nedidelį kiekį angliavandeniai gali pašalinti bet kokį galimą teigiamą šios dietos poveikį.

Nėra aiškių nuomonių, todėl, jei domitės ketogenine dieta, pacientui geriausia pasikonsultuoti su savo neurologu prieš pradedant bet kokius dietos pakeitimus.

Daugiau apie epilepsiją:

  • Epilepsijos sindromai: tipai
  • Vaikystės epilepsija su nebuvimu (piknolepsija, Friedmano sindromas)
  • Rolando epilepsija
  • Vakarų epilepsijos sindromas
  • Šiaurės epilepsija
  • Alkoholinė epilepsija

Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Kategorija:

Neurologija