Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Laparotomija yra procedūra, kurios metu atidaroma pilvo siena. Laparotomija gali būti tiriamoji (diagnostinė) arba gydomoji. Tačiau kokiose situacijose laparotomija apskritai atliekama? Ar yra kokių nors kontraindikacijų dėl laparotomijos ir kokios komplikacijos gali kilti po šios procedūros?

Laparotomijąpirmą kartą 1809 m. atliko amerikiečių gydytojas Ephraimas McDowellas. Procedūra buvo sėkminga, nors … jį daręs pacientas prieš jį nebuvo anestezuotas. Šiuo metu laparotomija, žinoma, atliekama taikant anesteziją, tačiau bendras procedūros principas išliko toks pats.

Laparotomijos metu chirurgai patenka į pilvo ertmės vidų. Šiuo metu ši procedūra dažnai pakeičiama kita procedūra, kuri yra mažiau invazinė – kalbame apie laparoskopines procedūras – tačiau kartais naudingiausia atlikti laparotomiją

Tiriamoji laparotomija ir gydomoji laparotomija

Paprastai yra dviejų tipų laparotomija, tai tiriamoji laparotomija (taip pat vadinama diagnostine laparotomija) ir gydomoji laparotomija.

Tiriamoji (diagnostinė) laparotomijaatliekama, kai reikia diagnozuoti pacientui esamus simptomus, o kartu neįmanoma nustatyti jų priežasčių kitomis diagnostinėmis priemonėmis metodai.

Pavyzdys gali būti naudojamas paaiškinti, kada gali prireikti tiriamosios laparotomijos. Na, o, pavyzdžiui, būna situacijų, kai pacientas jaučia itin stiprų pilvo skausmą. Gali būti, kad nepaisant to, kad buvo atlikta net daug tyrimų – įsk. laboratorija arba vaizdavimas – paciento problemų priežasties nustatyti nepavyksta ir jis vis tiek jaučia varginančius simptomus, trukdančius jam funkcionuoti.

Kai kiti diagnostikos metodai nepadeda, diagnostinė laparotomija gali padėti išsiaiškinti paciento negalavimų priežastis – tačiau, kadangi tai invazinė procedūra, ji verčiau naudojama tik tada, kai tai tikrai būtina

Terapinė laparotomijayra antrasis laparotomijos tipas ir dažniausiai atliekama tada, kai yra žinoma paciento liga (tai gali būti, pavyzdžiui, vieno iš pilvo organų vėžys ).

TokiaisPilvo laparotomijos atveju tai paprastai yra tik vienas iš kelių visos procedūros etapų. Gydytojas, gavęs norimą prieigą prie audinių, operacijos metu gali imtis tolesnių veiksmų – tokių kaip naviko pažeidimo pašalinimas, gimdos rezekcija arba apendektomija (apendikso pašalinimas).

Laparotomija: kokia procedūra?

Laparotomija yra labai invazinė chirurginė procedūra. Procedūros metu pjaunama oda, poodinis audinys, raumenys, pilvaplėvė. Iš esmės taip ir veikia pati laparotomija – procedūra skirta chirurgams atskleisti pilvo ertmę.

Tolesnės gydytojų intervencijos priklauso nuo laparotomijos indikacijų
Sunku aiškiai apibrėžti, kiek laiko trunka laparotomija

Ši procedūra gali užtrukti keliasdešimt minučių (ypač tiriamosios laparotomijos atveju) ir net kelias valandas (tai gali nutikti gydomosios laparotomijos atveju, kuri yra vienas iš, pavyzdžiui, didelės apimties chirurginės operacijos etapų). pažengęs žarnyno vėžys). Galiausiai procedūra baigiama atsiradusių žaizdų gydymu, t.y. operacijos pradžioje nupjautų audinių susiuvimu.

