Jei būsimoji mama suserga sloga ar gripu, pilve besivystančiam kūdikiui tai nepakenks. Tačiau yra ligų, pavojingų kūdikio sveikatai ir net gyvybei. Tai apima infekcines ir zoonozines ligas, tokias kaip vėjaraupiai, raudonukė, citomegalija ir toksoplazmozė. Laimei, galite nuo jų apsiginti.
Devynis mėnesius motinos kūnas ir besivystantis vaisius yra neatsiejamai susiję. Štai kodėl taip svarbu, kad būtumėte geriausios formos. Priešnėštumąturėtumėte tam pasiruošti, pvz., vartodami tinkamus vitaminus ir mikroelementus. Taip pat verta pasitikrinti organizmo atsparumą infekcijoms, kurios gali sukelti, pavyzdžiui, apsigimimus, vaiko raidos sutrikimus. Kai kuriosinfekcinės ligosir zoonozės gali būti apsaugotos nuo infekcijų, todėl apie jas turėtumėte žinoti daugiau.
Toksoplazmozė – infekcinė liga, kurią sukelia parazitai
Liga sukelia parazitas Toxoplasma gondi, kuriuo galima užsikrėsti valgant žalią arba nepakankamai termiškai apdorotą mėsą, neplautas daržoves ir vaisius arba kontaktuojant su kačių išmatomis. Dažniausiai jis būna visiškai besimptomis arba lengvas ir primena peršalimą. 30 - 50 proc moterų su šiuo mikrobu susidūrė dar prieš nėštumą – jų kraujyje yra antikūnų prieš toksoplazmą. Esant tokiai situacijai, praktiškai neįmanoma vėl susirgti. Blogiausia, kai moteris pirmą kartą nėštumo metu susergatoksoplazmoze . Tuomet yra gana didelė tikimybė, kad susirgs ir besivystantis vaikas. Pavojingiausia infekcija būna pirmuosius 3 nėštumo mėnesius – tuomet kyla pavojus, kad vaikas gims su vadinamuoju. įgimta toksoplazmozė. Ji pasireiškia maždaug 2 naujagimiams iš 1000. Liga pasireiškia reikšmingu psichofizinio vystymosi vėlavimu – tai sunkaus smegenų pažeidimo pasekmė. Kartais infekcija sukelia persileidimą
KAIP TO IŠVENGTI
Kiekviena nėščia moteris turėtų vengti kontakto su mikrobais, todėl valgykite tik virtą arba keptą mėsą ir gerai nuplautas daržoves bei vaisius. Be to, po darbo sode ji privalo kruopščiai nusiplauti rankas, vengti sąlyčio su kačių išmatomis
KOKIE TYRIMAI REIKIA ATTIKRINTI
Toksoplazmos tyrimai atliekami ne kiekvienai nėščiajai, o tik m. tie, kurie turi įtariamųjųsusirgti. Ginekologas sprendžia, ar reikia tokius sprendimus priimti. Paimamas kraujo mėginys tyrimui ir specifinių antikūnų prieš toksoplazmozę buvimą, vadinamąjį. IgG ir IgM. Jų trūkumas reiškia, kad būsimoji mama niekada nesirgo toksoplazma. Jei randami tik IgG antikūnai, vadinasi, moteris prieš nėštumą buvo veikiama mikrobų ir yra jiems atspari. IgM antikūnų aptikimas gali reikšti, kad moteris serga ir yra pavojus užsikrėsti vaisiumi. Daugelis laboratorijų atlieka tyrimus. Kaina: PLN 40-55
Prieš pastojant verta pasitikrinti specifinių antitoksoplazmos antikūnų kiekį. Tai padės nustatyti moters imunitetą šiai ligai. Tai taip pat bus naudinga atliekant bet kokį gydymą nėštumo metu.
