Jūsų asmeninė (intymi) erdvė yra nematoma, bet jūs tiksliai žinote, kur ji baigiasi. Jis plinta visame kūne, o jūs aštriai reaguojate į jo pažeidimą. Intymi zona, asmeninė zona ir socialinis atstumas yra 3 atstumo tipai, kurių laikomės įprastai, priklausomai nuo situacijos, kurioje atsidūrėme. Tai, kiek leisite sau būti arti, gali priklausyti nuo jūsų padėties, kultūrinių modelių ir intymumo. Pažiūrėkite, kokia didelė yra tipiška asmeninė erdvė.

Instinkto saugoma riba: privati ​​erdvė

Mūsų „aš“ nesibaigia lygiai su odos paviršiumi. Kiekvienas iš mūsų turime privačią erdvę aplink jį. Tarsi būtume apsivilkę kitiems nematomą, bet mums puikiai suvokiamą kokoną, susidedantį iš kelių sluoksnių. Mes toleruojame tik artimiausius, arčiausiai kūno esančius žmones. Štai kodėl apsilankymas pas gydytoją, kineziterapeutą, kirpėją ir net siuvėją – žmones, kuriuos privalome įsileisti į savo intymią zoną – ne visada malonus.

– Paprastai prireikia šiek tiek laiko, kol mano naujasis klientas pripranta prie situacijos, – sako masažuotojas ir kineziterapeutas Sławekas. – Moterims tai lengviau nei vyrams. Mūsų gyvenimo sąlygos ne visada leidžia mums kontroliuoti mus supančią erdvę. Pavyzdžiui, tramvajuje ar autobuse esame pasmerkti tam, kad kiti pažeis mūsų intymią zoną. Nieko keisto, kad po tokios kelionės vietą pasiekiame jau susierzinę. Agresijos jausmą bendrakeleivių atžvilgiu slopinome visą kelią. Moterų atveju šis reikalas kartais yra subtilesnis.

– Važiavau autobusu, – pasakoja 36 metų Katažina, liekna, elegantiška, dažniausiai mėgstama jaunesniam – ir staiga minioje pajutau kažkieno ranką ant savo sėdmens. Kurį laiką jaučiausi kvaila, bet nereagavau, nes galiu klysti, tai galėjo būti atsitiktinumas. Tačiau galiausiai nusprendžiau pasukti galvą ir pažvelgti šiam džentelmenui į akis. Buvau teisi, nes man net nereikėjo nieko sakyti ir šiltas kompresas dingo nuo mano kūno.

Nuo vaikystės gauname tūkstančius patarimų, kaip naršyti erdvėje. Jie retai nurodomi aiškiai. - Mano draugas yra nepaprastai impulsyvus ir ekspansyvus ir kiekvieną kartą, kai aš kalbuosiTuriu su ja nevalingai atsitraukti – sako 41 metų Magda. – Galbūt dėl ​​to, kad mano šeimoje retai vienas kitą liečiame. Tuo tarpu Anka, kalbėdamasi su manimi, nuolat bando paimti man už rankovės. Nesugebėjimas pajusti intymios zonos ribos gali sukelti nesusipratimų.

- Buvau įsitikinęs, kad vakarėlyje sutiktai merginai aš patikau, nes ji atsisėdo arti manęs, o kai pradėjome kalbėtis, palietė mano ranką. Bet kai aš ją apkabinau, ji staiga įsiuto, urzgė „nutraukė rankas“ ir išėjo, – skundžiasi 22 metų teisės studentas Krzysztofas.

Asmeninė zona ir socialinis atstumas

Kitas sluoksnis aplink mus yra asmeninė zona. Būtent tokiu atstumu draugai prieina arti, kad paspaustų ranką. Miesto gyventojai, pripratę prie ankštų erdvių ir ribotų erdvių, dažniausiai pasisveikina arčiau vienas kito nei kaimo gyventojai. Kai į darbą atvyksta naujas kolega, leidimas jam nueiti tą atstumą yra ženklas, kad grupė jį priėmė. Antras neverbalinis požymis, kad nepažįstamasis tapo savas, yra baldų pertvarkymas biure, kėdžių perkėlimas, erdvės atlaisvinimas drabužių spintoje

Bendraujant su nepažįstamais žmonėmis užtenka laikytis nuo 1,20 iki 3,60 m atstumo.Tai yra vadinamasis socialinis atstumas. Pakanka, kad parduotuvės darbuotojas manytų, kad turėtų jūsų paklausti, ko norite. Šios zonos riba yra sutartinė ir taip pat priklauso nuo konkrečioje kultūroje priimtų papročių. Edward T. Hall, antropologas, knygų „Už kultūros ribų“ ir „Bezgłośny Language“ autorius, kuriose, be kita ko, aprašo, mūsų teritorinį elgesį, jis pastebėjo JAV ir Pietų Amerikos šalių piliečių elgesio skirtumus. Aukštą profesinį statusą turintys amerikiečiai turi didelius biurus; kuo didesnis biuras, tuo aukštesnė padėtis įmonės hierarchijoje. Lotynų Amerikos lankytojams atstumas tarp dviejų sėdynių, matuojamas pagal didžiulį stalą, buvo per didelis, kad galėtų pradėti pokalbį. Todėl jie keldavosi, prieidavo prie šeimininko, kartais atsisėsdavo ant stalo krašto. Amerikietis savo ruožtu laikė juos veržliais, jam jie buvo gėdingai artimi.

