Bruknės (raudona) - gydomosios savybės ir taikymas

Žiūrėti galeriją 3 nuotraukos

Bruknės (raudonos) yra augalas, turintis daugybę savybių ir gydomąjį poveikį. Jų dėka jis buvo naudojamas kaip vaistas nuo šlapimo sistemos ligų, viduriavimo ir opų. Bruknės taip pat padės pašviesinti pigmentines dėmes ant odos. Patikrinkite, kokiomis dar savybėmis pasižymi bruknės, kuo jos skiriasi nuo spanguolių ir išbandykite gydomųjų tinktūrų bei skanių bruknių uogienių receptus.

Bruknės , dar vadinamos raudonosiomis mėlynėmis, raudonosiomis mėlynėmis arba visžaliais mėlynėmis, yra augalas, kuris nuo seno buvo rastas dėl savogydomųjų savybių taikymasvaistažolių medicinoje. Dažniausiai naudojami vaisiai ( Vitis idaeae fructus ) ir bruknių lapai ( Vitis idaeae folium ).

Turinys:

1. Bruknės sergant šlapimo sistemos ligomis
2. Bruknės vs spanguolės
3. Bruknės nuo viduriavimo
4. Bruknės gali užkirsti kelią skrandžio opoms ir vėžiui
5. Bruknės gali užkirsti kelią nutukimui
6. Bruknės – naudokite kosmetikoje
7. Bruknės – naudokite virtuvėje
8. Bruknės - receptai

Bruknės sergant šlapimo sistemos ligomis

Žolelių medicinoje bruknių lapai naudojami sergant šlapimo sistemos ligomis, t. esant šlapimo pūslės ir inkstų uždegimui arba šlapimo akmenligei. Bruknių lapuose yra medžiagos, vadinamos arbutinu (fenolio glikozidu), kuris turi stiprų šlapimo takus dezinfekuojantį ir diuretikų poveikį, mažinantis šlapimo takų uždegimų vystymąsi.

Verta žinoti

Bruknės vs spanguolės

Tiek spanguolės, tiek bruknės išsiskiria labai rūgštoku skoniu ir raudona spalva. Tačiau panašumai tuo ir baigiasi. Spanguolės yra daug didesnės už bruknes ir nevienodos spalvos. Jų skersmuo – stambiavaisiame variante – apie 1 cm. Bruknės turi mažus, mažyčius, vienodai raudonus vaisius. Be to, spanguolė guli ant žemės horizontaliai ir neturi vertikalių ūglių. Natūralioje aplinkoje dažniausiai auga durpynuose. Taip pat auginamos spanguolės. Bruknės yrao maži krūmai (apie 20-30 cm). Auga pušynuose ir mišriuose, vidutiniškai sausuose miškuose – todėl pasivaikščiojimų miške metu dažnai galite rasti mėlynių.

Bruknės nuo viduriavimo

Bruknių lapai taip pat turi viduriavimą stabdantį poveikį. Juose esantys taninai turi stiprų sutraukiantį poveikį virškinimo sistemos gleivinei, mažina išmatų skystumą, taip pat baktericidiškai veikia skrandžio ir žarnyno bakterinę florą, inaktyvuoja bakterijų toksinus.

Bruknės gali užkirsti kelią skrandžio opoms ir vėžiui

Bruknių lapų vandens ekstraktai turi antibakterinį poveikį prieš kai kurias bakterijų padermes, įskaitant Helicobacter pylori. Estijos mokslininkai iš Tartu universiteto¹ teigia, kad tai dėl tanino rūgšties (tanino rūgšties) kiekio. Helicobacter pylori yra glaudžiai susijęs su maždaug 80 proc. skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos. H. pylori taip pat gali sukelti skrandžio vėžį.

Bruknės dar vadinamos raudonosiomis mėlynėmis dėl savo raudonų uogų spalvos, o kartais ir visžalių mėlynių, nes žiemą nekrenta odiniai lapai

Bruknės gali užkirsti kelią nutukimui?

Šiuolaikinė fitoterapija bruknių vaisius rekomenduoja vartoti daugiausia esant skrandžio problemoms, nes jie pasižymi gebėjimu reguliuoti virškinamojo trakto darbą. Tačiau preliminarūs moksliniai tyrimai rodo, kad jie gali būti pritaikyti daug plačiau.

Bruknių vaisiai gali būti veiksmingi kovojant su nutukimu. Škotijos augalininkystės tyrimų instituto² mokslininkai padarė tokias išvadas. In vitro tyrimų metu mokslininkai įvertino įvairių uogų polifenolių poveikį kasos lipazės – fermento, dalyvaujančio riebalų virškinime, – veiklai. Įrodyta, kad bruknių vaisių ekstraktai, kuriuose gausu polifenolių, slopina kasos lipazę ir taip veikia riebalų virškinimą bei žmogaus organizmo energijos suvartojimą. Lipazės aktyvumo slopinimas sumažina riebalų virškinimą ir padidina jų išsiskyrimą nepakitusiu organizmu. Dėl to mažesnis laisvųjų riebalų rūgščių kiekis tiesiogiai absorbuojamas į kraują ir jų kaupimasis riebalinio audinio pavidalu yra mažesnis.

Svarbu

Ilgą laiką vartojamos didelės bruknių lapų ekstraktų dozės gali sukelti vėmimą, susijaudinimą, mėšlungį ir anemiją. Tuo pačiu metu nuoviruose esantys taninai gali sudirginti skrandį ir sukelti apsinuodijimą.

