Storosios žarnos uždegimas yra didelė problema, apimanti keletą skirtingų ligų, turinčių skirtingus formavimosi mechanizmus. Nepaisant įvairių simptomų, kuriuos jie sukelia, daugeliu atvejų jie yra panašūs. Naudinga išsiaiškinti, kada kalbame apie kolitą ir kokios yra šios būklės priežastys, simptomai ir gydymas.

Turinys:

  1. Kolitas – priežastys
  2. Kolitas – simptomai
  3. Kolitas - kursas
  4. Kolitas – tipai
    • opinis kolitas
    • Leśniovskio ir Krono liga
    • išeminis kolitas
    • mikroskopinis kolitas
    • infekcinis kolitas
  5. Kolitas - profilaktika
  6. Kolito gydymas

Kolitasyra platus storosios žarnos patologinio proceso terminas, o ne jo priežastis. Taigi jie gali būti infekcinio ir autoimuninio pagrindo, o kai kuriais atvejais jų priežastis nežinoma, o tai dar labiau apsunkina tinkamą diagnozę. Gydymas yra specifinis kiekvienam uždegimo tipui – nuo ​​vaistų, kurie slopina imuninį atsaką į antibiotikus, todėl labai svarbu tinkamai diagnozuoti.

Kolitas – priežastys

Storosios žarnos uždegimas gali atsirasti dėl įvairių žalingų veiksnių: autoimuninių procesų, kraujagyslių ligų, patogenų buvimo. Keli veiksniai prisideda prie uždegiminio atsako:

  • padidėjęs kraujagyslių pralaidumas, dėl kurio plazmos b altymai – komplementas, citokinai ir antikūnai prasiskverbia į vykstantį uždegimą;
  • padidina organo aprūpinimą krauju;
  • antplūdis uždegiminių ląstelių – leukocitų – daugiausia monocitų, neutrofilų ir plazmos ląstelių.

Visi šie uždegiminio atsako komponentai yra organizmo gynybos išraiška, kuri arba pašalina žalingą veiksnį, arba bent jį sumažina.

Kolitas – simptomai

Kiekviena liga, sukelianti žarnyno uždegimą, turi specifinių simptomų, atsirandančių dėl skirtingųšių ligų priežastis, taigi ir skirtingą mūsų organizmo reakciją. Tačiau yra tam tikra negalavimų grupė, susijusi su storosios žarnos disfunkcija, kuri pasireiškia daugeliu uždegimų.

Tai apima:

  • pilvo skausmas, dažniausiai apatinėje dalyje;
  • viduriavimas;
  • vidurių užkietėjimas;
  • kartais karščiuoja;
  • bendras negalavimas;
  • rečiau kraujavimas iš apatinės virškinimo trakto dalies;
  • svorio metimas.

Dėl šių negalavimų gali atsirasti anemija ir dehidratacija.

Deja, šie simptomai nėra labai specifiniai ir kartais juos sukelia kitos virškinimo sistemos ligos.

Kolitas - kursas

Ši liga gali būti dviejų tipų: ūminė, kai simptomai atsiranda staiga ir greitai progresuoja, dažnai kartu su skausmu, stipriu viduriavimu ir kraujavimu. Toks progresavimas būdingas infekcinėms ligoms.

Lėtinis uždegimas užtrunka gana ilgą laiką, nerodant jokių simptomų arba jie didėja palaipsniui, o žarnyno būklė ir toliau blogėja, dažnai kyla komplikacijų. Gydymas paprastai yra ilgas ir sunkus.

Šis ligos vystymasis dažniausiai susijęs su opiniu kolitu ir Krono liga.

Kolitas – tipai

Dažniausi storosios žarnos uždegimai yra:

  • opinis kolitas;
  • Krono liga;
  • išeminis kolitas;
  • mikroskopinis kolitas;
  • infekcinis kolitas, įskaitant pseudomembraninį kolitą.

Opinis kolitas ( opinis kolitas )

Tai vadinama uždegimine žarnyno liga, šios ligos priežastis neaiški, atsižvelgiama į genetinius, autoimuninius ir infekcinius veiksnius.