Jums tai bus naudinga

Kariniai reglamentai nurodo, kad atstumas, per kurį pavaldinys, norintis ką nors pranešti savo viršininkui, turi būti trys dideli žingsniai.

Asmeninės erdvės pažeidimas: pažįstamumo ar papročio reikalas

Ne tik atstumas mums praneša apie dviejų žmonių intymumą. Šią bebalsę žinią sustiprina: akių kontaktas ir prisilietimas. Europos kultūroje akių kontaktas reiškia susidomėjimą, tai aktyvumo išraiška. Apskritai, kai du žmonės kalbasi, jie žiūri vienas į kitą maždaug trečdalį pokalbio laiko. Iš antrojo asmensmes žiūrime į šalį, kai galvojame, ką sakyti toliau, kai ką prisimename.

Vis dėlto tikimasi palaikyti akių kontaktą. Kai jo nėra, galvojame, kad pašnekovui nuobodu ir jis nori išeiti. Bet – dėmesys – pavyzdžiui, Japonijoje pavaldinys neturėtų žiūrėti viršesniajam į akis, nes tai būtų arogancijos išraiška. Ir dar vienas dalykas – jei pokalbio metu du žmonės palaiko akių kontaktą daugiau nei 60 procentų laiko, tai jie vienas kitu domisi labiau nei aptariama tema.

Savo ruožtu prisilietimas pokalbio metu gali būti ne tik pažįstamumo išraiška, bet ir įprotis. Arabų šalių vyrai priima abipusį prisilietimą, o šiaurės europietis tokioje situacijoje jaustųsi nejaukiai. Moters prisilietimas būtų aiškiai suprantamas kaip pažanga. Prisilietimas prie kito žmogaus taip pat gali būti nesąmoninga dominavimo išraiška, etologų kalba – tai rodo pešimo tvarką. Būtent todėl valdžios pareigas einantis viršininkas leidžia sau liesti pavaldinio petį, petį ir nugarą. Galbūt šiuos papročius pakeis, bent jau kitos lyties asmenų atžvilgiu, darbo įstatymo nuostatomis įvestas seksualinio priekabiavimo draudimas.

Kaip arti galite priartėti, t. y. ribas tarp zonų

Atstumas tarp dviejų žmonių gali pasakyti, ar jie yra arti. Kai draugai ir šeimos nariai sveikinasi arba kai artimieji linki, atstumas tarp klubų yra apie 15 cm. Kita vertus, įsimylėjėliai juda į savo griežtas intymias zonas.

Intymi zona- iki 45 cm aplink kūną (įskaitant 15 cm yra griežtai intymi sritis) - yra žmogaus laikomas savo asmenine nuosavybe, todėl ją leidžia tik su juo emociškai susijusių asmenų pažeidimas. Intymios zonos ribų nustatymas yra individualus reikalas. Žmogus, užaugęs šeimoje, kurios nariai dažnai liečiasi vienas su kitu, turės siauresnę intymią zoną nei tas, kurio artimieji visada laikėsi tam tikro atstumo. Tai dažnai atsiranda dėl kultūrinių skirtumų – Viduržemio jūros baseino šalyse, Afrikoje ar Pietų Amerikoje žmonės vienas kitą liečia daug dažniau nei, pavyzdžiui, anglosaksų šalyse.

Asmeninė zona- 46-122 cm - atstumas tarp mūsų ir kitų per vakarėlius, darbe, pas draugus. Jo išlaikymas reiškia, kad žmonės, su kuriais susisiekiame, nekelia mūsų grėsmės ar nerimo; taip pat verčia jus pradėti pokalbį.

Socialinė zona- 1,22 - 3,6 m. Tokio atstumo laikomės nuo nepažįstamų ar mažiau žinomų žmonių, pvz., perkant parduotuvėje.

Viešoji erdvė- aukščiau3,6 m. Jei kreipiamės į didesnę žmonių grupę, pvz., per viešas kalbas, šis atstumas mus nuo jų skiria.

Kaip nepažeisti saugaus atstumo? [SAVOIR-VIVRE PRINCIPAI]

Jei dėl kokios nors priežasties (minios autobuse ar kitoje viešoje vietoje) esate priversti pažeisti kažkieno intymią zoną, stenkitės, kad dėl šio priverstinio artumo kiti nepajustų grėsmės ar gėdos.

Štai taisyklės, kurių reikia laikytis:

  • Venkite akių kontakto su artimais žmonėmis, geriausia žiūrėti į erdvę (langų, lifto aukštų numerius ir pan.).
  • Nebandykite kalbėtis – žmonių, kurie yra jūsų intymioje zonoje, ten nebuvo savo noru, todėl nestatykite jų į kvailą padėtį.
  • Neatskleiskite savo emocijų, laikykite veidą tiesiai.
  • Stenkitės ugdyti savo individualumą knygos, laikraščio, diskmeno pagalba, naudokite juos, kad atsiribotumėte nuo minios; leiskite kitiems manyti, kad esate visiškai pasinėrę į šią veiklą ir jų nepastebite.
  • Kuo didesnė minia, tuo daugiau judesių turite atlikti, nepamirškite, kad jūsų greitas judėjimas sukelia tolesnius kitų žmonių intymių zonų pažeidimus.

Šis nerašytas gerų manierų kodeksas yra susijęs su Europos kultūra.

mėnesinis "Zdrowie"

Kategorija:

Psichologija