GYDYMAS
Jei diagnozuojama nėščiosios toksoplazmozė, skiriami antibiotikai, kurie sumažina vaisiaus ligų riziką apie 60%
Herpes sukelia dviejų tipų herpes virusas: HSV I ir HSV II. Pirmoji sukelia lūpų pūslelinę, antroji – lytinių organų pūslelinę. HSV I virusu dažniausiai užsikrečiame oro lašeliniu būdu, o HSV II – lytiniu būdu. Herpes labialis virusas nėra pavojingas vaisiui. HSV II infekcija neabejotinai pavojinga nėščiai moteriai, ypač jei ji pirmą kartą pasireiškia gimdymo laikotarpiu. Jei gimdymui besiruošiančios moters lytinių organų srityje aptinkamos įtartinos pūslelės, gydytojas tikrai nuspręs nutraukti nėštumą cezario pjūviu. Taip išvengsite infekcijos, kuri gali sukelti rimtų neurologinių komplikacijų ir net vaiko mirtį.
Raudonukė – virusinė infekcinė liga
Raudonukė yra virusinė liga. Dažniausiai nuo jo kenčia vaikai. Tai pasireiškia limfmazgių padidėjimu ir bėrimu. Visi ankstyvos vaikystės vaikai ir mergaitės paauglystėje paprastai yra skiepijami nuo raudonukės. Todėl dauguma moterų yra atsparios šiai ligai, o nėštumo metu pasitaiko retų atvejų.
KAIP TO IŠVENGTI
Jei nesate pasiskiepiję nuo raudonukės arba ja sirgote – pasiskiepykite. Pavojingiausia yra būsimos mamos liga iki 17 nėštumo savaitės, nes tokios ankstyvos vaisiaus infekcijos atveju gali atsirasti rimtų apsigimimų, pvz., kurtumas, katarakta, širdies ir kraujagyslių ydos, psichomotorinis atsilikimas, dantis. žalą. Infekcijos po 17 savaitės yra susijusios su daug mažesne apsigimimų rizika. Jis gali saugiai prižiūrėti vaiką, sergantį raudonuke, jei esate tikri, kad esate nuo raudonukėsši liga.
KOKIE TYRIMAI TURĖTĖTI ATLIKTI
Prieš pastojant patartina pasitikrinti specifinių antikūnų kiekį. Šie testai nėra privalomi ir nėra kompensuojami. Jie kainuoja apie 50 PLN ir gali būti pagaminti daugumoje laboratorijų. Nustatymams atlikti imamas kraujo mėginys. Jei yra mažas antikūnų kiekis, galima skiepytis nuo raudonukės prieš pastojant.
GYDYMAS
Jei nėščia moteris kontaktuoja su žmogumi, sergančiu raudonuke, arba jei nėštumo metu atsiranda bėrimas, būtina atlikti antikūnų tyrimą. Ginekologas nukreips jus tokiems tyrimams. Jei antikūnų yra per mažas, moteriai kuo greičiau suleidžiami paruošti antikūnai.
Jei planuojate pastoti, pasiskiepykite nuo hepatito B (hepatito B) Atminkite, kad būtinas pilnas vakcinacijos kursas. Tai svarbu, nes vaisius gali užsikrėsti B virusu moterims, kurios prieš nėštumą sirgo lėtiniu hepatitu B arba nėštumo metu užsikrėtė hepatitu B. Tikėtina, kad užsikrėtusiems vaikams labai dažnai išsivystys hepatitas B ir kitos kepenų komplikacijos.
Citomegalija – infekcinė liga, kurią sukelia herpeso virusas
Citomegalovirusas (CMV) priklauso herpes virusų grupei ir yra gana plačiai paplitęs tarp žmonių visame pasaulyje. Citomegalovirusu užsikrėsti labai lengva – per sąlytį su ligonio seilėmis ir šlapimu, dėl kraujo perpylimo, dėl lytinio kontakto. Dažniausiai CMV infekcija pasireiškia vaikystėje (darželiuose, darželiuose) ir paauglystėje (mokykloje). apytiksliai 70 proc prieš nėštumą moterys buvo susidūrusios su šiuo virusu ir yra jam atsparios. Todėl galimas pratęstas kontraktas su virusu nėštumo metu neturėtų būti pavojingas nei moteriai, nei vaikui. Jei moteris pirmą kartą nėštumo metu serga citomegalovirusu, vaisius gali užsikrėsti. apytiksliai 90 proc Užkrėsti kūdikiai gimsta sveiki, tačiau kai kuriems vėliau gali atsirasti vystymosi problemų, tokių kaip protinis atsilikimas ar klausos praradimas. Deja, apie 10 proc. Užsikrėtę kūdikiai po gimimo turi labai rimtų vystymosi sutrikimų. Citomegalovirusinės infekcijos pasekmės nėštumo metu gali būti rimtos kūdikiui, tačiau tai labai reta. Tik apie 1 proc. moterų, kurios anksčiau nesirgo citomegalovirusu, suserga nėštumo metu.
