Perdirbti maisto produktai

Perdirbti maisto produktai ne visada turi žalingą poveikį sveikatai. Kai kurie perdirbti produktai turi gerą sudėtį. Tačiau yra grupė labai perdirbtų ir itin perdirbtų maisto produktų, kuriems buvo atlikta tiek daug perdirbimo procesų, kad jie neturi jokios maistinės vertės. Sužinokite, kas tiksliai yra perdirbtas maistas ir kaip jie veikia jūsų sveikatą.

Perdirbtas maistasyra maistas, kuris buvo bet kokiu būdu apdorotas, tai yra procesai, kurie keičia produkto sudėtį ir savybes. Maisto perdirbimas gali vykti namų ūkyje, pvz., malant žalią mėsą ir iš jos ruošiant kotletus.

Maisto pramonė remiasi maisto perdirbimo procesais, gamina pusgaminius ar net jau paruoštus valgius. Maistas gali būti apdorojamas labai skirtingai. Taigi išskiriamiperdirbti maisto produktai ,labai perdirbtiir netitin perdirbti .

Maisto perdirbimo tikslai:

• leidžia jį naudoti kaip maistą, pvz., kepti mėsą
• ilgesnis galiojimo laikas, pvz., užšaldymas, marinavimas, rūkymas, konservavimas
• pagerintas virškinamumas, pvz., virimas, išspaudimas
• atitinka vartotojų reikalavimus, pvz., sūriams suteikiama geltona spalva.

Perdirbti maisto produktai – pavyzdžiai

Ne visi perdirbti maisto produktai yra kenksmingi. Kai kurie perdirbti produktai turi gerų ingredientų ir pasižymi aukšta maistine verte. Tačiau yra produktų grupių, įtrauktų į itin perdirbto maisto kategoriją, kurioms buvo atlikta tiek daug perdirbimo procesų, kad iš esmės aprūpina organizmą tik energija. Į itin perdirbtus maisto produktus įeina:

• spalvoti gėrimai, gazuoti gėrimai
• saldainiai: saldainiai, batonėliai, sausainiai, vafliai, drebučiai, zefyrai ir kt.
• ledai
• žetonų
• krekeriai, lazdelės
• saldinti pusryčių dribsniai
• kieti margarinai
• labai pigūs mėsos gaminiai, pvz., dešrelės po 6 PLN/kg
• gatavų patiekalų, pvz., kepti grynuoliai
• greitai paruošiamų patiekalų, pvz., miltelių sriubos, bulvių košės užpilti verdančiu vandeniu
• greitas maistas

Perdirbti maisto produktai – poveikis sveikatai

Maistas su aukštu laipsniuPerdirbti maisto produktai, ypač itin perdirbti, yra mažai maistinės vertės maisto produktai, kuriuose paprastai yra tik cukraus, druskos, žemos kokybės riebalų ir kalorijų.

Vienas Kanadoje atliktas tyrimas parodė, kad tiriamojoje grupėje beveik 50 % energijos, tiekiamos organizmui per dieną, buvo gaunama iš itin perdirbto maisto. Tai leidžia daryti laisvą išvadą, kad labai išsivysčiusiose visuomenėse labai perdirbto maisto kiekis maiste yra labai didelis ir, žinoma, per daug.

Gerai žinoma, kad sveika mityba, pagrįsta daržovėmis, žuvimi, kiaušiniais, riešutais ir mažai apdorotais trumpos sudėties produktais (pvz., nesmulkinti grūdai, fermentuoti pieno produktai), teigiamai koreliuoja su gyvenimo trukme, sumažindama riziką susirgti širdies ligos, diabetas ir nutukimas.

Sveika mityba riboja hidrintus transriebalus, cukrų, gliukozės-fruktozės sirupą, druską, b altus miltus ir dirbtinius priedus – visus tuos ingredientus, kurie yra labai perdirbto maisto pagrindas. Tarp mitybos specialistų ir šia tema besidominčių žmonių yra paplitęs įsitikinimas, kad labai perdirbtas maistas daugeliu atžvilgių prisideda prie svorio augimo ir sveikatos pablogėjimo.

Tyrimai rodo ryšį tarp itin perdirbto maisto vartojimo ir nutukimo, didesnio gliukozės kiekio nevalgius, metabolinio sindromo, bendrojo ir MTL cholesterolio kiekio padidėjimo bei hipertenzijos rizikos.

