Emociniu šantažu gali pasinaudoti vaikai, partneriai ar net draugai. „Tu manęs nemyli, nes nenori man pirkti šio žaislo“ – tokį sakinį iš savo vaiko tikriausiai yra girdėjęs ne vienas tėvas ir taip jis tapo emocinio šantažo auka. Koks elgesys gali būti laikomas emociniu šantažu ir, ko gero, svarbiausia, kaip jis pasireiškia ir kaip susidoroti su emociniu šantažu?

Emocinis šantažasyra nemaloni patirtis, kurią, deja, „finansuoja“ mūsų artimiausi žmonės.Emocinį šantažągali panaudoti jo mylima mama savo vaikui, ši problema taip pat gali kilti tarp labai artimų draugų ir tarp partnerių.

Emocinis šantažas yra reiškinys, vykstantis tarp dviejų žmonių – vienas žmogus naudoja tokio pobūdžio šantažą, kitas tampa jo auka. Veikdamas aukos emocijomis, emocinis šantažuotojas tiesiog nori pasiekti savo tikslus. Rūko sąvoka siejama su emociniu šantažu (angl. FOG, kuris yra trijų žodžių santrumpa – Fear, Obligation and Guilt). Dėl emocinio šantažo kylantis rūkas yra ne kas kita, kaip „užmaskuoti“ galutinę žinią, kuri turi sukelti aukai baimę, k altę ir pareigos jausmą.

Deja, kiekvienas žmogus yra patyręs emocinį šantažą. Taip yra todėl, kad partnerio žodžiai: „jei tikrai mane mylėtum, dirbtum mažiau“, arba vaiko žodžiai, skirti tėvams: „Jūs nenupirkote man mano svajonių augintinio, aš nebeturiu motyvacijos mokytis ir Nepereisiu į kitą klasę“ gali būti traktuojama kaip ši problema. Taigi emociniu šantažu gali būti laikomas bet koks pranešimas, sukeliantis aukai nemalonius jausmus ir skirtas priversti auką pasielgti taip, kaip tikėjosi šantažuotojas.

Kai kurie žmonės, kurie emociškai šantažuoja kitus žmones, tai daro sąmoningai. Tačiau gali pasitaikyti situacijų, kai šantažuotojas tikrai nesuvokia, kad jo bendravimas su artimais žmonėmis nėra teisingas, be to… jis pats gali būti emociškai šantažuojamas dėl nerimo ir baimės jausmo.

Emocinis šantažas: požiūris, užmaskuotas žmonių, kurie emociškai šantažuoja kitus

Profesionalai, susiję suEmocinio šantažo problema išsiskiria keturiais skirtingais požiūriais, kuriuos gali priimti žmonės, naudojantys šią manipuliavimo formą.

1. Prokuroras

Pirmasis iš jų vadinamasprokuroru- šiuo atveju nevykdymas paslėpto reikalavimo, nukreipto į auką, sukelia prokuroro atvirą pyktį, pasireiškiantį agresija - tai gali būti aktyvi agresija (pvz., grasinimų forma), bet ir pasyvi agresija (pvz., tylėjimas). Kaip prokuroro požiūrio pavyzdys – sakinys: „jei kada nors susisieksite su savo buvusiu partneriu, aš jus įskaudinsiu“.

2. Žydintis

Biczownikyra dar vienas emocinį šantažą naudojančių žmonių požiūris. Tokiu atveju auka yra įsitikinusi, kad nepateisinus lūkesčių, šantažuotojas patirs tam tikrą kančią – pavyzdžiui, liūdesį ar didelę depresiją. Čia kaip pavyzdį galite pateikti tokį sakinį, nukreiptą į emocinio šantažo auką: "jei nuspręsite išvykti be manęs, aš siaubingai atsiprašau, galbūt net palūžsiu".

3. Pacientas

Kita poza žmonių, kurie naudoja emocinį šantažą, yrakenčiantis . Tokie žmonės gali tikėtis, kad auka padarys viską, ko reikia, kad pagerintų nuotaiką – aukoje turi atsirasti anksčiau minėtas aukos k altės ir atsakomybės už sergančiojo būklę jausmas. Pavyzdžiui, kenčiantys asmenys gali atrodyti labai liūdni, tačiau mylimo žmogaus paklausus, dėl ko susidarė tokia situacija, jų atsakymas gali būti nereikšmingas: „nieko“.

