Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Ar turiu koronaviruso simptomų? Daugelis iš mūsų užduodame šį klausimą. Koronavirusinė infekcija sukelia būdingus simptomus – dažniausiai karščiavimas, po kurio atsiranda kosulys ir dusulys, taip pat raumenų skausmas. Kiti simptomai, tokie kaip nuovargis, kvapo ir skonio praradimas ir net bėrimas, taip pat gali būti susiję su liga. Norint pasakyti, kad esate užsikrėtęs, vien simptomų nepakanka: norėdami sužinoti, ar nesate užsikrėtę COVID-19, turite atlikti koronaviruso testą.

Koronaviruso simptomai yra panašūs į kitų, įskaitant sezonines, infekcijas. Tačiau mokslininkai atranda vis daugiau COVID-19 simptomų. Štai kodėlkiekvieną infekciją reikia atidžiai stebėti ir pasitarti su gydytoju , nes net ir iš pažiūros įprastas peršalimas gali pasirodyti pavojingas sveikatai ir gyvybei koronavirusas.

Naujausi epidemiologų skaičiavimai rodo, kad SARS-CoV-2 koronaviruso inkubacinis laikotarpis yra iki 14 dienų (tačiau dažniausiai apie 5 dienas). Praėjus šiam laikui, atsiranda koronavirusinės infekcijos simptomų.

Koronaviruso simptomai

Dažniausi koronavirusinės infekcijos simptomai – jų atsiradimo tvarka – yra šie:

  • karščiavimas
  • kosulys
  • nuovargis
  • raumenų skausmas

Koronavirusu užsikrėtę žmonės taip pat gali būti:

  • gerklės skausmas
  • viduriavimas
  • galvos skausmas
  • konjunktyvitas
  • skonio ir kvapo praradimas
  • bėrimas
  • spalvos pakitimas ant pirštų ir pėdų

Rimti koronavirusinės infekcijos simptomai:

  • dusulys arba kvėpavimo sutrikimas
  • krūtinės skausmas
  • problemų dėl kalbėjimo ir judėjimo

Apskaičiuota, kadbeveik 80 % pacientų patiria lengvus SARS-CoV-2 simptomuskoronavirusinės infekcijos, kai kurie jų nejaučia. Beveik 20 proc. infekcija yra sunki,pagyvenusiems ir lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms gresia pavojus .

  • Kaip vyksta koronaviruso infekcija
  • Gydytojai jau žino, kaip koronavirusą atskirti nuo kitų ligų

Kas yra pavojingiausias?

Žmonėms, sergantiems tokiomis gretutinėmis ligomis kaip:

yra didesnė sunkios COVID-19 rizika
  • diabetas;
  • hipertenzija;
  • LOPL (lėtinė obstrukcinė plaučių liga);
  • vainikinių arterijų liga;
  • bronchinė astma.

Žmonės su susilpnėjusiu imunitetu taip pat yra ypač pažeidžiami:

  • vėžiu sergančių pacientų,
  • vartojantys imunosupresantus (mažinančius imunitetą), pvz., po transplantacijos pacientai, sergantys autoimuninėmis ligomis,
  • AIDS sergančių pacientų.

Šiems pacientams virusas dažnai sukelia komplikacijų, ypač sunkios pneumonijos išsivystymą, visų rūšių bakterines superinfekcijas, taip pat gali negrįžtamai pažeisti kvėpavimo takus ir alveoles (kaip įrodė kinų gydytojai išpjaustę žmones kurie mirė nuo užsikrėtimo koronavirusu), taip pat širdį, kepenis, inkstus ir smegenis.

  • Kodėl gydytojai ir slaugytojai dažniausiai nukenčia nuo COVID-19?

Kas dažniausiai suserga COVID-19?

Remiantis statistika, koronavirusas vienodai puola vyrus ir moteris, tačiauvyrų jis dažniau baigiasi mirtimi . Pavyzdžiui, Italijoje ši dalis buvo nuo 30% iki 70% (vyrų ir moterų mirtys), Lenkijoje ji šiek tiek mažesnė: nuo 40 iki 60%.

Vyresni nei 70 metų žmonėsyra vieni iš labiausiai rizikingų, tačiau tai nereiškia, kad jaunimas ir net vaikai nėra užsikrėtę. Jie taip pat serga COVID-19, kuris gali būti sunkus ir net mirtinas. Manoma, kad tai įvyko dėl to, kad jaunas organizmas per daug reagavo į koronaviruso infekciją. Tokiu atveju organizmas atsisuka prieš savo audinius, juos sunaikindamas.

  • Koronaviruso simptomai vaikams ir paaugliams
  • Kodėl vyrai dažniau miršta nuo COVID-19

Koronaviruso simptomai panašūs į gripą ir peršalimą. Kaip juos atskirti?