Bruknės – naudokite kosmetikoje

Arbutinas, esantis bruknių lapuoseteigiamai veikia ne tik šlapimo sistemos darbą, bet ir odą, nes pašviesina odą ir pigmentacijos pokyčius. Depigmentacinis arbutino poveikis atsiranda dėl melanino sintezės slopinimo – pigmento, daugiausia randamo dermos ir epidermio ląstelėse, kurio kiekis lemia odos spalvą. Šį veiksmą, be kita ko, patvirtino Japonijos mokslininkai iš Kobės universiteto medicinos mokyklos³. Arbutinas, kaip gryna medžiaga arba augalų ekstraktų sudedamoji dalis, dermokosmetikoje naudojamas kaip šviesinanti priemonė odos spalvos pakitimui, o gryno arbutino poveikis yra daug stipresnis.

Bruknės – naudokite virtuvėje

Bruknės gali būti naudojamos uogienėms, konservams ir kitiems konservams gaminti. Jie taip pat gali būti naudojami vaistinėms tinktūroms ir užpilams ruošti.

Bruknių vaisiai yra labai patvarūs, nes juose yra natūralios benzenkarboksirūgšties – populiaraus konservanto, naudojamo kaip konservantas, prailginantis maisto galiojimo laiką (žinomas kaip E210).

Bruknių želė, sumaišyta su krienais, apelsinų žievelėmis ir kriaušėmis iš veislių, turinčių daug akmeninių ląstelių (suteikiančių grubų poskonį), yra pagrindinis originalaus Cumberland padažo ingredientas – š altas padažas, naudojamas anglų virtuvėje kaip priedas. prie žvėrienos patiekalų (daugiausia šernų ir kiškių).

Bruknių konservai išlaiko savo savybes, jei vaisiai ir lapai yra tinkamai nuimti ir paruošti. Lapai skinami nuo birželio iki rugpjūčio. Tada jie džiovinami džiovyklose, iš pradžių 30 laipsnių C, vėliau iki 60 laipsnių C. Jie yra bekvapiai, kartaus, šiek tiek aitroko ir sutraukiančio skonio. Raudonosios bruknės vaisiai pasirodo rugpjūčio mėnesį. Uogos iš pradžių būna kreminės b altos spalvos, o bręsdamos parausta. Pietinėje Lenkijos dalyje dažnai žydi antrą kartą, o vaisius veda spalį, o kartais ir lapkritį. Žydintys vaisiai paprastai būna mažesni, bet patvaresni ir spalvingesni.

Jums tai bus naudinga

Bruknės - receptai

Bruknių sultys - receptas

Nuplautus, šviežius bruknių vaisius lengvai sutrinkite, užpilkite vandeniu iki pusės masės, užpilkite trupučiu cukraus, uždenkite ir palikite kelioms valandoms, tada virkite 10 min. Vaisių masę supilkite per sietelį. Gautas sultis galima pasaldinti – tada jos virsta sirupu ir dėl didelio cukraus kiekio taip pat sustiprins ir padengs kosulį – o tada supilstyti į butelius ir pasterizuoti

Jam subruknės – receptas

Sudėtis: 1,5 kg bruknių, 0,5 kg cukraus. Iš cukraus ir 1 stiklinės vandens išvirkite sirupą, užvirinkite, suberkite bruknes ir kepkite apie 30 min., kol masė pradės stingti. Karštą uogienę supilstykite į stiklainius ir pasterizuokite.

Bruknių vaisių tinktūra - receptas

Sudėtis: prinokę raudonųjų bruknių vaisiai (1 kg), 1 l 96% spirito, 0,5 kg cukraus, 1 l vandens.

Paruošimo būdas: prinokusius raudonųjų bruknių vaisius nuvalykite, nuplaukite ir šiek tiek sutrinkite. Įdėkite į stiklainį ir užpilkite spiritu. Maceruoti šiltoje vietoje, kol vaisiai išbluko. Praėjus šiam laikui, išvirkite cukraus sirupą (iš 0,5 kg cukraus ir 1 l vandens), atvėsinkite ir įpilkite spiritinės tinktūros. Filtruokite ir supilkite į butelius. Vienerius metus laikykite vėsioje, tamsioje vietoje. Tinktūra yra ryškiai raudonos spalvos ir rūgštaus skonio.

Bruknių lapų tinktūra - receptas

Pusę puodelio sausų, susmulkintų lapų užpilkite 0,5 litro degtinės, tada maceruokite 14 dienų ir filtruokite.

Bibliografija:

1. H. Annukas, S. Hirmo, E. Turi, M. Mikelsaar, E. Arak, T. Wadstrom: Poveikis ląstelių paviršiaus hidrofobiškumui ir Helicobacter pylori jautrumui vaistinių augalų ekstraktams, FEMS Microbiology Letters 172, 1999, https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/10079525

2. G. J. McDougall, N. N. Kulkarni, D. Stewart: Uogų polifenoliai slopina kasos lipazės aktyvumą in vitro, Food Chemistry 115, 2009, http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S030881460801443X

3. A. K. Chakraborty, Y. Funasaka, M. Komoto, M. Ichihashi M: Effect of arbutin on melanogenic proteins in human melanocytes, Pigment Cell Research, 1998, Aug Vol. 11 (4), https: //www.ncbi.nlm. nih.gov/pubmed/9711535