Vienas iš naujausių tyrimų ištyrė tiesioginį labai perdirbto maisto poveikį kūno svoriui.

Buvo analizuojamas kalorijų suvartojimas ir kūno svorio pokyčiai. Tyrime dalyvavo 20 žmonių – 10 moterų ir 10 vyrų. Kiekvienas dalyvis praleido 28 dienas NIH klinikiniame centre Betesdoje, Jungtinėse Valstijose, laikydamasis 14 dienų mažai perdirbto ir labai perdirbto maisto dietos.

Abi dietos susideda iš 3 valgių ir užkandžių. Abiejų dietų atskiruose patiekaluose buvo toks pat kalorijų, angliavandenių, riebalų, cukraus ir skaidulų kiekis. Dalyviams buvo leista valgyti tiek, kiek jiems atrodė tinkama. Tyrimo išvados labai įdomios ir verčiančios susimąstyti.

Dviejų savaičių didelio perdirbimo dietos metu respondentai per dieną suvalgydavo apie 500 kalorijų daugiau nei laikydamiesi mažai apdorotos dietos. Labai apdorotas maistas, tiriamieji valgė greičiau ir turėjo daug didesnę problemą nutraukti valgymą. Laikydamiesi labai apdorotos dietos, dalyviai priaugo vidutiniškai 1 kg, o mažai perdirbtos dietos dalyviai numetė apie 1 kg.

Labai perdirbtas maistas taip pat gali būti siejamas supadidėjusi rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Paryžiaus universiteto tyrimas, kurio metu vidutiniškai 5 metus laikėsi 105 000 žmonių dietos, nustatė ryšį tarp itin perdirbto maisto vartojimo ir širdies ir kraujagyslių ligų rizikos.

Tyrimas parodė, kad 10 % padidinus kalorijų suvartojimą iš itin perdirbto maisto, 12 % padidėja perkrovos, širdies priepuolių ir kitų širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

Šiame dideliame, perspektyviame stebėjimo tyrime didesnis itin perdirbto maisto vartojimas buvo susijęs su didesne širdies ir kraujagyslių, koronarinių ir smegenų kraujagyslių ligų rizika. Tačiau šiuos rezultatus reikia patvirtinti kitose populiacijose ir aplinkose, o priežastinį ryšį dar reikia nustatyti.

Vis dar trūksta tyrimų, kurie vienareikšmiškai įrodytų, kad už neigiamą perdirbtų maisto produktų poveikį sveikatai lemia perdirbimo laipsnis, o ne tik maistinių medžiagų kiekis.

Perdirbti maisto produktai – maisto perdirbimo metodai

Perdirbtas maistas nėra šiuolaikinis išradimas. Apdorojimo procesai buvo naudojami tūkstančius metų. Klasikiniai apdorojimo būdai yra, pvz., lupimas, pjaustymas, malimas, virimas, sūdymas, džiovinimas, marinavimas ir daugelis kitų. Tačiau atsirado naujų perdirbimo būdų, kurie labai trukdo natūraliam produktui ir ne visada suteikia maisto produkto vertės.

Pramoninis maisto perdirbimas apima mechanines operacijas, šilumos ir masės perdavimo operacijas ir cheminius procesus. Mechaniniai procesai yra smulkinimas (pjaustymas, smulkinimas, malimas, homogenizavimas), maišymas ir mišinių atskyrimas (koncentravimas sedimentacijos ir filtravimo būdu, atskyrimas sijojant, hidrauliniai ir pneumatiniai procesai).

Šilumos ir masės mainų procesai naudojami pagreitinti arba sulėtinti chemines reakcijas ir biologinius procesus žaliavose, joms fiksuoti, pakeisti jų agregacijos būseną ir sukelti masės perdavimą garinant, sublimuojant, ekstrahuojant ar difuzuojant. Terminis apdorojimas apima:

• blanširavimas - trumpalaikis žaliavų kaitinimas iki žemesnės nei 90 ° C temperatūros, kuris apsaugo žaliavas ir augalinius pusgaminius nuo neigiamų pokyčių ir padidina jų virškinamumą
• pasterizavimas – kaitinimas iki 100oC, užtikrina visišką fermentų inaktyvavimą ir perdirbtų žaliavų bei gatavų produktų mikrobiologinį grynumą neprarandant maistinės vertės
• garinimas - augalų audinių minkštinimas

