Gimdos kaklelio konizacija – tai chirurginė procedūra, atliekama pagal diagnostines ir/ar terapines indikacijas. Gimdos kaklelio konizacija, kaip ir visos chirurginės procedūros, gali sukelti komplikacijų riziką. Patikrinkite, kaip veikia konizacijos procedūra, kada ji nurodyta ir kokios komplikacijos gali kilti.

Gimdos kaklelio konizacijayra chirurginė procedūra, kurios metu išpjaunamas kūgio formos gimdos kaklelio fragmentas (iš lot.conus- kūgis) . Konizacija atliekama pagal diagnostines ir (arba) terapines indikacijas. Diagnostinės konizacijos tikslas – surinkti audinių fragmentus tolesniam histopatologiniam tyrimui.

Terapinė konizacija – tai ikivėžinių pakitimų arba žemos stadijos navikų gydymo metodas. Konizavimo procedūra paprastai trunka mažiau nei valandą, o daugeliu atvejų pacientai gali palikti ligoninę tą pačią dieną.

Gimdos kaklelio struktūra

Gimdos kaklelis yra žemiausia šio organo dalis, kuri „išsikiša“ link makšties. Jos ilgis paprastai yra 2-3 cm.

Mikroskopinės struktūros požiūriu didžiausią reikšmę turi gimdos kaklelį dengiantis epitelis. Iš vidaus (vadinamajame gimdos kaklelio kanale) jis yra išklotas cilindriniu epiteliu, sudarytu iš vieno aukštų ląstelių sluoksnio. Savo ruožtu gimdos kaklelio makšties dalis yra padengta kitokio tipo epiteliu - vadinamuoju. daugiasluoksnis plokščias, t. y. sudarytas iš kelių plokščių ląstelių sluoksnių.

Todėl gimdos kaklelis yra ta vieta, kur susitinka dviejų tipų epitelio audiniai. Vieta, kur vienas epitelis pereina į kitą, dar vadinama transformacijos zona, yra ypatinga vieta. Būtent čia dažniausiai prasideda pokyčiai ląstelių struktūroje, kurios yra vėliau besivystančių neoplastinių procesų branduolys.

Gimdos kaklelio vėžys. Ikivėžinės būklės

Gimdos kaklelio vėžys yra labiausiai paplitęs moterų reprodukcinės sistemos vėžys. Gimdos kaklelio vėžio profilaktikos ir gydymo kontekste labai svarbu žinoti jo formavimosi procesą. Sveikos ląstelės nevirsta vėžinėmis ląstelėmis „per naktį“.

Gimdos kaklelio vėžys išsivysto dėl pirmtakų pakitimų – vadinamųjų ikivėžinės būklės. Medicinoje jie vadinamigimdos kaklelio displazija arba intraepitelinė neoplazija (CIN). Šioms sąlygoms būdingas nenormalių ląstelių buvimas, tačiau jos apsiriboja epiteliu ir dar negali agresyviai ir invaziškai augti.

Ląstelių struktūros pokyčių progresas nustatomas trijų lygių CIN 1/2/3 skalėje, kuri atitinkamai reiškia mažą, vidutinį ir aukštą displazijos laipsnį.

Gimdos kaklelio vėžio vystymosi stadijų išmanymas turi didelę reikšmę šios ligos profilaktikai. Nenormalios struktūros ląsteles galima aptikti citologinio tyrimo metu prieš išsivystant invazinei vėžio formai. Todėl norint anksti diagnozuoti, būtina reguliariai atlikti profilaktinius tyrimus. Kuo anksčiau bus nustatyta gimdos kaklelio displazija, tuo didesnė savalaikio gydymo ir visiško pasveikimo tikimybė.

Kada nurodoma gimdos kaklelio konizacija?

Gimdos kaklelio konizacija yra chirurginė procedūra, kurios metu išpjaunami gimdos kaklelio audiniai kūgio pavidalu. Konizacijos indikacijos yra ikivėžinių būklių ir ankstyvųjų gimdos kaklelio vėžio stadijų diagnostika ir gydymas.

Prieš diagnostinę konizaciją paprastai atliekami kiti tyrimai, tokie kaip citologija ir kolposkopija. Citologinio tyrimo metu paimamas gimdos kaklelio tepinėlis ir gauta medžiaga apžiūrima mikroskopu. Nenormalių ląstelių buvimas paprastai rodo kolposkopinį tyrimą, kurio metu gydytojas turi galimybę atidžiai ištirti gimdos kaklelį ir paimti iš jo mėginius histopatologiniam tyrimui.

Jei pirmiau minėtų testų rezultatai vis dar nenuoseklūs, nurodoma konizacija. Paėmus didesnį audinio tūrį, galima geriau įvertinti gimdos kaklelio pokyčių tipą ir sunkumą.

