Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

PATIKRINTAS TURINYSAutorius: lek. Katarzyna Banaszczyk

Vienas iš išeminės širdies ligos gydymo metodų yra invazinė procedūra, paprastai vadinama šuntavimo operacija, arba mediciniškai – aortos-vainikinių arterijų šuntavimo operacija. Ši operacija yra dažniausiai atliekama širdies chirurgijos procedūra. Kas yra aplinkkelio implantacija?

Aplinkkeliai – kokia tai procedūra?

Bypass yra širdies chirurgijos procedūra, kitaip žinoma kaip vainikinių arterijų šuntavimas (CABG – vainikinių arterijų šuntavimo trumpinys). Tokia operacija leidžia aortai susijungti su vainikinėmis kraujagyslėmis taip, kad išvengtų aterosklerozinių plokštelių susiaurėjusių vainikinių kraujagyslių pjūvių. Koronarinės kraujagyslės aprūpina širdies raumenį deguonies turtingu krauju.

Todėl šios procedūros tikslas – pagerinti širdies aprūpinimą arteriniu krauju, todėl širdis geriau aprūpinama deguonimi ir jos tinkamai funkcionavimui reikalingomis medžiagomis. Pagerėja širdies raumens aprūpinimas krauju, todėl galima sumažinti ligos simptomus, atsirandančius dėl širdies vainikinių kraujagyslių susiaurėjimo.

Kraujagyslių šuntavimo transplantacijos dažniausiai gaunamos iš apatinės galūnės (dažniausiai blauzdos) paviršinės venos. Jei veninės kraujagyslės fragmento negalima pašalinti iš apatinės galūnės (pavyzdžiui, dėl išsiplėtusių venų), gali būti naudojama stipininė arterija (esanti viršutinėje galūnėje) arba dešinė vidinė krūtinės ląstos arterija (krūtinė). Paprastai širdies chirurgui reikia apie 10 centimetrų kraujagyslės, kad galėtų atlikti šuntavimą.

Vainikinių arterijų liga – kas tai?

Šiuo metu verta atidžiau pažvelgti į būklę, kurią kai kuriose situacijose reikia apeiti. Išeminės širdies ligos esmė yra nepakankamas deguonies prisotinto kraujo tiekimas į širdies raumenį, didžiąja dauguma (>80-90% atvejų) ją sukelia vainikinių arterijų aterosklerozė, t. šiose arterijose susidaro aterosklerozinės plokštelės, dėl kurių atsiranda striktūros. Koronarinė aterosklerozė gali sukelti net miokardo infarktą, jei stenozė yra labai sunki arba plyšta apnašos ir staiga sutrinka kraujotaka arterinėje kraujagyslėje.

Gera tai žinoti, kai kalbame apie arterijasVainikinės arterijos, čia turime omenyje dvi arterijas – o tiksliau dešiniąją vainikinę arteriją, kuri tiekia krauju į dešinįjį prieširdį ir skilvelį, užpakalinę tarpskilvelinės pertvaros dalį ir tam tikrą kairiojo skilvelio sienelės dalį bei kairiąją vainikinę arteriją. , kuris aprūpina likusį širdies raumenį krauju. Priklausomai nuo striktūros vietos, kita širdies dalis bus išeminė.

Koronarinė širdies liga – simptomai

Čia verta paminėti išeminės širdies ligos simptomus, kurie kai kuriose situacijose pašalinami atliekant kardiochirurgines procedūras, įskaitant apeigas. Dažniausi simptomai, apie kuriuos praneša pacientai, sergantys išemine širdies liga, yra:

  • krūtinės skausmas – dažniausiai sukeliamas ne tik fizinio krūvio, bet ir emocinio streso bei š alto oro poveikio, šis skausmas dažniausiai jaučiamas retrosterniškai, gali plisti į kairę viršutinę galūnę, kartais žandikaulį, kaklą. Pacientai šį pojūtį apibūdina kaip spaudimą, sunkų jausmą arba deginimo, deginimo ar susigrūdimo pojūtį. Be to, skausmas paprastai trunka kelias minutes ir praeina pailsėjus. Krūtinės skausmas yra labai svarbus klinikinis simptomas medicinoje, nes jį reikia skirti nuo miokardo infarkto,
  • fizinio krūvio sukeltas dusulys,
  • nuovargis, silpnumas,
  • pilvo skausmas, pykinimas.

Aukščiau aprašyti simptomai neabejotinai turėtų priversti mus apsilankyti pas gydytoją, pageidautina pradžioje pas bendrosios praktikos gydytoją, t.y. pas savo šeimos gydytoją. Mus apžiūrėjęs gydytojas nuspręs dėl tolesnių diagnostikos žingsnių ir gali būti, kad rekomenduos apsilankyti pas specialistą – kardiologą

Aplenkimai – aortos ir vainikinių arterijų šuntavimo indikacijos

Daugeliu atvejų išeminė širdies liga gydoma vaistais ir, žinoma, gyvenimo būdo keitimu, įskaitant mitybą ir tinkamai parinktą fizinį aktyvumą. Tačiau kai kuriais atvejais, norint atkurti širdies vainikinių kraujagyslių praeinamumą, būtina atlikti invazinę procedūrą. Paprastai pirmosios eilės procedūra, kurią sprendžia gydytojai, yra vainikinių arterijų angioplastika (vadinamoji balionizacija), kurią sudaro susiaurėjusios kraujagyslės išplėtimas naudojant specialų „balioną“.

Kuri procedūra pasirenkama, priklauso nuo aterosklerozės pažeistos kraujagyslės, paciento amžiaus ir kitų veiksnių, tokių kaip gretutinės ligos ar paciento gyvenimo trukmė.

