Geltonkūnis susidaro moters organizme, kai iš kiaušidės išsiskiria kiaušinėlis. Pagrindinė geltonkūnio užduotis yra progesterono gamyba. Jis taip pat turi didelę įtaką apvaisinto kiaušinėlio implantavimui ir nėštumo eigai bei palaikymui. Kaip susidaro geltonkūnis ir kokios jo funkcijos? Koks gydymas, jei jis neveikia?

Geltonkūnis(lot.corpus luteum ) iš tikrųjų yra endokrininė liauka, kuri, be progesterono, gamina ir kitus svarbius hormonus tręšimui ir nėštumo palaikymui. Kiekviename mėnesiniame cikle po ovuliacijos, t. y. po kiaušinėlio išsiskyrimo, susidaro naujas geltonas kūnas. Jis pagamintas iš plyšusio folikulo liekanų. Šios struktūros dydis yra nemažas, nes geltonkūnis gali būti 2–5 cm ilgio ir užimti 1/3 ar net kiaušidės. Kaip rodo pavadinimas, geltonkūnis iš tiesų yra gelsvos spalvos, nes jame yra daug karotinoidų, ypač liuteino.

Geltonas korpusas – funkcijos

Menstruacinio ciklo metu subręsta vienas iš maždaug 300 000 Graff folikulų, esančių moters kūne. Grafo folikule yra kiaušinis. Liuteinizacijos procese, kuris vyksta maždaug ciklo viduryje (ovuliacija), folikulas plyšta ir virsta geltonkūniu.

Jei tada įvyksta apvaisinimas, geltonkūnis virs gestaciniu geltonkūniu. Jei taip neatsitiks, geltonkūnis pradės nykti, virsdamas menstruaciniu korpusu.

Geltonkūnis gamina keletą hormonų, iš kurių svarbiausias yra progesteronas. Kiti hormonai yra estrogenai, inhibinas (medžiaga, mažinanti FSH, t. y. folikulus stimuliuojančio hormono, sekreciją hipofizėje) ir relaksinas (atsakingas už gaktos simfizės struktūrų atpalaidavimą gimdymo metu, taip pat mažina gimdos susitraukimą). ).

Geltonkūnio išskiriami hormonai veikia gimdos gleivinę, t.y. endometriumą. Jie prisideda prie jo sustorėjimo ir geresnio aprūpinimo krauju. Abu procesai yra nepaprastai svarbūs, netgi būtini, kad apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtintų gimdos gleivinėje.

Progesteronas, kurį gamina geltonkūnis, yra būtinas nėštumo metu. Geltonkūnio palaikymą skatina chorioninis gonadotropinas (žCG), kurisgaminamas nuo 9 dienos po apvaisinimo.

Tinkamas geltonkūnio funkcionavimas yra svarbiausias pirmąjį nėštumo trimestrą. Kai nėštumas progresuoja, placenta vystosi ir gamina progestinus. Apie 14-18 val. Nėštumo savaitę placenta tampa svarbiausiu organu, gaminančiu tinkamai nėštumo eigai svarbius hormonus.

Geltonas kūnas – kai nepasiekiamas apvaisinimas

Kai kiaušinėlis neapvaisinamas, geltonkūnis gamina aukščiau paminėtus hormonus, tačiau tik ribotą laiką. Po maždaug 9-10 val. praėjus dienoms po ovuliacijos geltonkūnio su b altaisiais kraujo kūneliais pradeda mažėti.

Geltonas kūnas pradeda keisti spalvą, nes kaupia daug kolageno. Šiuo laikotarpiu besikeičiantis geltonas kūnas vadinamas balkšvu kūnu. Po galutinio transformacijos geltonkūnis yra jungiamojo audinio sankaupa.

Išnykus moters geltonkūniui, staiga sumažėja progesterono kiekis – tai yra endometriumo lupimo ir mėnesinių pradžios priežastis. Kitame cikle visas procesas kartojasi.

Geltonas korpusas – gedimas

Jei sutrinka geltonkūnio veikla, tai vadinama geltonkūnio gedimu arba lutealinės fazės defektu. Netinkamas geltonkūnio funkcionavimas sukelia menstruacijų sutrikimus – gali būti per ilgos arba per trumpos. Taip pat gali atsirasti tarpmenstruacinių dėmių.

Geltonkūnio veikimo sutrikimai gali sukelti pastojimo ar persileidimo problemų.

Dažniausios priežastys, sutrikdančios geltonkūnio funkcionavimą, yra šios:

  • neteisingas kūno svoris (per didelis ir per mažas)
  • endometriozė
  • hiperprolaktinemija
  • lėtinis stresas
  • policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS)
  • skydliaukės disfunkcija (ir hipertiroidizmas, ir hipotirozė)

Geltonkūnis - gydymas

Kai geltonkūnis neveikia tinkamai, jis negamina pakankamai progesterono. Kad tai pakeistų, antroje ciklo pusėje moteris turėtų vartoti preparatus su progestinais, kurie gali padidinti apvaisinimo tikimybę.

Tačiau prieš skiriant vaistą reikia nustatyti geltonkūnio nepakankamumo priežastį ir pašalinti ją taikant tinkamą gydymą.

Tai svarbu, nes labai dažnai pašalinus priežastį, pvz., sureguliavus skydliaukės veiklą, situacija gerokai pakeičiama, t.y. pašalinamas liuteininės fazės defektas.

Apie autoriųAnna JaroszŽurnalistas, daugiau nei 40 metų užsiimantis populiarinimusveikatos švietimas. Daugelio medicina ir sveikata sprendžiančių žurnalistų konkursų nugalėtojas. Ji, be kita ko, gavo „Auksinio OTIS“ pasitikėjimo apdovanojimas kategorijoje „Žiniasklaida ir sveikata“, Šv. Kamilas apdovanotas Pasaulinės ligonių dienos proga, du kartus „Krištoliniu rašikliu“ nacionaliniame sveikatą propaguojančių žurnalistų konkurse ir daug apdovanojimų bei apdovanojimų „Metų medicinos žurnalisto“ konkursuose, kuriuos organizavo Lenkijos asociacija. Žurnalistai už sveikatą.

Skaityti daugiau šio autoriaus straipsnių

Kategorija:

Moteriškos ligos