Laparotomija: pjūvių tipai

Yra keletas skirtingų pjūvių tipų, kurie naudojami laparotomijoje. Jie daugiausia yra:

  • vidurinės linijos pjūviai (viršutinė, besitęsianti nuo krūtinkaulio xifoidinio galo iki bambos, ir apatinė, besitęsianti nuo bambos iki gaktos simfizės; galimas ir dar ilgesnis vidurinis pjūvis – nuo ​​xiphoid proceso iki bambos gaktos simfizė), bet naudojamas labai retai)
  • Kocher pjūvis (skersinis pjūvis, atliekamas po šonkaulių lankais)
  • Pfannenstein pjūvis (skersinis pjūvis po ryšuliu ir virš gaktos simfizės, naudingas atliekant ginekologinę laparotomiją)

Laparotomija: pasiruošimas procedūrai

Laparotomija kartais atliekama skubiai (pvz. pacientams, nukentėjusiems nuo autoavarijos) – tokiu atveju visiškai akivaizdu, kad operacija atliekama be jokių specialių pasiruošimų.

Situacija yra kitokia, tačiau kai procedūra atliekama pasirinktinai – tokiu atveju pacientai turi būti tinkamai pasiruošę prieš laparotomiją

Pasiruošimas laparotomijai paprastai prasideda likus 24–48 valandoms iki pačios operacijos – paprastai tada pacientai patenka į ligoninę.

Tiksli pasiruošimo eiga priklauso nuo to, kas tiksliaioperuojamam pacientui turi būti atliekamos intervencijos – pavyzdžiui, kai reikia atlikti laparotomiją, siekiant sutrikdyti žarnyną, pacientui gali tekti vartoti virškinamąjį traktą valančius preparatus.

Apibūdinant pasiruošimą laparotomijai, negalima nepaminėti odos – vieta, kurioje turi būti atlikta pjūvis, prieš procedūrą turi būti nuskustas nuo plaukų. Taip pat svarbu paminėti aspektą, kuris domina daugelį operuojamų pacientų – kaip maistas ir gėrimai vyksta prieš laparotomiją?

Na, ši procedūra atliekama taikant bendrąją nejautrą, todėl kurį laiką prieš ją – dažniausiai 6 valandas – būtina susilaikyti nuo maisto ir skysčių vartojimo. Šis laikas taip pat gali būti ilgesnis, galutinį sprendimą, kiek laiko iki laparotomijos turi būti nevalgius, priima gydytojas.

Laparotomija: indikacijos

Laparotomija pirmiausia naudojama įvairioms virškinamojo trakto ligoms gydyti. Kaip minėta anksčiau, procedūra gali būti atliekama tiek diagnostikos, tiek gydymo tikslais – laparotomija gali būti taikoma, be kita ko, esant tokios ligos kaip:

  • virškinamojo trakto vėžio (pvz., gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžys, kasos vėžys)
  • virškinimo trakto perforacija (pvz., skrandžio opos perforacija)
  • komplikuotas pankreatitas
  • apendicitas

Laparotomiją atlieka ne tik chirurgai, bet ir ginekologai – pastarosios srities specialistų atliekamos procedūros kartais vadinamos ginekologinėmis laparotomijomis

Tokiu atveju procedūra gali būti taikoma įvairioms gimdos ligoms gydyti – laparotomija gali būti naudojama, pavyzdžiui, pašalinant gimdos miomas. Kitas procedūros taikymo ginekologijoje pavyzdys yra kiaušidėse atsiradusių pokyčių pašalinimas – laparotomija gali būti naudojama, pavyzdžiui, norint gauti prieigą prie neoplastinių kiaušidės pakitimų.