Simptomai yra viduriavimas, dažnai su krauju, silpnumas, svorio kritimas, o kai liga ypač sunki, dehidratacija ir karščiavimas.

Opinis kolitas kinta laikui bėgant ir yra skirtingo intensyvumo ir gali paveikti visą organą arba jo dalį.

Laboratoriniai tyrimai rodo uždegiminius žymenis – leukocitų ir CRP skaičiaus padidėjimą, o vaizdiniuose tyrimuose galime stebėti žarnyno išopėjimą (gleivinės defektus) ir išnykimą haustration, t.y. normaliai susilenkusios storosios žarnos išsilyginimą.

Diagnozė pagrįsta histopatologiniu tyrimu ir endoskopiniu gleivinės vaizdu.

Gydymasšis uždegimas priklauso nuo ligos sunkumo ir masto, naudojami aminosalicilatai, tai yra priešuždegiminiai vaistai, gliukokortikosteroidai, kurie atlieka panašią funkciją, taip pat imunosupresiniai ir biologiniai vaistai, veikiantys visą imuninį atsaką arba tik kai kuriuos jo komponentus.

Esant labai sunkiai ligos eigai, būtina hospitalizuoti, o kartais ir operaciją. Deja, opinis kolitas gali sukelti komplikacijų, tokių kaip uždegiminė polipozė, vėžys arba ūmus gaubtinės žarnos išsiplėtimas.

Krono liga

Kaip ir opinis kolitas, jis priklauso vadinamosioms uždegiminėms žarnyno ligoms, nors ši liga gali pažeisti bet kurią virškinimo trakto dalį.

Jei procesas apima storąją žarną, simptomai pirmiausia yra silpnumas, karščiavimas, svorio kritimas, taip pat anemija, pilvo skausmas ir viduriavimas.

Papildomų tyrimų rezultatai rodo, kad yra uždegiminis procesas – būdinga leukocitozė, padidėjęs CRP ir AKS, o diagnozuojant taip pat padeda: kontrastinis radiologinis tyrimas, ultragarsas, KT ir magnetinio rezonanso tomografija.

Tačiau diagnozei nustatyti reikalinga endoskopija su biopsijos mėginiais – atskleidžiamas gleivinės patinimas ir išopėjimas

Gydymas grindžiamas tinkama mityba (užtikrinant pakankamą elektrolitų, vitaminų ir skysčių tiekimą), metimu rūkyti ir farmakoterapija.

Uždegiminį procesą slopinantys vaistai – gliukokortikosteroidai, aminosalicilatai, imunosupresantai, biologiniai vaistai, o esant reikalui ir antibiotikai

Vartojimo būdas, dozavimas ir kokie preparatai vartojami priklauso nuo ligos vietos ir aktyvumo

Kartais, ypač esant tokioms komplikacijoms, kaip: fistulės, abscesai, žarnyno nepraeinamumas, kraujavimas, žarnyno perforacija, reikalinga operacija.

Išeminis kolitas

Tai sukelia sumažėjęs kraujo tekėjimas per kraujagysles, tiekiančias storąją žarną, dažniausiai dėl aterosklerozės (ta pati liga, sukelianti širdies priepuolius ir apatinių galūnių išemiją).

Simptomai dažniausiai atsiranda staiga, yra kraujavimas, kuris spontaniškai sustoja, šio uždegimo komplikacija gali būti žarnyno susiaurėjimas išemijos vietoje.

Kai liga yra staigi, sukelta staigaus kraujagyslės užsikimšimo, atsiranda stiprus pilvo skausmas, kraujavimas ir karščiavimas, dėl kurių gali atsirasti žarnyno nekrozė ir būtinybė ją iškirpti.

Diagnostika apima kontrastinę infuziją, kolonoskopiją ir kompiuterinę tomografiją. Gydymas gali būti farmakologinis, kai kursas baigtaslengvas arba operacinis sunkiausiais atvejais.

