Kiekvienas suvalgytas maistas, gėrimas ar nurytas vaistas patenka į skrandį. Jis dirba efektyviai ir visą parą, tačiau su amžiumi jis taip pat turi maištavimo periodų. Lėta medžiagų apykaita, galimas dantų netekimas ar netinkama mityba nepalengvina skrandžio darbo. Sužinokite, kas dar turi įtakos skrandžio senėjimui.

Turinys:

  1. Kaip jūsų skrandis sensta – etapai
  2. Kaip skrandis sensta - virškinimo sutrikimai
  3. Kaip skrandis sensta - profilaktiniai tyrimai
  4. Kaip jūsų skrandis sensta - ligos

Paguodžia tai, kad pats senėjimas tik nežymiai paveikia skrandžio veiklą. Tikriausiai todėl, kad be maisto nebūtume ilgai išgyvenę. Tačiau net ir nedidelių pakitimų derinys su įvairių tipų patologinėmis būsenomis, besaikiu vaistų ir maisto papildų vartojimu, taip pat nesveiku gyvenimo būdu (t.y. mažas fizinis aktyvumas, netinkama mityba) gali labai sutrikdyti virškinimo sistemos veiklą ir sukelti ligas.

Tegu skrandžio sandaros ir jo galimybių suvokimas verčia mus atidžiau rinktis, kas į jį dedama.

Kaip jūsų skrandis sensta – etapai

Per pirmąsias 24 gyvenimo valandas vaiko skrandyje telpa 5-7 ml, tai yra vyšnios dydžio patiekalas. Tačiau jis greitai padidina tūrį, o po mėnesio vienu metu gali būti apie 150 ml. Per šį laiką rūgšties sekrecija skrandyje yra maždaug 27 kartus mažesnė nei suaugusiųjų.

Atsiimant asmens tapatybės kortelę į skrandį jau galime sutalpinti 1-2 litrus maisto ir gėrimų, o jei valgėme per dideles porcijas, o skrandis ištemptas, net daugiau. Vidutinis dydis yra 2 saujos.

Maisto trukmė skrandyje priklauso nuo jo konsistencijos ir sudėties, pvz., pyrago gabalėlis skrandyje išliks apie 2 valandas. Maisto kąsniai suskaidomi į smulkesnes daleles, kurios galės toliau išspausti per stulpelį į dvylikapirštę žarną.

Skrandyje prasideda pradinis maisto – daugiausia b altymų ir riebalų – virškinimo etapas. Tai įmanoma dėl skrandžio sulčių, kurios yra 3 sekretų mišinys, kurį gamina skirtingos skrandžio gleivinės ląstelės.

Skrandžio sultys apima, be kita ko druskos rūgštis, elektrolitai ir vidinis faktorius. Šiose sultyse taip pat yra gleivių, vandensspecialūs fermentai – pepsinogenas ir skrandžio lipazė.

Šliužo fermentas yra tik kūdikių skrandyje esantis fermentas, mažinantis piene esančių b altymų kiekį. Pepsinogenas, veikiamas vandenilio jonų, gaunamų iš druskos rūgšties, paverčiamas pepsinu – skaido b altymus į polipeptidines grandines. Kita vertus, lipazė dalyvauja virškinant riebalus.

Vidinis faktorius, kurį išskiria skrandžio gleivinės parietalinės ląstelės, suriša vitaminą B12 ir leidžia jam pasisavinti galinėje klubinėje žarnoje. Be to, skrandyje yra hormonus atpalaiduojančių ląstelių – gastrino, grelino ir somatostatino.

Cukrus nėra virškinamas rūgštinėje skrandžio aplinkoje. Vandenilio chlorido rūgštis taip pat atlieka svarbų vaidmenį kovojant su mikroorganizmais. Taigi maistas, iš pradžių sum altas burnoje ir virškinamas skrandžio sultimis, dėl perist altinių judesių, t. y. ritmiško skrandžio sienelių susitraukimo ir atsipalaidavimo, persikelia į tolesnes virškinimo trakto dalis.

Kaip skrandis sensta - virškinimo sutrikimai

Žmogaus kūnas primena tikslią dėlionę, kurioje nėra izoliuotas joks elementas. Vienos srities pokyčiai paveikia su ja susijusius audinius ir organus. Todėl skrandis, kuris bėgant metams sensta palyginti lėtai, gali tapti vis labiau užimtas.

  • Trūksta dantų

Statistinis stulpas po 35 metų amžiaus turi tik 21 dantį. Daug blogiau būna vyresnio amžiaus žmonėms – kas ketvirtas vyresnis nei 65 m. jis visai neturi savo dantų. Dantų problemos reiškia, kad sutrinka pradinėje virškinimo stadijoje būtinas maisto malimo ir kramtymo procesas. Dėl to į skrandį patenka didesni maisto gabaliukai nei bet kada anksčiau.