Šilumos ir masės mainų procesai apima:

• koncentracija – skysčių koncentracijos didinimas išgarinant skysčius, siekiant gauti sirupų arba įgalinti kristalizaciją, pvz., gaminant cukrų
• kriokoncentravimas – vandens užšaldymas ir jo mechaninis pašalinimas
• membranos koncentracija, ultrafiltravimas – atvirkštinis osmosas naudojant pusiau pralaidžias membranas ir aukštą slėgį, leidžiantį prasiskverbti tam tikro dydžio dalelėms
• džiovinimas – drėgmės pašalinimas iš gaminio, siekiant padidinti patvarumą ir gauti laukiamus maisto parametrus, džiovinimas atliekamas naudojant daugybę metodų
• ekstrahavimas – ingredientų atskyrimas iš mišinio tirpikliais, pvz., aliejus iš aliejinių augalų sėklų
• sorbcija – susideda iš fizinės konkrečios medžiagos, vadinamosios medžiagos, absorbcijos. kitų organų sorbatas - sorbentai, buvo įdiegtas cukraus sulčių gryninimui b altojo cukraus gamybos metu, gazuoto vandens gavimui, tirpalų valymui ir spalvos pašalinimui naudojant aktyvintąją anglį bei maisto gamyboje naudojamoms aromatinėms medžiagoms gauti
• distiliavimas, rektifikavimas - susideda iš vieno komponento arba kelių komponentų atskyrimo iš skysto mišinio, naudojant lakiųjų komponentų išgarinimo parametrus

Maisto perdirbime naudojami cheminiai procesai:

• hidrolizė – žaliavos cheminių jungčių nutraukimas pridedant vandens, dalyvaujant katalizatoriams, daugiausia naudojamas krakmolo ir b altymų hidrolizei, aminorūgščių, kvapiųjų prieskonių gamyboje, o pastaruoju metu taip pat maisto papildai sportininkams
• oksidacija – reakcijos dalyvaujant deguoniui dažniausiai neigiamai veikia maisto savybes, todėl audiniai paruduoja arba apkarsta riebalai, tačiau oksidacija naudojama apdorojant krakmolą ir gaminant gliukonatą bei gliukono rūgštį iš gliukozės
• hidrinimas - riebalų sukietėjimas, prisotinus didelę dalį nesočiųjų dvigubų karšto aliejaus jungčių vandenilio dujomis

Verta žinoti

Terminas maistas reiškia bet kokį produktą, kuris yra valgomas žmonėms ir kuris šnekamojoje kalboje yra maistas. Skiriamas neperdirbtas ir perdirbtas maistas. Neperdirbtas maistas yra neapdorotas, neapdorotas jokiu būdu, kuris kaip nors pakeistų produkto cheminę sudėtį, išvaizdą ir savybes. Neperdirbtam maistui priskiriami visi vaisiai ir daržovės, gliaudyti riešutai, žalia mėsa, karvės pienas ir kt. Taigi tai yra produktai, į kuriuos nieko nebuvo pridėta ir niekas nebuvo atimta.

• Konservantai, dažikliai, gerintojai
• Sąrašas„E“ – maisto priedų rūšys
• Ar MAISTO PRIEDAI kenkia sveikatai?

Šiais laikais negalime išvengti perdirbto maisto?

Š altinis: x-news.pl/Dzień Dobry TVN

Apie autoriųAleksandra Żyłowska-Mharrab, gydytoja dietologėMaisto technologė, dietologė, pedagogė. Gdansko technologijos universiteto biotechnologijų ir Jūreivystės universiteto mitybos paslaugų absolventas. Paprastos, sveikos virtuvės ir sąmoningo pasirinkimo kasdienėje mityboje šalininkas. Pagrindiniai mano pomėgiai – nuolatiniai mitybos įpročių pokyčiai ir individualus dietos sudarymas pagal organizmo poreikius. Nes ne visiems sveika tas pats! Manau, kad mitybos ugdymas yra labai svarbus tiek vaikams, tiek suaugusiems. Savo veiklą orientuoju į žinių apie mitybą sklaidą, analizuoju naujus tyrimų rezultatus, darau savo išvadas. Aš laikausi principo, kad dieta yra gyvenimo būdas, o ne griežtas valgių laikymasis ant popieriaus lapo. Sveikai ir sąmoningai maitinantis visada yra vietos skaniems malonumams.