Nėra gyvenimo be deguonies. Tačiau jos dariniai, vadinamieji laisvieji radikalai sukelia ligas, greitina senėjimo procesus. Aprūpindami organizmą antioksidantais (taip pat žinomais kaip antioksidantais), laikydamiesi Viduržemio jūros dietos, galime sumažinti žalingą jų poveikį.

Laimei, mes žinome, ką daryti, kadtaptume laisvaisiais radikalaismūsų sąjungininku, o ne priešu. Kiekvienai iš 70 trilijonų mūsų kūno ląstelių reikia nuolatinio deguonies tiekimo. Tai būtina, kad visa gyvybiškai svarbi veikla, širdies, smegenų, raumenų darbas, tinkamai veiktų virškinimas. Kvėpavimo metu kiekviena ląstelė išskiria reaktyvius deguonies darinius, vadinamus laisvaisiais deguonies radikalais arba oksidatoriais. Sveiko žmogaus organizme jais virsta apie 5 proc. deguonies. Laisvųjų radikalų gamyba taip pat yra natūralus organizmo senėjimo rezultatas. Tačiau oksidantų atsiranda ir nefiziologinėse situacijose, pvz., dėl ligos, saulės vonių, netinkamos mitybos, streso. Kad organizmas tinkamai veiktų, būtinas nedidelis laisvųjų radikalų kiekis. Tačiau jų perteklius gali padaryti daug žalos.

Kaip susidaro laisvieji radikalai?

Jie nėra gyvi organizmai, kaip bakterijos ar virusai. Oksidatoriai yra atomai, turintys būdingą struktūrą. Kiekvienas atomas susideda iš branduolio ir aplink jį besisukančių elektronų porų. Tuo tarpu laisvasis radikalas yra atomas su vienu elektronu be poros, laisvasis (iš čia ir vadinamas laisvasis radikalas), kuris bet kokia kaina bando paaukoti vienišą elektroną arba paimti trūkstamą iš kaimyninių ląstelių. Kai jam pavyksta, jis pats atgauna stabilumą ir tuo pačiu pažeidžia gretimus audinius. Laisvieji radikalai yra labai aktyvūs. Kaip ir biologinės raketos, jos keliauja po visą kūną ir pažeidžia viską, su kuo susiduria pakeliui: ląstelių sieneles, b altymus, genus. Odoje jie ardo kolageno skaidulas, todėl odos audinys suglemba ir susidaro raukšlės, akyje sukelia degeneracinius pakitimus, kurie gali baigtis katarakta, kraujagyslėse oksiduoja cholesterolį, pagreitina aterosklerozinius procesus. Kai jie patenka į genetinę medžiagą (DNR), jie gali sukelti vėžinius pokyčius. Reikalą apsunkina tai, kad vienas laisvasis radikalas, pavogęs elektroną iš kitų molekulių, gamina daugiau radikalų, taip sustiprindamas naikinimo darbą. Laisvieji radikalai dauginasi itin greitai: vienas sukelia kitą, kitas tokia grandininė reakcija gali vykti ir bepabaiga. Lyg to būtų maža, mus nuolat puola oksidantai iš išorės. Galingas šių kenksmingų dalelių generatorius yra nikotino dūmai, automobilių išmetamosios dujos, ultravioletiniai spinduliai. Jų suteikia itin apdorotas maistas, purškiami ir dirbtiniu būdu tręšti vaisiai ir daržovės, produktai, turintys dažiklių, konservantų. Laisvųjų radikalų š altinis taip pat yra traškučiai, bulvytės, krekeriai, picos, salotų padažai, nes juose esantys riebalai greitai oksiduojasi.

Laisvieji radikalai nėra tokie blogi

Laisvųjų radikalų vaidmuo yra ne tik blogio darymas. Jie taip pat turi daug naudingų funkcijų. Jie dalyvauja formuojant tam tikrus fermentus ir hormonus, oksiduoja toksines medžiagas, taip padeda jas pašalinti iš organizmo. Jie susilpnina svetimas ląsteles, tokias kaip bakterijos ar virusai, todėl leukocitams ir makrofagams (t. y. imuninės sistemos grobio ląstelėms) lengviau galutinai susidoroti su įsibrovėliu. Be laisvųjų radikalų negalėtų vykti uždegiminiai procesai, svarbūs kovojant su liga.

Laisvieji radikalai – svarbus balansas

Problema ta, kad atlikę svarbų vaidmenį laisvieji radikalai turi būti nedelsiant neutralizuoti antioksidantais, vadinamais antioksidantais arba antioksidantais. Mūsų kūnas gali juos pasigaminti pats. Tai vadinama endogeninių antioksidantų, ty fermentų ir hormonų, pvz., melatonino, kofermento Q10, estrogeno. Tarp jų svarbiausią vaidmenį atlieka glutationas (GSH) – šis fermentas gali atiduoti du elektronus ir taip neutralizuoti daugybę radikalų. Tačiau jei saugumo paslaugų, t. y. antioksidantų, nepakanka laisvųjų radikalų atžvilgiu (pvz., dėl sutrikusių gynybos mechanizmų), atsiranda oksidacinis stresas. Laisvieji radikalai atsisuka prieš ląsteles, iš kurių jie atsiranda, ir tai gali sukelti ligas ir priešlaikinį organizmo senėjimą. Tai lemia aterosklerozės ir širdies ir kraujagyslių ligų, įskaitant infarktą ir insultą, vystymąsi, kurie yra pagrindinė mirties priežastis labai išsivysčiusiose šalyse. Suardydami organizmo fiziologinę pusiausvyrą (homeostazę), jie gali stipriai susilpninti imuninę sistemą. Šiandien tikrai žinoma, kad oksidatoriai prisideda prie daugelio lėtinių ir degeneracinių ligų, pvz., artrito, diabeto, tinklainės degeneracijos, Parkinsono ir Alzheimerio ligų, vėžio, pvz. storoji žarna, plaučiai, skrandis.

Veiksminga pagalba

Organizmo efektyvumas „išvalant“ jau panaudotus laisvuosius radikalus mažėja senstant ar dėl tam tikrų ligų. Bet ne tik. Juk įkvepiame išmetamąsias dujas, per mažai judame, lepinamės mėsainiais ar bulvytėmis. Rūkome cigaretes, nevengiame alkoholio, valgome stresąsaldainiai. Visa tai reiškia, kad organizmas pats negali susidoroti su laisvųjų radikalų pertekliumi, todėl turime jį palaikyti aprūpindami maisto antioksidantais (egzogeniniais antioksidantais). Tai daugiausia taikoma sveikstantiems, žmonėms, sergantiems hipertenzija, diabetu, nėščioms ir žindančioms moterims, menopauzės laikotarpiu ir senjorams. Didesnį antioksidantų poreikį turi ir rūkaliai, kenksmingomis sąlygomis dirbantys, stresą patiriantys žmonės, didžiųjų miestų gyventojai. Gydytojai ragina pereiti prie Viduržemio jūros dietos, nes joje gausu medžiagų, leidžiančių geriausiai susidoroti su laisvaisiais radikalais. Taisyklės paprastos: daug daržovių ir vaisių, pilno grūdo produktų, mažai riebalų, mėsos ir š altų mėsos užkandžių. Vietoj gyvulinių riebalų rekomenduojami augaliniai riebalai, daugiausia rapsų aliejus ir alyvuogių aliejus bei riebi jūros žuvis. Taip pat gali padėti vaistažolių preparatai, pvz., arbata nuo valymo.

Daugiau: laisvųjų radikalų naikinimas

mėnesinis "Zdrowie"

Kategorija:

Sveikata