Temperamentas – tai vadiname įgimtomis asmenybės savybėmis, kurias paveldėjome iš savo protėvių. Temperamentas didele dalimi nulemia mūsų funkcionavimą šeimoje ir visuomenėje – nuo ​​jo priklauso mūsų reakcijos greitis konkrečiose situacijose, konkrečių veiklų atlikimo tempai, gebėjimas (ar jos nebuvimas) lengvai bendrauti su kitais žmonėmis. Perskaitykite, kokius temperamento tipus skiriame, ir sužinokite, kuris tipas geriausiai apibūdina jūsų asmenybę!

Temperamentas: kas tai?

Temperamentaspasireiškia mūsų ankstyvoje vaikystėje ir net iškart po gimimo ir kūdikystės - matome, kad vieni vaikai yra ramesni, kiti nuolat verkia, o treti dažnai šypsokis. Temperamentas labiau išryškėja vaikystėje nei vėlesniais metais, kai prigimtinius asmenybės bruožus papildo besivystanti intelektualinė sfera.Temperamentaspaveldime iš savo protėvių ir tai tampa mūsų asmenybės pagrindu. Tai pradinė medžiaga, kuria remdamiesi formuosime savo asmenybę.

Mokslininkai pabrėžia, kad temperamentas yra viskas, kas lieka atėmus bendrą intelektą ir pažintinius gebėjimus (pvz., vizualinius, žodinius). Temperamentas pirmiausia pasireiškia mūsų kasdieniame elgesyje – kaip emociškai reaguojame į dirgiklius, kaip susitvarkome pavojaus ar konflikto situacijose.

Temperamento tipai pagal Hipokratą ir Galeną

Senovės mokslininkai – tarp jų ir medicinos tėvas Hipokratas – galvojo apie temperamentą ir jo apibrėžimą. Jis nustatė, kad kiekviename žmoguje yra tinkama keturių sulčių – humoro – proporcija. Šios sultys yra juodoji tulžis, geltonoji tulžis, kraujas ir skrepliai. 2-ajame mūsų eros amžiuje gyveno kitas gydytojas – Galenas, kuris kiekvienai sultims priskyrė temperamentą.

1. Flegmatiškas

Kaip nesunku atspėti, flegmatikams pacientams vyrauja skrepliai. Šio tipo temperamento žmogus išsiskiria aukšta savikontrole, jį sunku išmušti iš pusiausvyros, todėl jis laikomas patikimu žmogumi. Flegmatikas yra labai geras klausytojas, gali atidžiai stebėti žmones ir įvertinti konkrečios situacijos eigą iš šono. Tokio temperamento žmogus dirba lėtai, todėl mieliau dirba darbus, kuriems nereikia skubėti. Flegmatikasemociniams ir intymiems santykiams sukurti reikia daug laiko – pirmiausia jis turi kuo nors pasitikėti, o tada jam atsiverti.

2. Sanguine

Sangvinikuose dominuoja kraujas. Kaip ir flegmatikas, jis laikomas stabiliu žmogumi, tačiau čia panašumai ir baigiasi. Sangvinikas išsiskiria optimistišku požiūriu į gyvenimą, jis atviras, iškalbingas – jis dažnai yra vakarėlio gyvenimas. Sanguine'ui nėra problemų užmegzti tarpasmeninius santykius, nors kartais jis gali atrodyti pernelyg dominuojantis ir valdingas. Sangvinikui geriausias darbas, kuriam reikia greitų veiksmų ir sprendimų priėmimo. Sanguine yra emocingas ir jis neslepia šių emocijų.

3. Melancholiška

Melancholikuose dominuoja juodoji tulžis. Melancholikas yra pesimistas, jį kasdien lydi baimės, baimė, kaip susiklostys jo ateitis. Šis temperamento tipas išsiskiria nepasitikėjimu savimi, per dideliu jautrumu kritikai – melancholikui dažnai svarbesnė kitų žmonių nuomonė, o ne tai, ką jis galvoja konkrečia tema. Melancholikas moka klausytis kitų, o draugus renkasi labai atsargiai. Kai kam nors leidžiama prieiti prie jūsų, ryšys paprastai išlieka labai tvirtas. Melancholikas yra linkęs į apmąstymus, turi menišką sielą, todėl puikiai tiks kaip rašytojas, tapytojas ar muzikantas. Tokio temperamento žmogus nelengvai priima sprendimus, dažnai įsižeidžia, nes nėra tikras dėl savo vertės.