KAIP TO IŠVENGTI
Užkirsti kelią ligai sunku, nes ji labai dažna. Be to, dažniausiai tai yra besimptomė. Nėščia moteris turėtų dažnai plauti rankas ir, jei įmanoma, apriboti sąlytį su mažylių seilėmis ir šlapimu.vaikai, kurie dažniausiai serga citomegalovirusu.
KOKIE TYRIMAI TURĖTĖTI ATLIKTI
Antikūnų prieš citomegaliją (CMV) buvimo tyrimai paprastai neatliekami. Juos galima pagaminti už tam tikrą mokestį – kainuoja apie 50 PLN.
GYDYMAS
Kol kas citomegalijos gydymas nėščioms moterims nebuvo sukurtas, o vakcinos tyrimai tebevyksta. Užsikrėtusiems naujagimiams skiriamas Gancikloviras. Kartais vaikas gauna ir jau paruoštų citomegaloviruso antikūnų, vadinamųjų imuninis serumas. Tai yra papildomas sunkių infekcijų gydymas, ypač vaikams, kurių imunitetas silpnas.
Juostinė pūslelinė yra gana reta liga, kurią sukelia tas pats virusas, sukeliantis raupus. Susirgus raupais virusas lieka organizme latentiniu pavidalu ir susilpnėjusio imuniteto laikotarpiu vėl atsiranda, sukeldamas juostinę pūslelinę. Liga pasireiškia bendru silpnumu ir niežtinčiu bei skausmingu bėrimu, dažniausiai ant kamieno išilgai nervų. Laimei, vaisiui nėštumo metu susirgti juostinė pūslelinė nėra pavojinga. Virusinės infekcijos nėštumo metu kelia pavojų vaikų sveikatai. Geriausia profilaktikos priemonė yra, pavyzdžiui, pasiskiepyti prieš nėštumą, o nėštumo metu laikytis higienos ir vengti kontakto su užsikrėtusiais žmonėmis.
Vėjaraupiai – infekcinė paauglystės liga
Vėjaraupius lydi niežtintis bėrimas. Nėščiosios raupais serga itin retai, nes per 95 proc. sirgo šia infekcija gerokai prieš nėštumą ir turi apsauginių antikūnų. Gali atsitikti taip, kad anksčiau vėjaraupiais nesirgusi moteris jais užsikrečia nėštumo metu. Dėl to kyla vaisiaus apsigimimų rizika
KAIP TO IŠVENGTI
Moterys, kurios vaikystėje mažai sirgo raupais arba jų visai nesirgo, turėtų būti paskiepytos. Vartokite 2 dozes su 6 savaičių pertrauka. Vakcinacija turi būti atlikta likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki pastojimo. Vakcina kainuoja apie 200 PLN.
KOKIE TYRIMAI TURĖTĖTI ATLIKTI
Norėdami tiksliai žinoti, ar vakcinacija būtina, turite ištirti IgG antikūnų prieš raupus lygį. Jų buvimas rodo, kad vaikystėje buvo sirgę raupais
GYDYMAS
Jei nėščia moteris turėjo kontaktą su asmeniu, sergančiu raupais, o kraujo tyrimas (paskyrė gydytojas) nerodo, kad yra raupai. specifinių IgG antikūnų – moteris injekcijomis gaus jau paruoštus antikūnus (imunoglobulinus). Tai turėtų apsaugoti kūdikį nuo komplikacijų. Infekcija iki 20 nėštumo savaitės paprastai nėra rimta ir nereikalauja gydymo. Būsimai mamai rekomenduojama tik dažnai tikrintis ultragarsu. Pavojingiausia infekcija būna likus kelioms dienoms iki gimdymo arba iškart po jo. Jei jamtaip ir nutiks – tiek mama, tiek kūdikis iškart po gimdymo gaus paruoštus antikūnus nuo raupų.