Girnelės (lot. girnelės) yra kaulas, kuris yra kelio sąnario dalis. Girnelės yra šlaunies keturgalvio raumens sausgyslėje. Svarbiausios kelio girnelės funkcijos yra apsauga nuo traumų ir dalyvavimas kelio sąnario tiesinimo judesiuose. Paviršinė kelio girnelės padėtis ir didelės apkrovos judant reiškia, kad šiame kaule nesunku susižaloti. Sportuojantiems žmonėms ypač dažnai pasitaiko kelio girnelės perkrovos, išnirimai ir lūžiai. Sužinokite, kaip formuojamas kelio girnelis, kokias funkcijas atlieka kelio girnelės ir kokios yra dažniausiai pasitaikančios kelio girnelės ligos.

Rzepkapriklauso unikaliai mūsų kūno kaulų grupei, vadinamai naviculars. Trzeszcze yra maži kaulai, esantys sąnariuose. Audiniai susidaro dėl raumenų sausgyslių fragmentų osifikacijos. Daugiausia mažyčių sezaminių organizmų yra rankose ir kojose. Kelio girnelės – didžiausias laivo kaulas žmogaus kūne – yra kelio sąnaryje, kuri yra labiausiai priekinė jo dalis.

Rzepka - statybvietė

Aptariant kelio girnelės sandarą, verta prisiminti pagrindinę kelio sąnario anatomiją. Pagrindiniai kaulai, kurie jungiasi ties keliu, yra šlaunikaulis ir blauzdikaulis. Kelio girnelės yra papildomas kelio kaulas, kuris pirmiausia atlieka apsaugines ir mechanines funkcijas. Girnelė turi ryšį ir su blauzdikauliu, ir su šlaunikauliu, nors jie yra kitokio tipo.

Girnelės jungiasi prie blauzdikaulio per girnelės raištį. Kita vertus, girnelės ryšys su šlaunikauliu yra tiesioginis – girnelės sąnariniai paviršiai yra greta distalinio šlaunikaulio galo.

Priekinė girnelės dalis yra lygaus paviršiaus, lengvai juntama po oda aplink kelius. Užpakalinėje girnelės dalyje yra du sąnariniai paviršiai – šoninis ir vidurinis. Šie paviršiai susilieja su apatinėmis šlaunikaulio kondylėmis. Taip susidaro girnelės šlaunies sąnarys, kuris yra vienas iš kelio sąnario elementų.

Kelių girnelės forma šiek tiek primena trikampį su apvaliomis viršūnėmis, o pagrindas nukreiptas į viršų. Viršutinėje pusėje kelio girnelės yra sujungtos su šlaunies keturgalvio raumens sausgysle. Kelio girnelės vaidina didžiulį vaidmenį keturgalvio raumens, taigi ir viso kelio sąnario, biomechanikoje.

Apatinėje pusėje kelio girnelės yra vadinamasis galiukas, prie kurio prisitvirtina girnelės raištis.Girnelės raištis jungiasi prie blauzdikaulio, tiksliau – su nedideliu išsikišimu jo viršutinėje dalyje, vadinamu blauzdikaulio gumburu.

Abiejose kelio girnelės pusėse yra papildomų pluoštinių darinių, vadinamų girnelės dirželiais. Girnelės dirželiai jungiasi prie blauzdikaulio. Kartu su keturgalvio raumens sausgysle ir girnelės raiščiu jie prisideda prie jo stabilizavimo. Dėl to tinkamai veikiančiame kelyje girnelė juda tik griežtai apibrėžtoje plokštumoje ir yra apsaugota nuo per didelio judėjimo.

Kelio girnelės srityje yra daugybė struktūrų, sudarytų iš minkštųjų audinių, kurie taip pat priklauso kelio sąnariui. Membranos, sudarančios sąnario kapsulę, prisitvirtina prie kelio girnelės sąnarinių paviršių. Sąnario kapsulės sinovinė membrana sukuria daugybę išsikišimų, vadinamų sinovinėmis bursomis. Kelio girnelės srityje yra supra-, sub- ir pre-girnelės bursae. Sinovijų bursų viduje gaminasi sinovinis skystis, t.y. medžiaga, kuri užpildo sąnarį ir sumažina trintį jame.