4. Cholerikas

Cholerikas, kaip ir sangvinikas, yra tipas, kuris mėgsta vaidinti, dominuoti. Tačiau kol sangvinikui šie bruožai dažniausiai netampa labai dideli, cholerikui jie gali peraugti į pyktį, agresiją – taip, kad žmogus gali net sužadinti baimę tarp kitų žmonių. Cholerikas yra ambicingas, mėgsta priimti sprendimus ir priimti sunkius iššūkius. Jam patinka matyti save lyderio vaidmenyje, nors gali būti negailestingas viršininkas. Tokio temperamento žmonės nemėgsta, kai kas nors nesutinka su jų nuomone, jiems sunku priimti dažnai konstruktyvią kritiką.

Temperamento tipai pagal Pavlovą

Ivanas Pavlovas buvo rusų fiziologas, Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas. Jis taip pat suskirstė temperamento tipus, tačiau atsižvelgė į centrinės nervų sistemos ypatybes, kurias laikė įgimtomis. Mokslininkas taip pat padarė prielaidą, kad mūsų elgesį kontroliuoja CNS. Nustatydamas savo klasifikaciją, Pavlovas atsižvelgė į susijaudinimo proceso stiprumą (jo nuomone, svarbiausias veiksnys, lemiantis temperamentą), apsauginį slopinimą, nervų procesų pusiausvyrą ir mobilumą.

Pagal Pavlovo skirstymą melancholikas yra silpnas tipas,o stiprusis tipas skirstomas į du potipius – nesubalansuotą, atstovaujamą cholerikų, ir subalansuotąjį – lėtą (flegmatišką) ir mobilųjį (sangvinikas).

Temperamento tipai pagal Janą Strelau

Prie temperamento tipų klasifikavimo prisideda ir lenkų psichologas Janas Strelau. Strelau temperamentą apibrėžė kaip "santykinai pastovių asmenybės bruožų rinkinį, kuris pasireiškia formaliomis elgesio savybėmis (energijos ir laiko parametrais). Šios savybės pasireiškia ankstyvoje vaikystėje ir būdingos žmonėms bei gyvūnams"1 .

Pasak Strelau, temperamentas veikia dviem lygmenimis – energijos ir laiko.

1. Temperamentas energetiniame lygyje

Jis išsiskiria emociniu reaktyvumu, kuriame atpažįstame jautrumą ir efektyvumą. Labai reaktyviems žmonėms būdingas mažas efektyvumas, nes jie negali susidoroti su sudėtingomis situacijomis ir reaguoti per daug emocingai. Savo ruožtu mažai reaktyvūs žmonės išsiskiria didesniu efektyvumu dėl mažesnio emocinio jautrumo.

Temperamentas energijos lygmenyje taip pat yra veikla, kuri apima mūsų veiksmų intensyvumą ir dažnumą. Tie, kurie tuo pat metu yra labai reaktyvūs, nėra aktyvūs, nes vengia bet kokių konfliktinių situacijų. Kita vertus, mažai reaktyvūs yra aktyvesni, nes jiems reikia nuolatinės stimuliacijos.

2. Temperamentas laiko lygyje

Laiko lygmenyje temperamento tipą pirmiausia lemia žvalumas, t.y. mūsų gebėjimas greitai reaguoti tam tikroje situacijoje, gebėjimas pritaikyti savo elgesį prie aplinkybių. Taip pat svarbu ištvermė, t. y. tinkama reakcija į konkretaus dirgiklio veikimą – stiprų ir ilgalaikį .Kitas veiksnys yra atkaklumas – nekintantis elgesys ir po to, kai nustoja veikti jį sukėlęs dirgiklis. Paskutinis parametras yra jutimo jautrumas, ty mūsų reakcija į mažos jutiminės vertės dirgiklius.

Verta žinoti

Temperamentas dar ne viskas

Nors tai yra mūsų asmenybės pagrindas, temperamentas galiausiai nenulemia mūsų sėkmės (ar jo trūkumo) asmeniniame ar profesiniame gyvenime, kasdieniame gyvenime. Konkrečiose situacijose galime pabrėžti arba paslėpti jo individualius bruožus, ypač kai esame suaugę ir mokomės iš patirties.

Šiais laikais daugelis psichologų taip pat pabrėžia, kad temperamentas nėra asmenybės sinonimas – tai tik vienas iš jo struktūros elementų.

Š altiniai:

1. J. Strelau, Temperamento psichologija, Wydawnictwo Ossolineum, Vroclavas1992.

Kategorija:

Psichologija