Neurogeninė šlapimo pūslė yra tuštinimosi sutrikimas, atsirandantis dėl netinkamo šlapimo sistemos veikimo. Kokios yra šlapinimosi kontrolės problemų priežastys? Kaip gydoma neurogeninė šlapimo pūslė?

Neurogeninė šlapimo pūslėnėra pati liga, o tik kitų patologijų simptomas ar pasekmė. Tai gali atsirasti, pavyzdžiui, insulto, navikų, Parkinsono ligos ar išsėtinės sklerozės metu, kurie pažeidžia centrinės nervų sistemos šlapinimosi centrus. Neurogeninę šlapimo pūslę sukelia ir kitos nugaros smegenų ligos, tokios kaip atsitiktinis sužalojimas, stuburo išvarža, stuburo išvarža, stuburo smegenų suspaudimas augliu, o kartais ir nėštumo metu. Cukrinis diabetas ir AIDS, po daugelio metų sukeliantys periferinę neuropatiją, laikomi dviem pagrindinėmis šio mechanizmo neurogeninių pūslių atsiradimo priežastimis. Kitos ligos, sukeliančios šios komplikacijos išsivystymą, yra:

  • lėtinis alkoholizmas
  • vitamino B trūkumas12
  • operacijos komplikacijos
  • Heine-Medin liga
  • nervų sistemos sifilis
  • Guillain Barre juosta

Neurogeninė šlapimo pūslė: sutrikimų tipai

Neurogeninę šlapimo pūslę apibrėžiančių sutrikimų pasiskirstymui pirmiausia įtakos turi paciento urodinaminio tyrimo rezultatas, kuris tiksliai nustato, kuris elementas, atsakingas už šlapinimąsi, yra pažeistas, o ne – kaip kadaise manyta – pažeidimo vieta. į nervų sistemą. Todėl galime atskirti:

  • detrusoriaus hiperaktyvumas su detrusoriaus-sfinkterio dissinergija – tai reiškia, kad susitraukia ir detrusorius, ir išorinis šlaplės sfinkteris, kuris fiziologinėmis sąlygomis turėtų atsipalaiduoti; šio tipo sutrikimas sukelia didžiausią spaudimą viršutiniame šlapimo sistemos aukšte, todėl greitai gali išsivystyti inkstų nepakankamumas
  • arefleksija arba detrusoriaus hiporefleksija su detrusoriaus-sfinkterio dissinergija – detrusoriaus atsipalaidavimą lydi nuolatinis išorinio šlaplės sfinkterio susitraukimas, dėl kurio šlapimo pūslėje susilaiko visiškas šlapimo susilaikymas
  • arefleksija arba detrusoriaus hiporefleksija su sumažėjusiu išorinio sfinkterio tonusu, dėl kurio atsiranda šlapimo nelaikymas
  • detrusoriaus per didelis aktyvumas su sfinkterio nepakankamumuišorinė šlaplė, pasireiškianti padidėjusiu šlapimo nelaikymu

Neurogeninė šlapimo pūslės diagnozė

Neurogeninę šlapimo pūslę reikia įtarti visiems pacientams, kuriems, sergant bet kokia nervų sistemos liga ar sutrikusia veikla, gali išsivystyti ši komplikacija. Šių pacientų pasirinkimas yra urodinaminis testas, kuris išsamiai parodys šlapimo pūslės disfunkcijos tipą, ištuštinimo mechanizmą ir galimą likutinį šlapimo kiekį šlapimo pūslėje. Šiems pacientams taip pat turėtų būti atliktas ultragarsinis tyrimas, kuris parodys bet kokius viršutinių šlapimo takų lygių sutrikimus. Taip pat praverčia pacientų vedamas tuštinimosi dienoraštis, kuriuo galima stebėti šlapinimosi kiekį ir dažnumą per dieną

Verta žinoti

Šlapinimasis – reguliavimasKai šlapimo pūslė prisipildo, jos sienelės palaipsniui išsitempia. Jų didelis stresas siunčia informaciją į smegenų centrus, atsakingus už šlapinimąsi. Žievės centras yra atsakingas už sąmoningą ir kontroliuojamą šlapinimąsi, o kitas tilte esantis centras yra atsakingas už besąlyginį refleksą, t. y. tokį, kuris nepavaldus mūsų valiai. Tai reiškia, kad šlapinimąsi kontroliuojame tik iki tam tikro taško. Smegenų žievė vystosi per gyvenimą, todėl maži vaikai nekontroliuojamai šlapinasi. Šis įgūdis įgyjamas tik sulaukus vienerių iki trejų metų. Bet koks nekontroliuojamas šlapinimasis po šio laikotarpio yra patologinis simptomas, kuris visada turi būti įtrauktas į diagnozę. Be centrų, esančių smegenyse, du nugaros smegenų centrai taip pat yra atsakingi už tuštinimosi kontrolę: simpatinis Th10-Th 12 lygiu ir parasimpatinis S2-S4 lygiu. Paprasčiau tariant, simpatinė nervų sistema užpildo šlapimo pūslę ir išlaiko joje šlapimą, sutraukdama vidinį šlaplės sfinkterį. Parasimpatinės sistemos vaidmuo yra „išjungti“ simpatinės nervų sistemos funkciją, dėl kurios atsipalaiduos vidinis sfinkteris, taip pat susitrauks detrusorinis raumuo. Abu procesai veda į sąmoningą ir kontroliuojamą šlapinimąsi. Abi šios sistemos veikia antagonistiškai viena kitai. Periferiniai nervai, tokie kaip vulvos nervas, taip pat atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant tuštinimąsi. Jis inervuoja išorinį šlaplės sfinkterį, kurį galime įtempti arba atpalaiduoti, kaip panorėję.