  • Seilių sekrecijos sutrikimai (kserostomija)

Senjorams dėl sudėtingų priežasčių dažnai sumažėja seilėtekis. Mažiau seilių gali atsirasti dėl sumažėjusio troškulio (geriame mažiau), taip pat dehidratacijos dėl pvz. diuretikai. Kai kuriems žmonėms išsivysto vadinamoji burnos sausumo sindromas. Seilėse yra, be kita ko amilazė, kuri inicijuoja angliavandenių virškinimo procesą. Taip pat yra baktericidinių medžiagų. Jei ši gynybos linija pirmoje virškinimo sistemos dalyje susilpnėja, ji gali tapti jautresnė infekcijoms vėlesnėse virškinimo sistemos dalyse.

  • Skrandžio sulčių sudėties pasikeitimas

Atliekant bandymus su gyvūnais (žiurkėmis), tiek bazinė, tiek gastrino skatinama skrandžio rūgšties sekrecija (HCl) sumažėjo su amžiumi.

Panašiai žmonėms buvo nustatyta mažesnėpagrindinės ir maksimalios HCl sekrecijos efektyvumas vyresnio amžiaus žmonėms, palyginti su jaunais žmonėmis. Esant skrandžio gleivinės uždegimui, sutrinka druskos rūgšties sekrecija.

Gali padidėti, sumažėti sekrecija ir, retai, atsirasti rūgštingumas (achlorhidrija), susijęs su visišku parietalinių ląstelių praradimu skrandyje.

Nepakankamas druskos rūgšties kiekis skrandžio sultyse sukelia sunkumų virškinant kai kurias maistines medžiagas, geležis, kalcis, varis, cinkas. Ilgainiui, trūkstant rūgšties, didėja ir bakterijų dauginimosi rizika, dėl kurios atsiranda varginančių simptomų – ​​vidurių pūtimas, pilvo skausmas, viduriavimas.

  • Lėtesnis skrandžio ištuštinimas

Bėgant metams kinta virškinamojo trakto motorika. Perist altiniai judesiai yra lėtesni, o tai prisideda prie skrandžio išsituštinimo sutrikimų, t.y. maistas jame užsibūna ilgiau ir su uždelsimu patenka į dvylikapirštę žarną, o toliau – į žarnyną. Tai gali sukelti greito sotumo jausmą valgant, pykinimą, rėmenį ir viršutinės pilvo dalies skausmą.

  • Lėtinis gastritas

Su amžiumi mukozito dažnis didėja (dažnai išnyksta), o priežastys yra šios: Helicobacter pylori bakterijos ir nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo.

  • Blogi mitybos įpročiai

Valgome vis daugiau ir dažnai renkamės prastesnės kokybės produktus – perdirbtą maistą, pridedant konservantų, dažiklių ir daug druskos

Tuo tarpu maisto kiekis ir kokybė turi įtakos skrandžio darbui ir jo senėjimo greičiui. Kuo maistas mažiau apdorotas, tuo lengviau virškinamas. Kas konkrečiu momentu taip pat svarbu ir kokiomis proporcijomis patenka į skrandį. Suvalgyti keletą spurgų riebų ketvirtadienį tikrai yra didelis iššūkis, nes riebus maistas ilgai išlieka skrandyje ir gali sukelti tempimo, raugėjimo ir epigastrinio skausmo pojūtį. Esant tokiai situacijai, keletą valandų geriau nevalgyti, tada skrandis susitvarkys pats.

Skrandžio požiūriu mums geriausia valgyti mažomis porcijomis kambario temperatūros maistą 4-5 kartus per dieną. O per pertraukas (ne valgio metu) gurkšnodavo vandenį.

Verta prisiminti, kad yra medžiagų, kurių negalima valgyti ar gerti tuščiu skrandžiu. Štai jie:

  • Kava

yra medžiagų, kurios dirgina virškinamojo trakto gleivinę. Jis skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą ir gali sukelti pilvo skausmą, rėmenį ir pykinimą. Jei kas nors mėgsta dieną pradėti nuo kavos, turėtų jos papildytipienas.

  • Žalios daržovės ir vaisiai

Didelis kiekis, išgertas tuščiu skrandžiu, padidins skrandžio sulčių išsiskyrimą, o tai gali būti problema vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat tiems, kurie linkę į vidurių pūtimą, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opą, gastroenteritą, su gastroezofaginiu refliuksu. Valgyti daržoves svarbu, bet pusryčiams (minėtais atvejais) geriau, kad jie būtų tik garnyras arba virti.

  • Aštrūs prieskoniai

Geriau nevalgyti aštrių patiekalų, pridedant pipirų, čili, česnako, ciberžolės, imbiero tuščiu skrandžiu. Šio mišinio gurmanams šio mišinio gurmanams kartais leidžiama gerti neseniai madingą vandenį su kajeno pipirais nevalgius (jei jie neturi skrandžio problemų).

  • Alkoholis

Susilietus su juo skrandis turi gaminti daug daugiau rūgšties nei įprastai, o tai blogai veikia jo gleivinę – tai pasireiškia skausmu ar vėmimu. Dažnas alkoholio vartojimas gali sukelti gleivinės uždegimą.

