Farmakologinio gydymo efektyvumas reiškia, kad chirurginės operacijos dėl skrandžio opų atliekamos retai. Tačiau tai nereiškia, kad opos nebėra pavojingos. Patekę į skrandį ar dvylikapirštę žarną, jie gali sukelti rimtų komplikacijų. Ir tada, be skalpelio, nereikia daryti. Kada dėl skrandžio opų būtina atlikti skrandžio operaciją?
Skrandžio opos operacijabūtina, kai kiti neinvaziniai gydymo būdai buvo nesėkmingi.Pepsinės opos ligaibūdinga tai, kad jos simptomai paūmėja pavasarį ir rudenį. Žmonės, kuriems pavalgius pasikartoja skausmai viršutinėje pilvo dalyje, t.y tarp bambos ir šonkaulių, o skausmai primena deginimą, deginimą, o kartais ir alkio jausmą, jokiu būdu neturėtų jų nuvertinti. Manoma, kad jei simptomai atsiranda praėjus pusvalandžiui po valgio, išsivystė skrandžio opa. Kai po valgio praėjus dviem valandoms opos būna dvylikapirštėje žarnoje, nes maistas ją jau pasiekė, o išskiriamos virškinimo sultys dirgina opą, kurią jaučiame kaip kankinantį skausmą. Esant tokiems simptomams, reikia kreiptis į gydytoją, o ne nuryti daugiau tablečių.
Pirmiausia gastroskopija, tada farmakoterapija
Norint išsiaiškinti, kurioje virškinamojo trakto dalyje yra opų, reikėtų atlikti gastroskopiją, kuri yra tyrimas, leidžiantis tiksliai įvertinti gleivinės būklę. Tai apima lankstaus vamzdelio, baigto mini kamera, įkišimą per stemplę.
Kasmet kartoti gastroskopiją nėra pagrindo, nes tyrimas yra apsunkinantis pacientą ir neabejingas jo sveikatai
Gydytojas apžiūri gleivinę, o vėliau specialiomis priemonėmis iš išopėjusių vietų paima sergančio audinio fragmentus. Mėginiai tiriami, ar nėra neoplastinių pakitimų ir ar nėraHelicobacter pylori– bakterijų, kurios yra dažniausia opų priežastis. Kai tyrimai patvirtina bakterijų buvimą, pacientas savaitę vartoja du tinkamai parinktus antibiotikus ir protronų siurblio blokatorių – vaistą, mažinantį skrandžio rūgšties sekreciją. Kad gydymas būtų veiksmingas, jis turi būti baigtas. Klaida jį nutraukti, kai pasijuntate geriau. Baigus gydymą galima atlikti kitą gastroskopiją, kad būtų galima įsitikinti, ar opa užgijo.
Operacijos indikacija yra komplikacijos
Sėkmingai atlikus farmakoterapiją, buvo atlikta rezekcijosdėl pepsinės opos ligos nustojo būti pagrindine chirurgų veikla. Šiuo metu prie stalo ateina žmonės, turintys rimtų komplikacijų dėl pepsinės opos ligos. Operacijos dažniausiai atliekamos, kai iš opos kraujuoja. Taip atsitinka, kad kraujavimas gali atsirasti net dėl nedidelės erozijos.
Jei kraujavimas yra nedidelis, pirmasis simptomas bus deguto juodumo išmatos. Kai kraujavimas yra masinis, atsiranda kruvinas viduriavimas, dažnai lydimas alpimo ir vėmimo su smėliu (kaip kavos tirščiais) turiniu. Kita komplikacija, kuri daugiausia paveikia tabako rūkalius, yra skrandžio sienelės perforacija. Tai yra gyvybei pavojinga būklė, nes skrandžio turinys išsilieja į pilvo ertmę. Ūminis peritonitas vystosi greitai. Būdingas perforacijos simptomas yra vadinamasis lenta, tai yra, labai kieta, pilvas. Pacientas tiksliai žino, kuriuo metu įvyko perforacija, nes jautė itin stiprų skausmą, lyg duriant peiliu. Kitas simptomas yra šilumos plitimas per pilvą. Tai skrandžio rūgščių nutekėjimo į pilvo ertmę pasekmė. Išsivysto cheminis peritonitas ir pacientas turi būti skubiai guli ant operacinio stalo.
Rimta rizika pacientams yra stresinė opa, kuri skiriasi nuo pepsinės opos. Jie kyla, kaip rodo pavadinimas, veikiami stiprios emocinės įtampos. Jei prie streso pridėsime aspirino tabletę, nuryti galvos skausmui malšinti – opa garantuota. Šio tipo opos sukelia daugiau komplikacijų, tokių kaip masinis kraujavimas ir skrandžio perforacija.
Retesnė pepsinės opos komplikacija yra pylorinė stenozė (raumenų žiedas, jungiantis skrandį su dvylikapirštę žarną). Tai pasireiškia vėmimu ir stipriu pilvo skausmu. Nufotografavus stovint matosi, kad skrandis išsitempęs tiek, kad užima visą pilvo vidų. To priežastis – žymus pylorus susiaurėjimas, pvz., opos vietoje susidaręs randas. Čia taip pat būtina greita chirurgo intervencija.
Verta žinotiNe kiekvienas bakterijų nešiotojas susergaNetiesa, kad kiekvienas užsikrėtęs Helicobacter pylori susirgs opa. Skaičiuojama, kad net 80% lenkų yra šios bakterijos nešiotojai, o šia liga serga apie ketvirtadalis jų. Dauguma – jauni ir vidutinio amžiaus žmonės, dažniausiai sunkiai dirbantys, tačiau pasitaiko ir paauglių bei vaikų. Vienas iš dešimties suaugusiųjų kenčia nuo pepsinės opos (skrandžio ir dvylikapirštės žarnos). Vyrai serga tris kartus dažniau nei moterys. Beveik visi užsikrėtę šia bakterija serga (įvairių formų) gastritu, kuris yra dažnasnerodo jokių simptomų.
„Zdrowie“ mėnesinis