Kitas problemos, gydomos procedūra, pavyzdys yra endometriozė – endometriozės židiniams šalinti šiuo atveju gali būti naudojama laparotomija

Laparotomija: kontraindikacijos

Kaip ir kitų chirurginių procedūrų atveju, taip ir laparotomijos atveju yra įvairių kontraindikacijų jos atlikimui. Pagrindinis aspektas, neleidžiantis atlikti šios operacijos, yra paciento sutikimo nebuvimas – tokį sutikimą reikia gauti prieš bet kokią operaciją

Kitos laparotomijos kontraindikacijos:

  • širdies ir plaučių nepakankamumas
  • reikšmingų kraujo krešėjimo sutrikimų, keliančių nevaldomo kraujavimo riziką laparotomijos metu,
  • sunkus nutukimas
  • vyresnio amžiaus (šiuo atveju tai gali būti kontraindikacija bendrajai anestezijai, naudojamai laparotomijos metu)

Laparotomija: komplikacijos

Kiekviena chirurginė intervencija – net ir mažiausia – yra susijusi su tam tikra įvairių komplikacijų rizika. Kai kurie iš jų gana nereikšmingi, kiti rimtesni, be to, gali pasirodyti skirtingu dažniu.

Po laparotomijos – dėl to, kad tai labai invazinė procedūra – gali atsirasti daug įvairių komplikacijų (būtent dėl ​​šios rizikos, esant galimybei, vietoj laparotomijos pacientai gydomi laparoskopiniu metodu – jiems yra mažesnė komplikacijų rizika).

Dažniausia laparotomijos komplikacija yra infekcijos. Kitos galimos komplikacijos po šios procedūros – kraujavimas, hematomų atsiradimas operuotose vietose ir pooperacinės išvaržos. Taip pat gali būti, kad procedūros metu bus pažeistos, pvz., virškinamojo trakto ar šlapimo sistemos struktūros, tačiau tai yra rečiausios laparotomijos komplikacijos.

Laparotomija: sveikimas

Tai, kad laparotomija yra labai invazinė procedūra, siejama ne tik su komplikacijų rizika, bet ir su sveikimo po laparotomijos eiga bei trukme. Kurį laiką – dažniausiai dvi ar tris dienas – pacientas, kuriam buvo atlikta operacija, lieka ligoninėje.

Tačiau šis laikas gali būti daug ilgesnis – konkretus hospitalizacijos laikas po laparotomijos priklauso nuo tikslių chirurginių intervencijų, kurios buvo atliktos pacientui.

Kai pacientas išeina iš ligoninės, jis turi atsiminti, kad jo sveikimas dar nesibaigė. Kelias savaites po laparotomijos pacientas turi tausoti save – fizinis krūvis, susijęs su namų ruošos darbais (ypač kėlimu) ar sportu, šiuo laikotarpiu yra draudžiamas

Taip, pacientams – kai tik jie tam pasiruošę, o dažniausiai tai nutinka per keliasdešimt valandų – keliasdešimt valandų po operacijos – patariama vaikščioti, nors jų pastangos per sveikimo laikotarpį negali būti didelės.

Tarp galimų laparotomijos komplikacijų buvo paminėta pooperacinės išvaržos rizika. Jo atsiradimo galimybė atsiranda dėl to, kad po laparotomijos – toje vietoje, kur buvo padarytas pjūvis – susilpnėja sienos tvirtumas.pilvo ertmė.

Yra tam tikrų veiksnių, kurie – be pilvo operacijos – padidina pooperacinės išvaržos riziką. Tai daugiausia susiję su rūkymu, nutukimu, žaizdų infekcija ir steroidų terapija arba lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis.

Kadangi paskutinių dviejų gali būti sunku išvengti, galima mesti rūkyti, stengtis sumažinti kūno svorį ar tinkamai prižiūrėti pooperacinę žaizdą – jos rekomenduojamos pacientams po laparotomijos, nes sumažina riziką besivystanti pooperacinė išvarža.

Apie autoriųLankas. Tomaszas NeckisPoznanės medicinos universiteto medicinos fakulteto absolventas. Lenkijos jūros (labiausiai noriai vaikščiojantis jos pakrantėmis su ausinėmis ausyse), kačių ir knygų gerbėjas. Dirbdamas su pacientais jis orientuojasi į tai, kad visada jų išklausytų ir praleistų tiek laiko, kiek jiems reikia.

Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Kategorija:

Gastrologija