Užpakalinėje-apatinėje girnelės pusėje yra vadinamasis. Subpatellar Fat Body, taip pat vadinamas Hoffy Fat Body. Tai riebalinio audinio gabalėlis, leidžiantis iš dalies sugerti smūgį ir užpildyti laisvąsias kelio sąnario vietas.

Mikroskopiniame girnelės vaizde matyti įvairių tipų audiniai. Pagrindas, žinoma, yra kaulinis audinys, kuris atsiranda kelio girnoje maždaug ketverių metų amžiaus. Visiško girnelės kaulėjimo procesas trunka iki kelerių metų (vidutiniškai 3-6 metų amžiaus). Anksčiau jo pagrindinis komponentas buvo kremzlė.

Esant tinkamai išvystytam kelio girneliui, visiškai neprarandama kremzlės – subrendusio kelio sąnariniai girnelės paviršiai yra padengti storu sluoksniu. Kremzlės audinys pasižymi dideliu lankstumu, todėl gali atlaikyti dideles sąnarių apkrovas.

Taip pat yra nedidelė skylutė kelio girnoje, per kurią kraujagyslės perneša kraują į kaulo vidų. Tokiu būdu kelio girnelės gauna deguonies ir maistinių medžiagų, reikalingų tinkamam jo funkcionavimui ir regeneracijai.

Tačiau verta žinoti, kad vaskuliarizacija paveikia tik kaulinę girnelės dalį. Kremzlės maitinamos daug mažiau – tik per sinovinį skystį. Dėl šios priežasties paprastai neįmanoma visiškai atstatyti pažeistos kremzlės jos sužeidimo ar išsigimimo atveju.

Rzepka - funkcijos

Pagrindinė kelio girnelės funkcija yra apsaugoti kelio sąnarį nuo traumų. Kelio girnelės, kurios yra labiausiai į priekį nutolusi sąnario dalis, traumos metu sugeria didelę dalį energijos. Taigi konstrukcijos yra apsaugotoskeliai labiau atgal. Deja, pats kelio girnelis gali būti labiau pažeistas.

Apsauginė kelio girnelės funkcija taip pat pagrįsta šlaunikaulio amortizavimu ir išsklaidymo įtempimu, ypač atliekant judesius, kurie apkrauna kelius, pavyzdžiui, bėgiojant ar šokinėjant. Kelio girnelės taip pat atlieka didžiulį vaidmenį kelio sąnario biomechanikoje.

Kelio girnelės veikimas judėjimo aparate daugiausia susijęs su jo ryšiu su šlaunies keturgalviu raumeniu. Tai labai didelis raumuo, sudarytas iš keturių dalių, kaip rodo jo pavadinimas. Kiekvienas iš jų paskutinėje dalyje susijungia su girnelėmis, galiausiai sudarydamas bendrą dalį – girnelės raištį.

Kelio girnelės turi visą didžiulės raumenų sistemos jėgą, kurios pagrindinė užduotis yra pratęsti kelio sąnarį. Keturgalvio raumens susitraukimo metu girnelės pakyla į viršų, todėl padidėja blauzdikaulio veikimo kampas. Rezultatas – kelių tiesimas su mažiau pastangų.

Žinios apie kelio girnelės anatomiją ir funkcionavimą taip pat praverčia medicinos praktikoje. Daugelis gana paprastų testų, susijusių su kelio kakleliu, gali suteikti vertingos informacijos apie judėjimo sistemą ir nervų sistemą. Geras pavyzdys yra kelio reflekso testas, kai egzaminuotojas plaktuku smogia į girnelės raištį. Teisingas refleksas yra švelniai ištiesti kelį. Per didelis ir susilpnėjęs refleksas gali rodyti nervų sistemos patologiją.

Kitas pavyzdys – girnelės balsavimo testas, atliktas atliekant ortopedinę apžiūrą. Teigiamas šio tyrimo rezultatas rodo, kad kelio sąnaryje yra skysčių pertekliaus – dažniausiai kraujo arba uždegiminio eksudato.

Ropė - ligos

Girnelės ligos dažniausiai atsiranda dėl per didelio kelio sąnario apkrovimo. Dažna jų priežastis – netinkamas fizinis aktyvumas. Jeigu aplink kelio sąnarį esančios struktūros – raumenys, raiščiai ir sausgyslės nėra pritaikytos dideliems krūviams (šokinėjimas, bėgimas, gilūs pritūpimai), tuomet nemaža dalis energijos perduodama neteisingai. Tokiu būdu padidėja kelio traumų, įskaitant kelio girnelės pažeidimą, rizika.

