Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Dėmesio sutrikimai vaikams dažniausiai nustatomi pradėjus lankyti mokyklą. Nesugebėjimas susikaupti atliekamai užduočiai gali sukelti mokymosi sunkumų, todėl labai svarbu atpažinti sutrikimą ir nedelsiant pradėti gydymą. Negydomas vaiko dėmesio trūkumas gali turėti pasekmių ir suaugus.

Kada vaikams iškyla koncentracijos ir dėmesio stokos problemos?

Kiekvieno vaiko bruožas yra susikaupimo trūkumas. Maži vaikai turi teisę nereaguoti į tai, kas jiems sakoma, jei jie yra užsiėmę kitur. Jie turi teisę po kurio laiko mesti atliekamą užduotį ir daugiau į ką nors nesikoncentruoti. Normalu, kad mažylis yra judrus, blaškosi ir nuolat kažką primena. Vaiko dėmesys yra labai nepastovus dalykas, veikiamas daugybės dirgiklių. Pasąmoningai mažylis visada pasirinks tai, kas jam konkrečiu momentu patraukliau (stipresnis stimulas), nei iš jo tikimasi. Tačiau ši funkcija turėtų būti taikoma tik patiems mažiausiems vaikams – iki 5 metų. Kai jie sensta, vaiko koncentracija tampa vis geresnė.

Problema

Apie vaiko dėmesio deficitą kalbame tada, kai koncentracijos laipsnis yra nepakankamas jo amžiui. Vaikas, įžengęs į ankstyvą mokyklinį amžių, turėtų daugiau dėmesio skirti jam pavestoms užduotims. Kai vaikui sukanka 5 metai, jis dažniausiai pasiskirsto į dėmesį. Jis gali daryti du dalykus vienu metu, pvz., klausytis tėvų ir žaisti. Jis taip pat gali ilgiau sutelkti dėmesį į ką nors nesiblaškydamas. Dėmesio stokos problema atsiranda tada, kai, nepaisant mokyklinio amžiaus, vaikas vis dar yra labai išsiblaškęs ir jį reikia kartoti daug kartų, kol jis suvokia, kas jam buvo pasakyta.

Žiūrėkite 10 nuotraukų galeriją

Dėmesio sutrikimų simptomai

Pagal amerikietišką DSM-IV ligų klasifikaciją simptomai, galintys rodyti dėmesio stokos atsiradimą, yra šios vaiko elgesio ypatybės:

  • Nesugebėjimas kreipti dėmesio į smulkmenas, netyčia suklysti.
  • Nesugebėjimas susitelkti ties viena užduotimi ilgą laiką.
  • Nėra atsakymo į perduotus pranešimus
  • Užduoties atsisakymas prieš ją užbaigus arba netikslus (bemąstymas) vykdo komandas.
  • Tinkamo darbo organizavimo trūkumas (pvz., chaosas ant stalo, mokyklinėje krepšyje).
  • Nenoras užsiimti protine veikla
  • Prarasti svarbius dalykus dėl išsiblaškymo.
  • Išsiblaškymas dėl kitų dirgiklių (net ir silpnų).
  • Problema atsiminti apie kasdienes pareigas.
  • Blogi akademiniai rezultatai.

Mes kalbame apie sutrikimus, kai stebime simptomus vyresniam nei 7 metų vaikui. Sąlygos, kurių reikia laikytis diagnozuojant, yra daugumos minėtų simptomų patvirtinimas, kurie, be to, turi išlikti ilgiau nei šešis mėnesius. Toks elgesys turėtų būti būdingas daugeliui vaiko veiklų, o ne, pvz., stebimas tik namuose.

Be aukščiau paminėtų elgesio būdų, koncentracijos sutrikimus kartais lydi emocinės problemos. Vaikas negali kontroliuoti savo emocijų, lengvai patenka į įvairias emocines būsenas (įskaitant agresijos protrūkius), todėl gali būti nemėgstamas bendraamžių.

Vaikų dėmesio ir susikaupimo sutrikimai – priežastys

Vaiko dėmesio sutrikimas turi neurologinį pagrindą. Tikėtina, kad vaiko dėmesio trūkumo priežastis yra lėtas arba sulėtėjęs smegenų struktūrų, atsakingų už koncentraciją, vystymasis. Jie yra priekinėje skiltyje. Dažna sutrikimų priežastis – per didelis vaiko stimuliavimas. Jei jų gyvenime per daug įspūdžių, kiekviena diena vis kitokia ir kupina naujų elementų, nėra sąlygų mokytis ir susikaupti, tai palanku dėmesio deficitui. Kartais k alta ir netinkama vaiko mityba, pagrįsta vaiką stimuliuojančiais ingredientais, pvz., kakava, cukrumi, konservantais, dirbtiniais dažais.