Neurogeninė šlapimo pūslė – gydymo metodai

Neurogeninės šlapimo pūslės gydymas labai priklauso nuo sutrikimo, su kuriuo susiduriame. Esant pernelyg aktyviam detrusoriui, gali būti naudojami cholinolitiniai vaistai (pavyzdžiui, solifenacinas arba oksibutaninas), kuriesumažins spaudimą šlapimo pūslėje. Jei farmakologinis gydymas yra nesėkmingas, lieka galimybė suleisti botulino toksino detrusorių į raumenį, kuris atpalaiduos raumenis maždaug šešis mėnesius

Kartais reikia įpjauti išorinio šlaplės sfinkterio raumenį, kad būtų sumažintas spaudimas šlapimo takuose. Pacientas, kenčiantis nuo šlapimo pūslės arefleksijos ar hiporefleksijos, gali šlapintis naudodamasis pilvo slėgio pompa, kuri palaiko susilpnėjusią šlapimo pūslę. Susilpnėjusį išorinio šlaplės sfinkterio raumenį galima sustiprinti suleidus, pavyzdžiui, kolageno.

Jei, nepaisant įgyvendintų priemonių, šlapimo lieka šlapimo pūslėje, pacientas turi atlikti savarankišką kateterizaciją. Savarankiška kateterizacija – tai paciento Nelaton kateterio įvedimas į šlapimo pūslę. Jis yra daug plonesnis nei populiarus Foley kateteris, todėl šią procedūrą gali atlikti kiekvienas pacientas namuose. Šią operaciją reikia kartoti nuo penkių iki septynių kartų per dieną, būtinai steriliomis sąlygomis. Atkreipkite dėmesį, kad kiekvienas kateteris skirtas tik vienkartiniam naudojimui.

Pacientams, sergantiems neurogenine šlapimo pūsle, per mėnesį suteikiama 120 kateterių, likusius reikia įsigyti iš savo kišenės

Jei pacientas dėl įvairių priežasčių negali atlikti šios procedūros namuose arba serga sunkia, pasikartojančia šlapimo takų infekcija, reikia atlikti suprapubinės fistulės procedūrą, per kurią šlapimas bus išvedamas į lauką.

Neurogeninė šlapimo pūslė: komplikacijos

Pacientams, sergantiems neurogenine šlapimo pūsle, šlapimo nelaikymas yra pagrindinė problema, kuri pirmiausia yra gėdinga socialinė problema. Be to, lėtinis šlapimo kontaktas su lytinių organų oda gali sukelti dermatitą, dėmes ir žaizdas, kurios gali išsivystyti į labai skausmingas opas. Šlapimo pūslėje likęs šlapimas yra ideali aplinka bakterijoms daugintis, todėl labai svarbu jį reguliariai šalinti. Deja, dažnas kateterizavimas taip pat skatina bakterijų patekimą į šlapimo pūslę, tačiau procedūros sterilumas sumažina šią riziką.

Šlapimo takų infekcijos gali sukelti urosepsį, kuri yra apibendrinta organizmo infekcija.

Pacientams, sergantiems neurogenine šlapimo pūsle, kurie dėl savo ligos yra „prisirišę prie lovos“, negalima pamiršti ir kitų pavojų, tokių kaip pragulos ar kvėpavimo sistemos infekcijos. Pacientams, kurių šlapimo pūslė yra neurogeninė, atliekant šlapimo analizę, dažniausiai atsiranda nukrypimų, rodančių infekciją,nes šių ligonių šlapimo takų pašalinti visų bakterijų neįmanoma. Nepaisant to, nerekomenduojama vartoti antibiotikų profilaktikai, juos reikia leisti gydyti tik simptominius pacientus. Neurogeninę šlapimo pūslę sunku gydyti, nes jos priežastis, deja, daugeliu atvejų yra negrįžtama. Tačiau šiuo metu yra žinomi ir farmakologiniai, ir chirurginiai metodai, leidžiantys pacientams normaliai funkcionuoti. Visų pirma, būtina pasirūpinti urogenitalinės srities higiena ir reguliariu šlapimo šalinimu iš šlapimo pūslės, kuri apsaugos pacientą nuo žalingų šios ligos pasekmių.

Kategorija:

Urologija ir nefrologija