Koronarinės aortos šuntavimas (t. y. šuntavimas, CABG) yra pageidaujamas, kai susiduriame su:

  • su kairiosios pagrindinės vainikinės arterijos liga,
  • ligatrys laivai,
  • gretutinių ligų (tokių kaip, pavyzdžiui, diabetas, sutrikusi kairiojo skilvelio funkcija),
  • kontraindikacijos dvigubai antitrombocitų terapijai – tokia terapija būtina po vainikinių arterijų angioplastikos,
  • vingiuota kraujagyslių eiga arba reikšmingi kalcifikacijos kraujagyslėse,
  • pasikartojanti restenozė (t. y. restenozė) stente.
  • indikacijų kitai širdies operacijai buvimas (tada vienos procedūros metu galima atlikti dvi procedūras – pavyzdžiui, kylančios aortos aneurizmos operaciją arba širdies vožtuvo pakeitimą).

Aplenkimai - vainikinių arterijų šuntavimo operacijos eiga

Pacientai prieš vainikinių arterijų šuntavimo operaciją domisi, kaip atrodo visa operacija ir kas tiksliai vyksta jos metu. Procedūra gali būti atliekama su ekstrakorporine cirkuliacija arba be jos. Pirmuoju atveju kardiochirurgas pirmiausia atidaro krūtinę, padarydamas pjūvį išilgai krūtinkaulio. Tada būtina prijungti kardiopulmoninio šuntavimo ir širdies sustojimo įrangą. Tokiu atveju procedūra atliekama neplakamai širdžiai. Įrengus kraujagyslių aplinkkelį ir tinkamai prijungus kraujagysles, širdies susitraukimų dažnis atkuriamas.

Šią procedūrą galima atlikti ir nenaudojant ekstrakorporinės kraujotakos. Tuomet širdis nenustoja plakti – procedūra atliekama plakančiai širdžiai. Narvas atidaromas taip pat, kaip aprašyta aukščiau. Vis dažniau procedūros atliekamos ir iš kitos prieigos nei per krūtinkaulio pjūvį – galima apeiti prieigą ir per kairiąją torakotomiją – t.y. atidarant narvą kairėje pusėje, tačiau šis metodas taikomas tik tada, kai reikia gydyti individualias striktūras.

Turėtumėte žinoti, kad po vainikinių arterijų šuntavimo operacijos būtina tinkama širdies reabilitacija, kuri leidžia grįžti prie įprastos gyvenimo veiklos. Atitinkami pratimai jau atliekami ligoninėje, iš karto po procedūros, o po išrašymo – pacientas turi likti sanatorijoje, kur gydytojai po procedūros parinks būklei tinkamus pratimus

Koronarinės aortos šuntavimas – kontraindikacijos procedūrai

Ne visais atvejais įmanoma atlikti tiltelį. Kontraindikacijos apeiti yra:

  • nesutarimas iš paciento pusės – tai absoliuti kontraindikacija kiekvienai operacijai,
  • vainikinės arterijos stenozė per visą jos eigą – dėl to stenozės apeiti neįmanoma, nes visa kraujagyslė yra užimta,
  • reikšmingai sutrikusi širdies veikla, kai kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija yra mažesnė nei 20-30%,
  • sunki kraujavimo diatezė – dėl kurios operacijos metu gresia didelis kraujavimas,
  • nestabilios, pažengusios lėtinės ligos, tokios kaip inkstų nepakankamumas, plaučių ligos, sunki hipertenzija, elektrolitų sutrikimai, pažengę piktybiniai navikai,
  • aktyvi infekcija, kuri tęsiasi visame kūne.

Galutinį sprendimą atlikti procedūrą, žinoma, priima pacientas kartu su specialistais – vainikinių arterijų šuntavimo atveju reikalinga speciali kvalifikacija, kurioje kardiologas, kardiochirurgas, invazinis kardiologas, anesteziologas dalyvauja neurologas specialistas. Kartais taip pat būtina pasikonsultuoti su kitu specialistu, atsižvelgiant į kitas konkretaus paciento lėtines ligas.

Aplenkimai - komplikacijos po procedūros

Kaip ir visos procedūros, įskaitant vainikinių arterijų šuntavimo operaciją, gali būti susijusios su tam tikrų komplikacijų atsiradimu, tuo labiau, kad tai didelė operacija, dažniausiai atliekama pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis. Šios operacijos komplikacijos yra šios:

  • miokardo infarktas,
  • potėpis,
  • mirtis operacijos metu,
  • aplinkkelio kraujavimas,
  • reikia iš naujo veikti,
  • operacinės žaizdos infekcija,
  • pneumonija,
  • ūminis inkstų nepakankamumas,
  • plaučių embolija.

Kilus neaiškumams, neverta atsisakyti procedūros – Jus dominančiais klausimais klauskite savo gydytojo. Koronarinės aortos šuntavimo operacija sumažina miokardo infarkto riziką ir pagerina pacientų, sergančių išemine širdies liga, gyvenimo kokybę. Nors reabilitacija po operacijos trunka apie 6 savaites, galima grįžti prie įprastos veiklos, įskaitant darbą.

Apie autoriųlankas. Katarzyna BanaszczykBaigė medicinos fakultetą Collegium Medicum Bydgoščiuje, UMK Torūnėje. Šiuo metu jis atlieka aspirantūrinę medicinos praktiką. Mokslinių straipsnių ir daugelio edukacinių straipsnių, skirtų medicinos žinioms skleisti, autorius.

Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Kategorija:

Kardiologija