Mikroskopinis kolitas

Ja dažniausiai serga vyresni nei 60 metų žmonės, kaip rodo šios ligos pavadinimas, žarnyno struktūros pokyčius galima vizualizuoti tik pro mikroskopą

Šis uždegimas nesukelia pakitimų, kuriuos būtų galima vizualizuoti atliekant kolonoskopiją ar radiologinius tyrimus, diagnozei nustatyti būtina ištirti mėginį

Simptomai yra nespecifiniai, įskaitant: viduriavimą, pilvo skausmą, svorio kritimą ir dujas, taigi ir negalavimus, kurie gali būti kitų žarnyno ligų, įskaitant vėžį, požymis.

Gydymas visų pirma yra farmakoterapija – vaistai nuo uždegimo.

Infekcinis kolitas

Šią būklę gali sukelti daugybė skirtingų mikrobų – bakterijų (pvz.Salmonella ,Kampilobakterijos ,Escherichia coli ), virusų (pvz., rotaviruso, adenoviruso) arba parazitų (pvz., amebiazės, spuogų kirminų).

Šiomis ligomis dažniausiai užsikrečiama prarijus, užsikrečiama per nešvarias rankas arba valgant maistą iš nepatikimo š altinio.

Šie uždegimai sukelia viduriavimą, kartais kraujingą, skrandžio skausmus ir karščiavimą, galiausiai sukeliantį dehidrataciją.

Dauguma jų yra virusinės infekcijos, todėl simptomai praeina savaime, reikalingas tik palaikomasis gydymas, ypač hidratacija, tinkama mityba ir probiotikai.

Jei susiduriame su bakterine ar parazitine infekcija, gydymas antibiotikais paprastai yra būtinas ne tik norint išgydyti, bet ir sustabdyti daugiau žmonių užsikrėtimą.

Pseudomembraninis enteritas

Pseudomembraninis enteritas yra ypatinga infekcinės ligos rūšis, kurią sukelia Clostridium difficile ir dažniausiai siejama su „sterilizacija“, žarnyno mikrofloros pažeidimu neseniai gydytų antibiotikais ir žarnyno kolonizavimu patogeninėmis bakterijomis.

Viduriavimas sergant šia liga paprastai prasideda greitai ir gali būti labai intensyvus, o mikrobas, sukeliantis pseudomembraninį enteritą, yra labai užkrečiamas. Gydant pirmiausia reikėtų nutraukti iki šiol vartotus antibiotikus, o kartais skirti ir kitų šią bakteriją veikiančių antibiotikų.

Kolitas - profilaktika

Kolito kartais sunku išvengti – sergant Krono liga, opiniu kolitu ar mikroskopiniu uždegimu nėra specifinių profilaktikos metodų, nes šių ligų priežastis yra daugiafaktorinė, dažnai nežinoma.

Vis dėlto vertaatminkite, kad buvo įrodyta, kad rūkymas turi įtakos pirmiesiems.

Išeminio uždegimo išvengsite laikydamiesi aterosklerozės profilaktikos rekomendacijų – vadovaudamiesi sveika gyvensena su tinkama mityba, tinkamu cholesterolio kiekiu, reguliariais fiziniais pratimais ir, svarbiausia, nerūkant.

Kalbant apie infekcines ligas, svarbiausia yra higiena – rankų plovimas prieš ruošiant ir valgant, tinkamas terminis apdorojimas, vengti valgyti antisanitarinėse vietose ir plauti vaisius bei daržoves, taip pat vengti kontakto su sergančiais žmonėmis. .

Kolito gydymas

Kaip aprašyta kiekvieno uždegimo tipo atveju, gydymas yra įvairus, dažnai sudėtingas ir priklauso nuo ligos priežasties. Dažniausiai terapija prasideda vadinamaisiais nefarmakologiniais metodais – taisyklinga mityba, metimu rūkyti ir gerti alkoholį bei vadovauti sveikam gyvenimo būdui.

Jei tai neveiksminga, pradedama tinkama farmakoterapija ir galiausiai operacija. Atminkite, kad tinkama mityba yra lengva mityba, kurią sudaro lengvai virškinamas, virtas maistas, valgomas mažais kiekiais ir dažnai.

Neturėtumėte valgyti saldumynų, kepto, riebaus, aštraus ir greito maisto.

Kategorija:

Gastrologija