Be didelio konizacijos, kaip diagnostikos metodo, naudingumo, ši procedūra taip pat gali būti gydymo forma. Tokiu atveju indikacijos yra ikivėžinės gimdos kaklelio būklės (ypač vidutinio sunkumo ir didelio laipsnio displazija), taip pat labai ankstyvos gimdos kaklelio vėžio vystymosi stadijos. Jei konizacija sėkmingai pašalina visas nenormalias ląsteles, tolesnio gydymo paprastai nereikia.

Gimdos kaklelio konizacija - procedūros eiga

Konizacijos procedūra atliekama taikant vietinę arba bendrąją nejautrą. Sprendimą priima anesteziologas, pasikalbėjęs su pacientu. Prieš procedūrą paprastai į šlapimo pūslę įvedamas kateteris

Po anestezijos į makštį įkišamos specialios spekuliacijos ir įrankiai, kurių dėka gimdos kaklelis yra gerai vizualizuojamas.Pats kūgio iškirpimas atliekamas skalpeliu, lazeriu arba vadinamuoju elektrochirurginė kilpa.

Gimdos kaklelio konizacija gali būti derinama su gimdos ertmės kiuretažu – to dėka diagnozę galima išplėsti iki galimų endometriumo pokyčių. Procedūros pabaigoje gydytojas sustabdo visus kraujavimo š altinius.

Jei reikia, jis taip pat gali uždėti savaime susigeriančias siūles aplink gimdos kaklelį. Po pabudimo pacientas kelias valandas stebimas. Nesant komplikacijų, namo galite grįžti tą pačią dieną.

Gimdos kaklelio konizacija - kontraindikacijos

Dėl pooperacinio kraujavimo rizikos nėštumo metu vengiama konizacijos, nebent yra įtikinamų indikacijų.

Kaip ir atliekant kitas chirurgines procedūras, prieš operaciją reikia gydyti visas infekcijas, kurios gali būti pooperacinių infekcijų š altinis. Tai ypač pasakytina apie uždegimą reprodukcinėje sistemoje.

Konizacija taip pat gali būti neįmanoma dėl anatominių priežasčių (pavyzdžiui, esant itin trumpam gimdos kakleliui). Prieš gimdos kaklelio konizacijos gydymą taip pat būtina nutraukti (pasikonsultavus su gydytoju) vaistų, slopinančių kraujo krešėjimą

Komplikacijos po gimdos kaklelio konizacijos

Gali užtrukti kelias savaites, kol konizacinė žaizda visiškai užgis. Pirmosiomis dienomis po gydymo dažnai atsiranda tepimas iš lytinių takų ir nedidelis skausmas. Sunkiausia konizacijos komplikacija yra intensyvus kraujavimas, galintis atsirasti operacijos metu arba pooperaciniu laikotarpiu. Daugeliu atvejų konizaciją atliekantis gydytojas galimus kraujavimo š altinius apsaugo lazeriu arba atitinkamais siūlais.

Kita gimdos kaklelio konizacijos komplikacija yra pooperacinė infekcija. Padidėjus infekcijos rizikai, gydytojas gali skirti profilaktinį gydymą antibiotikais. Infekcijos simptomai yra nuolatinės išskyros iš makšties ir temperatūros padidėjimas. Jų atsiradimo atveju būtina kreiptis į gydytoją. Po konizacijos gydymo taip pat patartina susilaikyti nuo lytinių santykių 3-4 savaites

Pacientams po konizacijos ir displazinių pakitimų pašalinimo reikia reguliariai atlikti profilaktinius tyrimus – citologiją ir kolposkopiją. Nepaisant sėkmingo gydymo, nenormalių ląstelių gali vėl atsirasti gimdos kaklelyje ir jas reikia toliau gydyti.

Paskutinė pacientes varginanti problema – nėštumo palaikymas po konizacinio gydymo. Manoma, kad konizacija praėjoSukelia nedidelę gimdos kaklelio nepakankamumo ir dėl to priešlaikinio gimdymo riziką. Šią riziką gali padidinti atliktos procedūros gylis. Deja, moksliniai tyrimai neduoda aiškaus atsakymo į šiuos klausimus. Daugelis iš jų nerodo ryšio tarp konizacijos istorijos ir padidėjusios gimdos kaklelio nepakankamumo rizikos.

Apie autoriųKšyštofas ​​BialazitasMedicinos studentė Collegium Medicum Krokuvoje, pamažu patenkanti į nuolatinių gydytojo darbo iššūkių pasaulį. Ji ypač domisi ginekologija ir akušerija, pediatrija ir gyvenimo būdo medicina. Užsienio kalbų, kelionių ir kalnų žygių mėgėjas.

Skaityti daugiau šio autoriaus straipsnių

Kategorija:

Moteriškos ligos