Placebo efektas medicinoje naudojamas šimtmečius. Apie ką tai? Dviejų žmonių akivaizdoje guli identiškos tabletės. Jie juos praryja ir po keliolikos minučių abu jaučiasi geriau. Ir neturėtų, nes vienas iš šių žmonių paėmė vadinamąjį Placebas, kuris nėra gydomoji medžiaga, bet vis tiek duoda gerų rezultatų. Kodėl?

Placebolotyniškai reiškia „man patiks“. Tai gydytojai apibrėžia kaip sveikatai neabejingą medžiagą ar poveikį, naudojamą kaip terapija. Tačiau sergantis žmogus nežino, kad tai, kas buvo pritaikyta, yra netikragydymas .

Placebas – pasiūlymo galia

Iki XIX amžiaus placebo efektas gana dažnai nesąmoningai buvo naudojamas medicinoje. Specifikacijos, kuriose yra miltelių iš driežo uodegos ir vienaragio rago daugiau nei vieną kartą (stebėtina!) Patobulino. Tačiau tikrai padėjo gydytojų ir gydomųjų tikėjimas naudojamo preparato veiksmingumu.

Nors sunku patikėti, daugelis tyrimų (taip pat ir Technologijų vertinimo biuras) rodo, kad tik 20 procentų šiandien dažniausiai vartojamų vaistų jų veiksmingumas įrodytas moksliškai. Tai yra, jiems buvo atlikti klinikiniai tyrimai, kurie aiškiai paaiškino jų veikimo mechanizmą! Kiti preparatai yra tiesiog placebas.

Žinoma, tai nereiškia, kad jų naudojimas neduoda jokios naudos. Tačiau reikia aiškiai pasakyti: kai kuriais atvejais ligoniui pasveikti padeda vien gydymo faktas (lankymasis pas gydytoją ir tablečių vartojimas).

Įdomus pavyzdys yra propranololio veiksmingumo tyrimai. Šis vaistas buvo skirtas pacientams po širdies priepuolio, siekiant reguliuoti širdies ritmą ir užkirsti kelią tolesniam organų pažeidimui. Pastebėta, kad reguliariai narkotikus vartojančių žmonių mirtingumas sumažėjo perpus, palyginti su tais, kurie tai pamiršo. Tiriamąją grupę sudarė 2000 žmonių, todėl tyrimas buvo statistiškai patikimas. Stebino tik pacientų, gydytų (taip pat reguliariai ir nereguliariai) placebu, rezultatai. Jie buvo identiški! Propranololis iš tikrųjų yra veikiantis vaistas. Tačiau tyrimas parodė, kad pasiūlymas arba placebas veikia panašiai.

Placebas nuo nervų ir astma

1984 m. vengrų psichiatras Mihly Arato įvertino depresijos gydymo tyrimų rezultatus. Paaiškėjo, kad beveik pusėje sergančių pacientųmažiau nei tris mėnesius, o vartojusiems placebą buvo pastebimas pagerėjimas. Jo nebuvo pacientams, sergantiems depresija ilgiau nei vienerius metus, kurių kraujo serume buvo padidėjęs kortizolio (streso hormono) kiekis. Rezultatai tokie džiuginantys, kad kyla pagunda pradėti sąmoningai gydyti placebą prasidėjus depresijai.

Placebas padeda nuo daugelio negalavimų, ypač pacientams, kenčiantiems nuo galvos skausmo, nerimo, įtampos, depresijos, kosulio, nemigos, judesio ligos, astmos ir… hipertenzijos.

Thomas Luparello iš Niujorko universiteto eksperimentas patvirtino placebo poveikį gydant astmą. Pacientams buvo duotas inhaliatorius, kuriame buvo tik fiziologinio tirpalo purškalas, ir jiems buvo pasakyta, kad jie įkvėps dirginančių medžiagų ar alergenų. Visi jie patyrė dusulį. Kai tai pačiai tiriamųjų grupei buvo pasakyta, kad inhaliatoriuje yra vaistų nuo astmos (kuris taip pat buvo fiziologinis tirpalas), kvėpavimo takai atsipalaidavo.

Svarbu

Nocebas – blogasis dvynys

Placebas – nors formaliai jis neabejingas sveikatai – gali sukelti ir šalutinį poveikį, pavyzdžiui, vėmimą, galvos skausmą, mieguistumą, nemigą, padažnėjusį širdies susitraukimų dažnį, viduriavimą, bėrimą, edemą. Toks inertinės medžiagos naudojimo poveikis vadinamas nocebo – „aš pakenksiu“ (iš lot. nocere – kenkti). Dažniausiai jas sukelia blogas paciento požiūris į gydymą, pvz., jam nepriimto vaisto išvaizda, neigiamas gydytojo požiūris, leidžiantis manyti, kad gydymas yra žalingas.