4. Gundytojas

Paskutinis išskirtinis požiūris, susijęs su emociniu šantažu, yragundytojas . Kaip rodo pats posakis, gundytojai bando paskatinti aukas elgtis pagal jų lūkesčius, paminėdami tam tikrą atlygį. Čia kaip pavyzdį galite pateikti sakinį: „Jei atsisakysite susitikti su draugais ir skirsite man daugiau laiko, mūsų santykiai pagaliau pradės gerėti“. Auka gali manyti, kad iš tiesų pasiduodamas šantažuotojo reikalavimams jis gali atnešti tam tikros naudos, tačiau gundytojai nieko nesiūlo nemokamai. Jų „pasiūlymai“ pasirodo tik tam, kad jie gautų būtent tai, ko nori, o ne tai, ko jau nori jų artimieji.

Jums tai bus naudinga

Emocinis šantažas: kas jam ypač jautrus?

Tiesą sakant, kiekvienas iš mūsų gali tapti emocinio šantažo auka. Tačiau kai kurie žmonės tam yra daug jautresni – tarpypatybes, kurios padeda lengviau daryti įtaką mūsų veiksmams darant spaudimą mūsų emocijoms, be kita ko, galime paminėti:

  • turintis žemą savigarbą,
  • didelis poreikis priimti kitus žmones,
  • jokio atkaklumo,
  • sunkumai nustatant ribas tarpasmeniniuose kontaktuose,
  • problemų priimant sprendimus savarankiškai.

Emocinis šantažas: kaip su juo kovoti?

Apie emocinį šantažą galima pasakyti viena – jis negali būti traktuojamas kaip tinkama tarpasmeninio bendravimo forma. Emocinis šantažas neabejotinai gali sukelti nemažą diskomfortą jį patiriančiam žmogui – juk šios problemos aukos gali tai patirti iš mylimo partnerio ar artimiausio draugo.

Ar turėtume susitaikyti su tokio pobūdžio manipuliacijų auka, jei šalia emocinio šantažo yra meilė ar ilgalaikė draugystė? Visiškai ne – gerai veikiančiuose santykiuose ar draugiškuose santykiuose tikrai neturėtų atsirasti įvykių, liaudiškai vadinamų „baimėmis“ ar kitokiomis emocijų veikimo formomis, skatinančiomis elgtis pagal šantažuotojo lūkesčius. Akivaizdu, kad žmonės nori, kad jų poreikiai būtų patenkinti, tačiau to negalima pasiekti emociniu kitų žmonių šantažavimu.

Kai patiriame emocinį šantažą, pasakykite mylimam žmogui, kad matome, kaip jis bando mumis manipuliuoti.

Galite kalbėti apie abipusius poreikius, be reikalo jų neslėpdami. Gali būti, kad emocinį šantažą vartojantis žmogus pastebės, kad elgiasi ne taip, ir bandys pakeisti savo elgesį. Kartais prireikia – pvz., poros, kurios santykiuose vyksta emocinis šantažas, – pasitelkti specialistų pagalbą, pvz., porų terapija.

Taip pat gali būti situacijų, kai aukos pastangos žlunga ir ji toliau patiria emocinį šantažą iš savo mylimo žmogaus. Tokie santykiai – pavyzdžiui, santykiai – greičiausiai neveiks. Tinkamo santykių funkcionavimo sąlyga yra abipusis rūpinimasis vienas kito poreikiais, tuo tarpu emocinį šantažą naudojančių žmonių atveju rūpi tik jų poreikiai – tai, ko reikia partneriui, šantažuotojas iš esmės gerokai sumenkina ar net ignoruoja. visi. Tarpasmeniniuose santykiuose manipuliacija yra neabejotinai nepalankus reiškinys – kartais verta tiesiog pakankamai pasakyti ir atitrūkti nuo aukos vaidmens, o tada ieškoti kito žmogaus, kuris atkreiptų dėmesį ne tik į save,bet ir tam, ko reikia kitam žmogui.

Apie autoriųLankas. Tomaszas NeckisBaigė medicinos studijas Poznanės medicinos universitete. Lenkijos jūros (labiausiai noriai vaikščiojantis jos pakrantėmis su ausinėmis ausyse), kačių ir knygų gerbėjas. Dirbdamas su pacientais jis orientuojasi į tai, kad visada jų išklausytų ir praleistų tiek laiko, kiek jiems reikia.

Kategorija:

Psichologija