Vaikų dėmesio ir koncentracijos sutrikimai – diagnozė

Kadangi dėmesio deficitą kaip sutrikimą labai lengva supainioti su įprastu vaiko elgesiu, diagnozė turėtų būti labai išsami ir ilga. Vaiką turėtų apžiūrėti psichologas, papildomai įvertinti bendraamžių (pvz., mokyklos psichologo) fone. Bet kurio simptomo negalima pamiršti ar sumenkinti. Be to, visa tai turėtų būti daroma pačiam vaikui neutraliausiomis sąlygomis, kad nebūtų iškreiptas jo elgesio vaizdas. Taip pat reikia atsižvelgti į visas esamas aplinkos priežastis – vaiko negalima apžiūrėti neįprastomis aplinkybėmis (svarbus gyvenimo įvykis, vaiko liga, nuovargis).

Įvertinus visus simptomus, jų intensyvumą ir trukmę, galima tik nustatyti galutinę diagnozę. Kompetentingiausi šios srities gydytojai yra psichologai ir psichiatrai.

Sutrikęs dėmesys irkoncentracija vaikams - gydymas

Pirmasis žingsnis gydant vaikų dėmesio stokos sutrikimą yra nustatyti visus simptomus. Tai priklauso nuo to, kaip vyks tolesnė terapija. Pats gydymas grindžiamas tinkamu elgesiu su vaiku kiekvienoje jo gyvenimo srityje, todėl informaciją apie sutrikimą turėtų gauti ne tik vaiko globėjai, bet ir jų mokytojai.

Terapija dažniausiai reiškia psichologo rekomendacijų įvykdymą, kuris leidžia tėvams suvokti sisteminimo ir gero darbo organizavimo svarbą vaiko gyvenime. Kartais užtenka ir paprastų sprendimų, pvz., supažindinti su visomis mokymosi priemonėmis, kurios leis vaikui prisiminti ir tinkamai atlikti pareigas – lentos, atmintinės, organizatoriai. Aplink jį esantis vaikas turi turėti tvarkingą aplinką, jo gyvenime neturėtų būti chaoso. Žmonės, turintys dėmesio sutrikimų, vienu metu turėtų užsiimti tik viena veikla, kad galėtų sutelkti dėmesį į vieną.

Vaiko, turinčio dėmesio deficitą, gyvenime vadinamasis 3R taisyklė, tai yra: reguliarumas (reguliarumas, nustatytas ritmas), rutina (vengiama staigių pokyčių, tas pats elgesio modelis kiekvieną dieną), kartojimas (komandų kartojimas iki sėkmės).

Pažengusiais vaiko dėmesio sutrikimo atvejais gali prireikti psichoterapijos, o kartais net ir medikamentinio gydymo. Vaistų užduotis – pašalinti vidinį nerimą ir pagerinti koncentraciją. Retai išauga iš dėmesio sutrikimų. Daugeliu atvejų negydoma liga lydi ir pilnametystę ir labai apsunkina funkcionavimą. Dėl šios priežasties nereikėtų ignoruoti ankstyvų sutrikimo simptomų ir reikiamu laiku kreiptis pagalbos į specialistą. Išgydydami vaiką padėsite jam pasiekti savo bendraamžių pasiekimus ir lengviau pradėti gyvenimą.

Verta žinoti

Dėmesio sutrikimų tipai

Ne visi dėmesio sutrikimai yra vienodo pobūdžio ir intensyvumo. Dažniausiai susiduriame su dėmesio sutrikimu su vaiko hiperaktyvumu arba be jo.

  • Aktyvus-impulsyvus tipas – kai vaiko dėmesį blaško išoriniai dirgikliai, net smulkmenos. Vaikas turi daug energijos, trūksta kantrybės, nori kuo greičiau atlikti savo užduotį (kokybės sąskaita), dažnai nervinasi. Mokykloje tokie vaikai dažniausiai trukdo pamokoms, juos pripratina, negali ramiai sėdėti ant stalo. Net jei jie žino, kad elgiasi neteisingai, jie negali pataisyti savo elgesio.
  • Pasyvus tipas – atrodo, kad vaikas kartais būna savo pasaulyje, jis galvoja, svajoja, jam trūksta energijos. Dėl šios priežasties jis negali atlikti jam patikėtos užduoties. Autoriussvajoja, pailgina komandos vykdymo laiką, pamiršta, ką turėjo padaryti, arba praranda motyvaciją užbaigti veiklą. Dėmesio trūkumas gali atsirasti su kitais sutrikimais, tokiais kaip: nepagrįstas nerimas, depresija, disleksija, obsesinis-kompulsinis sutrikimas, antisocialumas, agresija. Kai kurie lydintys sutrikimai gali išsivystyti suaugus.

Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Kategorija:

Vaiko sveikata