Skrandžio opas gali liudyti: apetito stoka, pilvo skausmas, rėmuo, vidurių užkietėjimas. Tačiau kentėti nereikia – yra būdų, kaip sėkmingai gydyti skrandžio opas. Sužinokite populiarią nuomonę apie skrandžio opas. Kurie iš jų yra tikri?

Naskrandžio opaLenkijoje kenčia kas dešimtas žmogus, daugiausiai serga jauni ir vidutinio amžiaus žmonės. Vyrai serga daug dažniau. Negydomos opos linkusios kartotis.

  • Bakterijos nėra vienintelė opų priežastis

Tiesa. Tačiau bakterijaHelicobacter pyloriyra k altininkų sąrašo viršuje. Jį galite gauti per virškinamąjį traktą arba per… bučinį. Problemą sukelia ir druskos rūgštis, kuri yra skrandžio sulčių sudedamoji dalis. Jį gamina skrandžio gleivinė ir padeda virškinti b altymus, riebalus bei sunaikinti su maistu į skrandį patenkančias bakterijas. Kai yra per daug druskos rūgšties, ji gali pažeisti gleivinę, todėl gali susidaryti opos. Galime paveldėti ir polinkį į opą – 50 proc. žmonių, liga plinta šeimose. Taip pat dažniau serga žmonės, kurių kraujo grupė yra 0 (30-40 proc.) Kita ligos priežastis – tulžies grįžimas į skrandį. Sutrikus virškinimo sistemos veiklai, tulžis iš dvylikapirštės žarnos grįžta į skrandį ir pažeidžia jo sieneles. Opaligės priežastis gali būti ir dažnas priešuždegiminių, nuskausminamųjų, reumatinių vaistų vartojimas, nes jie pažeidžia skrandžio gleivinę. Opaligės sąjungininkas yra ir užsitęsęs stresas, kuris provokuoja mūsų organizmą išskirti daugiau druskos rūgšties. Pepsinę opą taip pat sukelia piktnaudžiavimas alkoholiu ir rūkymas.

  • Bakterinės opos gali būti išgydytos be operacijos

Tiesa. Norint sunaikintiHelicobacter pyloripacientams savaitei skiriami du tinkamai parinkti antibiotikai. Tuo pačiu metu vadinamasis protonų siurblio inhibitorius – vaistas, kuris sumažina druskos rūgšties sekreciją beveik iki nulio. Kad gydymas būtų veiksmingas, jis turi būti baigtas. Klaida jį nutraukti, kai pasijuntate geriau. Po išgydymorekomenduojama naudoti rūgšties sekreciją mažinančias ir skrandžio gleivinę apsaugančias priemones. Galima vartoti druskos rūgštį neutralizuojančius preparatus, tačiau jais piktnaudžiauti negalima.

  • Visos opos turi tuos pačius ligos simptomus

Netiesa. Tik pusei pacientų būdingi simptomai: skausmas pilvo centre, žemiau krūtinkaulio ar virš bambos. Tai tarsi deginimas, deginimas, kartais alkio jausmas. Jį gali lydėti pykinimas, raugėjimas, rėmuo ir kartais vėmimas. Simptomai priklauso nuo opos vietos ir paciento amžiaus. Skausmas po valgio būdingas skrandžio opoms.

Svarbu

Gastroskopija – geriausias tyrimas

Tik atlikus tokį tyrimą galima maksimaliai tiksliai įvertinti skrandžio gleivinės būklę. Gastroskopijos metu gydytojas per stemplę įveda lankstų vamzdelį, kuris baigiasi mini kamera, per kurį apžiūri gleivinę. Jis surenka sergančio audinio fragmentus iš išopėjusių vietų, kad po atitinkamų tyrimų būtų išvengta navikinių pokyčių. Mat šių „iš akies“ negali atpažinti net patyręs chirurgas. Mėginiai taip pat tiriami, ar nėraHelicobacter pylori . Kai kuriais atvejais tyrimas gali būti atliekamas taikant vietinę ar bendrąją nejautrą.