Nuostabios placebo galimybės

Placebo efekto sergant neoplastinėmis ligomis negalima pervertinti. Gydytojai žino istoriją apie pacientą Long Byčo ligoninėje, Kalifornijoje, poną Wrightą: jo būklė buvo tokia sunki (teniso kamuoliuko dydžio auglys), kad jam liko gyventi tik kelios dienos. Tada jis išgirdo, kad buvo atrastas serumas, veiksmingas kovojant su vėžiu – Krebiozenas – ir privertė gydytoją jį suleisti. Penktadienio popietę buvo suleista injekcija, o pirmadienį nustebęs gydytojas su slaugytojomis juokavo geros formos pacientą. Buvo atlikti tyrimai ir – kaip pakomentavo gydytojas – auglys ištirpo kaip sniego gniūžtė ant karštos krosnies. Po dviejų mėnesių Wrightas perskaitė straipsnį, kuriame nuomonė apie Krebiozę buvo nepalanki. Nuo tada prasidėjo ligos recidyvas.

Yra žinoma, kad net 60 proc. jis toks pat veiksmingas kaip ir patys aktyviausi nuskausminamieji vaistai. Taip yra todėl, kad jis gali paveikti natūralių į morfiną panašių medžiagų, vadinamų endorfinais, išsiskyrimą per smegenis.

Įrodyta, kad stresas padidina kortizolio sekreciją. Ištirta, kad kortizolisneigiamai veikia imuninę sistemą. Jei placebas pašalina stresą, padidėja imuninės sistemos efektyvumas, taigi ir kova su infekcinėmis ligomis bei vėžiu. Taip pat gali būti specialių molekulių, padedančių sukurti placebo efektą. Pavyzdžiui, naujausi tyrimai rodo, kad stresą patiriantys gyvūnai gali gaminti smegenyse medžiagą, panašią į raminamąjį relanį. Galbūt placebo „apgauti“ smegenys taip pat gali gaminti panašias medžiagas kovai su vėžiu?

Placebo efektas

Tyrimai parodė, kad placebo efektui įtakos turi teigiamas paciento požiūris į gydytoją ir rekomenduojamą gydymą, tačiau svarbūs ir veiksniai, kurie atrodo nereikšmingi. Placebas yra veiksmingesnis, kai tabletė yra didelė, raudona ir karti, ir kai rekomenduoja žinomas gydytojas. Poveikį didina lotyniškas preparato pavadinimas, didelė kaina ir sunkumai jį gaunant. Patikimumą taip pat padidina lapelis, informuojantis apie… šalutinį poveikį.

Gydymo metu pacientą supanti atmosfera taip pat yra svarbi. Ir gydytojai dažnai apie tai pamiršta. Kruopšti paciento nusiskundimų analizė pagerina jo savijautą (ir gydomąjį poveikį) daug labiau nei greita diagnozė naudojant modernią įrangą – kad ir kokia tiksli ji būtų.

Etinė problema

Placebo poveikis akivaizdus. Problema ta, ar poveikis yra pakankamai didelis, kad tam tikrais atvejais būtų galima sąmoningai vartoti neutralias medžiagas, o ne klasikinius vaistus. Ar etiška atimti iš paciento galimybę gydytis pripažintu gydomuoju preparatu? Ar galima neinformuoti paciento, kad jis vartoja placebą? Kita vertus, informuotasis nebebus jautrus jo įtakai. Diskusija tęsiasi, bet ar yra galimų atsakymų?

Tik vienu atveju mokslas nekelia abejonių dėl placebo vartojimo. Jis naudojamas vaistų testavimui ir gydymui klinikiniame eksperimente.

Teigiamas placebo efekto poveikis, be jokių etinių abejonių, kiekvienas gydytojas gali naudotis kasdien. Tai, kad kas nors serga bronchitu, specialistas gali suprasti per kelias sekundes. Kitos penkios tyrimo minutės, per kurias gydytojas prideda imtuvą prie krūtinės, greičiausiai neturės įtakos diagnozės tikslumui, tačiau tikrai padidins paciento pasitikėjimą. Ir tai daro stebuklus.

Svarbu

Klinikinis eksperimentas

Pacientams, sergantiems ta pačia liga, pranešama, kad jie bus gydomi tam tikru vaistu. Kai kurie gauna tikrų vaistų, kiti – identiškai atrodantį placebą. Vaistas bus veiksmingas, jei išgydytų (arba pagerėjusių) procentas jį vartojančioje grupėje bus daug didesnis neiplacebu gydomoje grupėje, taip pat lyginamas šalutinis poveikis. Tie, kurie dažniau pasireiškia bandomuoju vaistu gydomoje grupėje, gali būti siejami su šio vaisto poveikiu. Tyrimai atliekami remiantis vadinamuoju dvigubai aklas. Pacientas nežino, ar jis gauna aktyvų vaistą, ar placebą. Be to, gydytojas (eksperimento metu) nežino, ar jis skiria terapeutą, ar neutralią medžiagą.

„Zdrowie“ mėnesinis

Kategorija:

Sveikata