  • Nikotinas

Nikotinas mažina azoto oksido, kuris būtinas, kad gleivinė efektyviai apsaugotų organą nuo joje esančios druskos rūgšties, gamybą. Cigarečių rūkymas padidina skrandžio opos, dvylikapirštės žarnos opos ir skrandžio vėžio riziką.

  • Nervai

Skrandžio sulčių išsiskyrimą taip pat įtakoja emocijos, pvz., baimė, liūdesys, nervingumas. Esant kritinei situacijai, organizme pakyla adrenalino ir kortizolio lygis, todėl turime susidoroti su pavojumi (greičiau pabėgti, turėti geresnius refleksus)

Taip pat padidėja skrandžio sulčių sekrecija, kuri dirgina skrandžio gleivinę. Jei tai būtų reta, didelių pasekmių nebūtų. Deja, daugelis žmonių beveik visą laiką susierzina ir nervinasi. Pokyčiai, atsirandantys gyvenant nuolatinio streso sąlygomis, kaupiasi ir daro neigiamą poveikį jūsų sveikatai. Jie gali sukelti naujų ligų arba pasunkinti esamas.

Dr. Robert Sapolsky, amerikiečių biologas ir neurologas, knygos „Kodėl zebrai neturi opų“ autorius? Streso psichofiziologija įspėja: „Jei esate lėtinis, tikėtina, kad ateityje susidursite su įvairiomis virškinimo trakto ligomis“. Tai gali būti, pavyzdžiui, opos, rėmuo, lėtinis vidurių užkietėjimas arba dirgliosios žarnos sindromas.

Kaip skrandis sensta - profilaktiniai tyrimai

Gastroskopija leidžia ištirti stemplę, skrandį ir dvylikapirštę žarną, o kolonoskopija – galutinę plonosios žarnos dalįir visa storoji žarna. Abu tyrimai, be makroskopinių, t. y. plika akimi matomų pokyčių, įvertinimo, taip pat leidžia paimti mėginius histopatologiniam tyrimui, pašalinti polipus ir sustabdyti kraujavimą.

Gastroskopija taip pat yra vienas iš tyrimų, leidžiančių įvertinti Helicobacter pylori infekciją. Gastroskopija atliekama pirmiausia esant simptomams: pilvo skausmui, varginamam rėmeniui, apetito praradimui, vėmimui, svorio kritimui

Profilaktinė gastroskopija atliekama palyginti retai, įsk. žmonių, sergančių Bareto stemple, lėtiniu atrofiniu gastritu ir tam tikrais genetiškai nulemtais sindromais. Ultragarsas yra geras neinvazinis pilvo ertmės organų tyrimas. Savo ruožtu slapto kraujo išmatų tyrimas kartais gali padėti išvengti invazinės kolonoskopijos.

Kaip jūsų skrandis sensta - ligos

Dažniausia skrandžio liga yra gleivinės uždegimas. Kokie kiti pokyčiai ir ligos gali užpulti šį organą?

  • Polipy

paprastai aptinkami atsitiktinai atliekant skrandžio kolonoskopiją. Maži (mažiau nei 1 cm) paprastai pašalinami visiškai. Esant didesniems pakitimams, atliekama biopsija, t.y paimamas mėginys histopatologiniam tyrimui (mikroskopu)

  • Opos

tai yra riboti gleivinės defektai. Pagrindinės ligos priežastys – Helicobacter pylori bakterija ir nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Helicobacter infekcija atsiranda prarijus, dažniausiai vaikystėje. Gydymui, be tipiškų vaistų, mažinančių rūgšties sekreciją, skyrimo, reikia vartoti antibiotikus. Šiais laikais mityba yra mažai svarbi, užtenka valgyti reguliariai, neįtraukiant tų patiekalų, kurie sukelia ar didina diskomfortą. Verta apriboti kavos vartojimą. Gydymo antibiotikais metu alkoholis draudžiamas.

  • Vėžys

Skrandžio vėžys yra vienas iš labiausiai paplitusių piktybinių navikų pasaulyje. Lenkijoje kasmet nuo skrandžio vėžio miršta apie 5500 pacientų. Dauguma jų – vyresni nei 50 metų žmonės, dažniau vyrai. Pacientai dažnai kreipiasi į gydytoją, kai liga yra pažengusi. Svarbiausia priežastis yra infekcija Helicobacter pylori bakterija. Riziką susirgti šia liga taip pat padidina rūkymas ir dieta, kurioje gausu mėsos, mažai vaisių ir daržovių.

Apie autoriųJoana KarwatŽurnalistas, besispecializuojantis sveikatos klausimais. Daugiau nei 25 metus ji seka medicinos tendencijas ir susitinka su gydytojais, kad pakalbėtų apie naujus gydymo būdus. Ji gavo du apdovanojimus „Metų medicinos žurnalisto 2022“ konkurse žurnalistikos kategorijoje.pranešimas spaudai. Kiekvieną laisvą akimirką jis praleidžia žaisdamas tinklinį. 2016 metais paplūdimio tinklinio žurnalistų čempionate ji iškovojo auksą.

Kategorija:

Geriatrica