  • Liga paūmėja pavasarį ir rudenį

Tiesa. Viena iš sezoninio negalavimų intensyvėjimo teorijų aiškina, kad būtent šiais metų laikotarpiais bakterijosHelicobacter pyloritampa ypač aktyvios ir noriai dauginasi, nepaisant itin nepalankių sąlygų skrandyje ir dvylikapirštėje žarnoje.

  • Skrandžio opa gali sukelti rimtų komplikacijų

Tiesa. Vien tik opos egzistavimas paprastai yra nekenksmingas, tačiau gali sukelti rimtų, kartais net gyvybei pavojingų komplikacijų. Kiekviena opa gali pažeisti kraujagysles, iš kurių kraujas nepastebimai nutekės į skrandį. Laikui bėgant tai sukels anemiją dėl geležies trūkumo. Kai opos gyja, ant gleivinės sienelių susidaro randai. Kartais jie gali būti pakankamai dideli, kad būtų sunku arba neįmanoma patekti į maistą. Tačiau pavojingiausia yra skrandžio sienelės perforacija (profesionaliai vadinama perforacija), kurią sukelia druskos rūgštis, suardanti nuoseklius skrandžio sienelės sluoksnius. Rūgštam skrandžio turiniui išsiliejus į pilvaplėvės ertmę, išsivysto peritonitas, kuriam prireikia chirurginės intervencijos.

  • Opos susidaro tik skrandžio gleivinėje

Netiesa. Gleivinės defektai galitaip pat atsiranda dvylikapirštėje žarnoje (pirmoji plonosios žarnos dalis, vadinamoji lemputė), ir apatinėje stemplės dalyje, nes kartais ją veikia skrandžio rūgštis. Tačiau dažniausiai opos susidaro toje virškinamojo trakto dalyje, kur randamas b altymus virškinantis fermentas pepsinas.

  • Pakanka paprasto tyrimo, kad būtų nustatyta, ar nėra bakterijų, sukeliančių skrandžio opas

Tiesa. Tam yra specialus testas. Paruoštą rinkinį (Helico Test, apie 35–40 PLN) galima įsigyti vaistinėje be recepto. Pagaminti nėra sunku, tereikia vadovautis instrukcijomis. Tyrimą taip pat galima atlikti bet kurioje analizės laboratorijoje (kainuoja apie 40 PLN) paėmus kraujo mėginį

  • Kas užsikrės bakterija, turės skrandžio opų

Netiesa. Galite būti Helicobacter pylori bakterijų nešiotojas ir nesusirgti. Skaičiuojama, kad net 80 proc. Lenkai yra jos nešiotojai, o serga tik ketvirtadalis. Dauguma kenčiančių yra jauni ir vidutinio amžiaus žmonės, dažniausiai sunkiai dirbantys. Deja, tarp jų vis daugiau ir paauglių bei vaikų. Vienas iš dešimties suaugusiųjų kenčia nuo pepsinės opos (skrandžio ir dvylikapirštės žarnos). Vyrai serga tris kartus dažniau nei moterys. Kaip bakterijos sukelia opas, vis dar nežinoma. Tačiau žinoma, kad beveik visi užsikrėtę bakterijomis serga gastritu (nors ir įvairiomis formomis). Ši būklė gali būti besimptomė.

  • Dieta pagreitina opų gijimą

Netiesa. Kol kas nerasta įrodymų, kad dieta skatina gijimą. Tačiau gydymo metu turėtumėte žymiai sumažinti ruginės duonos, rupios duonos, troškinių ir kepto maisto kiekį. Turite atidėti sriubas ant riebios mėsos, žuvies ir grybų nuovirų su roux. Taip pat nėra marinatų, m altos mėsos ir dešrų, gatavų padažų, sūrio, taukų, taukų, kubeliais pjaustytų margarino ir grietinės, kryžmažiedžių daržovių, ridikėlių, ankštinių augalų, garstyčių, krienų, kremų, riebių pyragų.

Kategorija:

Gastrologija