Neįmanoma diagnozuoti sau COVID-19 – koronaviruso sukeltos infekcijos. Be to, net gydytojas negali patvirtinti šios infekcijos. Ar žmogus yra užsikrėtęs koronavirusu, ar ne, galima įvertinti tik specializuotoje laboratorijoje, naudojant koronaviruso diagnostinius tyrimus.

Tačiau dažnai galite rasti informacijos, kad koronaviruso simptomai labai panašūs į gripo, kai kurie juos lygina ir su peršalimo simptomais.

Todėl taip pat verta žinoti, kokius simptomus sukelia šios dvi infekcijos.

Kokie yra gripo ir peršalimo simptomai?

Galite tai patikrinti žemiau esančiame paveikslėlyje

Koronaviruso gydymas

Koronaviruso atveju tai įmanoma tiksimptominis gydymas, nes iki šiol neturime veiksmingo gydymo nuo šios ligos. Tačiau yra vilties, nes mokslininkai šiuo metu bando galimą vaistą nuo COVID-19.

Yra žinoma, kad antibiotikai nėra veiksmingi gydant koronavirusą – jis įspėja nenaudoti jų, be kita ko PSO savo svetainėje primena, kad antibiotikai neveikia nuo virusų, o tik nuo bakterinių infekcijų.

COVID-19 sergantys žmonės gydomi ligoninėse infekcinių ligų palatose. Tačiau gera žinia ta, kad 80 proc. susirgimų atvejų būna nesunkūs – ligoniai gydomi simptomiškai: skiriami karščiavimą mažinantys, vaistai nuo kosulio, taip pat privalo pailsėti, gerti daug skysčių. Jei organizmas tinkamai kovoja su liga, galima pasveikti nuo COVID-19. Lenkijoje sveikstančiųjų skaičius kelis kartus viršija mirusiųjų skaičių.

Žmonės, turintys kvėpavimo problemų dėl COVID-19, gydomi deguonies terapija, o sunkiais atvejais – respiratoriumi. Kaip pabrėžia ekspertai, tokiais atvejais gydymas apima organų funkcijas palaikančių metodų ir vaistų naudojimą.

Ar gydytojų plazma gali padėti gydyti koronavirusą?Michałas Sutkowskis, šeimos medicinos ir vidaus ligų specialistas, Varšuvos šeimos gydytojų prezidentas

Tai sveikstančios plazmos metodas (CP metodas), kuris inaktyvuoja virusą. Jis buvo naudojamas daug metų. Jį, be kita ko, naudojo prieš šimtmetį, per ispanišką gripą, nusinešusį mažiausiai 50 mln. žmonių, tada per SARS ir MERS epidemiją, bet ne visada didelio poveikio. Sergančio žmogaus, sergančio COVID-19, organizmas savo plazmoje gamina antikūnus, kurie jame lieka. Jų dėka pasiekiamas pasveikimas, tačiau kartu jie apsaugo pacientą nuo kitos tokios infekcijos. Tačiau plazmoje gali būti skirtingi šių antikūnų kiekiai – vieni jų turi labai mažai, o kiti – daug – kodėl, nežinoma.

Šiandien turime daug atsigavusių, negatyvių žmonių ir raginame kreiptis į artimiausią kraujo donorystės stotį, kad padėtų mums visiems. Ne visi galės duoti kraujo. Vienas žmogus tokiu būdu gali išgelbėti 2 ar net 3 žmones, jei tik turi pakankamai antikūnų ir yra geros sveikatos.

Šis metodas nėra idealus, tačiau jo efektyvumas priklauso ne tik nuo antikūnų kiekio, bet ir nuo recipiento: jo amžiaus, sveikatos būklės, tačiau pasiteisino Kinijoje, Pietų Korėjoje ir Singapūre. Tai vienas iš rekomenduojamų metodų.

Ar įmanoma vėl užsikrėsti koronavirusu?

Dar visai neseniai buvo manoma, kad jie vėl atsidarysužsikrėsti COVID-19 neįmanoma, nes nuo jo mus saugo imuninės sistemos gaminami antikūnai. Tačiau dabar žinoma, kad galimi pakartotiniai ligos atvejai, tai patvirtina pranešimai tiek Azijoje, tiek Europos šalyse. Kol kas tai labai reti atvejai. Tačiau labai dažnai COVID-19 persirgę žmonės į ligoninę grįžta ne dėl pačios ligos, o dėl vėliau kylančių komplikacijų.

Karščiavimas, nuovargis, raumenų ir galvos skausmas – tai nebūtinai turi būti COVID

PATIKRINTI>>

Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Kategorija:

COVID 19