Taip pat verta prisiminti, kad antsvoris yra svarbus kelių sąnarių perkrovos rizikos veiksnys. Be trauminės etiologijos, girnelės ligas gali sukelti apsigimimai ir medžiagų apykaitos sutrikimai.

  • girnelės išnirimas

Girnelės išnirimas – tai girnelės išnirimas už teisingos vietos kelio sąnaryje. Išnirimo atveju visiškai išniriamas kelio girnelis, asubluksacijos atveju – dalinis. Girnelės išnirimas ypač dažnas vaikams, o trauma yra dažniausia priežastis.

Išniręs kelio girnelis kai kuriais atvejais grįžta į savo vietą savaime, tačiau dažniausiai išnirimą reikia koreguoti ir vėliau imobilizuoti. Girnelės išnirimas gali būti susijęs su jo stabilizavimo aparato pažeidimu, o tai padidina jautrumą tolesniems išnirimams. Tada kalbame apie vadinamuosius įprastas kelio girnelės išnirimas.

Papildomas veiksnys, didinantis dislokacijos pasikartojimo riziką, yra įgimtas polinkis, susijęs su pernelyg dideliu sąnarių struktūrų mobilumu. Pasikartojantys girnelės išnirimai kartu su raiščio aparato pažeidimu gali būti chirurginio gydymo indikacija.

  • kelio girnelės lūžis

Kelio girnelės lūžis dažniausiai įvyksta dėl tiesioginės traumos – dažniausiai nukritus ir atsitrenkus į kelio girnelę į kietą paviršių. Girnelės lūžiai, priešingai nei išnirimai, dažniau pasitaiko suaugusiems. Vaikų girnelės kaulinis audinys nėra visiškai subrendęs, todėl jis tampa lankstesnis.

Girnelės lūžio gydymo metodo pasirinkimas priklauso nuo traumos sunkumo ir komplikacijų buvimo. Paprastiems, nepaslinkusiems lūžiams reikia tik imobilizacijos gipso tinkle. Dėl lūžių su išnirimu arba kartu su kelio sąnario struktūrų pažeidimu gali prireikti operacijos.

  • džemperio kelias

Šuolinio keliai yra dažna problema tarp pacientų, užsiimančių sportu, susijusiu su per dideliu kelių apkrovimu – lengvąja atletika, tinkliniu ar krepšiniu. Pagrindinis šios būklės simptomas yra skausmas ir patinimas priekinėje kelio dalyje.

Šuoliuko kelio priežastis yra girnelės raiščio uždegimas, kuris yra darinys, jungiantis girnelę su blauzdikauliu. Džemperio kelias dažniausiai gydomas konservatyviai, taikant tinkamai parinktus reabilitacijos ir kineziterapijos metodus. Ypatingais atvejais, pavyzdžiui, visiškai plyšus girnelės raiščiui, gali prireikti chirurginio gydymo.

  • girnelės chondromaliacija

Girnelės chondromaliaciją galima grafiškai apibūdinti kaip jos minkštėjimą. Šis procesas pirmiausia pažeidžia girnelės kremzlę – kaulinis audinys dalyvauja tik pažangiausiomis ligos formomis. Patologija dažniausiai pasireiškia girnelės ir šlaunikaulio sandūroje, todėl ši būklė dar vadinama girnelės šlaunies konfliktu.

Girnelės chondromaliacija dažniausiai pasireiškia jauniems žmonėms. Šios būklės priežasčių yra daug: praeities traumos ir kelio uždegimas, įgimtas polinkis irlėtinė girnelės perkrova, sukelianti degeneracinius pokyčius.

Gydant girnelės chondromaliaciją taikoma tiek farmakologinė terapija (įskaitant vaistus nuo uždegimo), tiek fizioterapija, tiek chirurginės procedūros.

  • Patempimai, patempimai, lūžiai – kaip padėti sužeistam žmogui
  • Kelių traumos: simptomai ir diagnozė
  • Girnelės šlaunies sąnario (kinomano kelio) uždegimas – priežastys, simptomai ir gydymas
  • Kelio sąnarių degeneracija (gonartrozė). Kelio degeneracijos priežastys ir gydymas

Kategorija:

Anatomija