Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Besąlyginiai refleksai yra reakcijos, atsirandančios be mūsų valios – jų pavyzdys, kai netyčia palietus galūnę ištraukiame iš karšto indo. Mes tiesiog ateiname į pasaulį turėdami besąlyginius refleksus – mums nereikia jų mokytis. Tačiau lieka klausimas: kokiu mechanizmu vyksta besąlyginiai refleksai?

Besąlyginiai refleksaiyra tie, su kuriais mes gimstame. Fiziologijoje refleksas yra reakcija į dirgiklį (išorinį arba vidinį), kuris atsiranda dalyvaujant centrinei nervų sistemai (t. y. smegenims arba nugaros smegenims). Paprastai yra dviejų tipų refleksai, tai sąlyginiai refleksai ir besąlyginiai refleksai. Pirmieji iš jų įgyjami per gyvenimą, o esant besąlyginiams refleksams, juos tiesiog atnešame į pasaulį.

Besąlyginiai refleksai: atsiradimo mechanizmas

Besąlyginis refleksas vyksta visiškai be mūsų valios. Šie refleksai yra reakcijos, kurių mes net nežinome – jie atsiranda mums to nežinant.

Besąlyginiai refleksai, paprasčiausiai tariant, gali būti traktuojami kaip automatinės organizmo reakcijos į įvairius veiksnius – tačiau kad tai įvyktų, reflekso lankai turi veikti tinkamai.

Reflekso lankas susideda iš kelių elementų, kurie yra:

  • receptorius
  • jutimo neuronas
  • nervų centras (t. y. nugaros smegenys arba smegenys)
  • motorinis neuronas
  • efektorius

Receptoriaus užduotis yra suvokti dirgiklį (pvz., skausmą). Po to, kai receptorius gauna šią informaciją, ji per jutimo neuroną perduodama į nervų centrą. Signalas galiausiai patenka į minėtą nervų centrą (pvz., nugaros smegenis), iš kurio motorinis neuronas perduoda svarbią informaciją efektoriui (vykdomajam organui, pvz., raumenų skaiduloms).

Paprasčiausias refleksinio lanko pavyzdys buvo aprašytas aukščiau – nes jie gali būti monosinapsiniai (su tik dviem neuronais) ir polisinapsiniai, kur, be sensorinių ir motorinių neuronų, jie apima ir tarpinius neuronus (interneuronus).

Tai besąlyginių refleksų principas: organizmo gaunamas impulsas greitai pasiekia centrinės nervų sistemos struktūras irtaip pat sukuriamas atitinkamas organizmo atsakas į jį.

Visos šios reakcijos vyksta nedalyvaujant smegenų žievei, todėl besąlygiškas refleksas atsiranda netrukus po kontakto su veiksniu – turint omeny, kad jie dažnai skirti apsaugoti žmogų nuo įvairių kenksmingų faktorių, išvaizdos greitis besąlyginis refleksai yra labai svarbūs.

Besąlyginiai refleksai: pavyzdžiai

Besąlyginiai refleksai pasitaiko daugelyje situacijų – pavyzdys yra toks, kai kažkuo susideginame ir po to automatiškai atitraukiame apdegusią kūno dalį, tas pats yra su kitais veiksniais, kurie mums sukelia skausmą – juk mes taip pat automatiškai pabėga nuo jų. Tačiau besąlyginių refleksų tikrai yra ir daugiau – jų pavyzdžiai:

  • sausgyslių refleksai (pavyzdžiui, kelio refleksas arba Achilo sausgyslės refleksas, kurį galima pastebėti dirginant atitinkamas vietas neurologiniu plaktuku – tada raumenų grupės automatiškai susitraukia)
  • akies akomodacijos refleksas (susijęs su akies optinės sistemos automatiniu prisitaikymu prie šiuo metu žiūrimų objektų – būtent šio reflekso dėka galime matyti arti esančius aštrius, o vėliau esančius objektus daug didesniu atstumu)
  • vyzdžio refleksas (susideda iš vyzdžio pločio pokyčių, priklausomai nuo akies obuolį pasiekiančios šviesos kiekio – esant intensyviam apšvietimui vyzdys susiaurėja, o esant silpnam apšvietimui išsiplečia)
  • užkimšimas
  • seilėtekis po maisto patekimo į burną
  • kosulio refleksas
  • vestibulo-akies refleksas (pastebimas, kai sukasi visas kūnas ir susideda iš to, kad akies obuoliai tada juda priešinga kryptimi)

Besąlyginiai refleksai naujagimiams ir kūdikiams

Kaip jau minėta, besąlyginiai refleksai mums būdingi nuo gimimo. Tačiau kaip kai kurie iš jų mus lydi visą gyvenimą (kaip, pavyzdžiui, kelio refleksas), kiti būna tik iki tam tikro gyvenimo momento, o paskui išnyksta. Kalbame apie naujagimių ir kūdikių besąlyginius refleksus. Tai, be kita ko, yra:

  • Moro refleksas(apkabinimo refleksas): atsiranda, pavyzdžiui, kai vaiko aplinkoje atsiranda stiprus triukšmas arba vaikas kaip nors kitaip išsigąsta; Tai susideda iš automatinio viršutinių ir apatinių galūnių ištiesinimo, o po to kūno sulenkimo į lanką ir galvos pakreipimo atgal, o po to vaikas sugniaužia kumščius ir apkabina galūnes.pakelk krūtinę
  • griebimo refleksas : po to, kai vaiko ranka sudirginama daiktu, kūdikio pirštukai automatiškai suspaudžiami ant jos
  • automatinis eisenos refleksas(dar žinomas kaip atrama ir protektorius): kai vaikas laikomas po pažastimis ir jo pėdos liečia žemę, jis pradeda judinti apatines galūnes taip, tarsi turėjo vaikščioti

Minėti besąlyginiai vaikų refleksai, kaip minėta anksčiau, laikui bėgant pradeda nykti. Tačiau taip nutinka įvairiais gyvenimo tarpsniais ir kaip 3 mėnesių kūdikio griebimo refleksas nebepasimato, taip Moro refleksas gali būti stebimas net iki vaikui sukaks 5 mėnesiai.

Besąlyginiai naujagimių refleksai yra gana svarbūs vertinant bendrą vaiko sveikatą – jų dėka galima analizuoti, ar tinkamas vaikų nervų sistemos vystymosi tempas

Apie autoriųLankas. Tomaszas NeckisPoznanės medicinos universiteto medicinos fakulteto absolventas. Lenkijos jūros (labiausiai noriai vaikščiojantis jos pakrantėmis su ausinėmis ausyse), kačių ir knygų gerbėjas. Dirbdamas su pacientais jis orientuojasi į tai, kad visada jų išklausytų ir praleistų tiek laiko, kiek jiems reikia.

Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Kategorija:

Neurologija