- Kodėl žmonės turi popandeminio streso sutrikimą?
- Kokie būtų popandeminio sindromo simptomai?
- Kaip susidoroti su padidėjusiu stresu, susijusiu su pandemija?
Popandeminis streso sutrikimas šiuo metu nėra įtrauktas į medicinines klasifikacijas. Ilgą laiką ekspertai atkreipia dėmesį į tai, kaip nuolatinė pandemija paveikia žmonių psichinę sveikatą. Be kita ko, minima, kad dėl nepalankios epidemiologinės situacijos didėja depresijos ar nerimo sutrikimų paplitimas. Vis dažniau girdite ir apie popandeminį streso sutrikimą. Sužinokite, kas tai yra ir kokie jo simptomai.
Patyrus labai sunkius išgyvenimus – dalyvavimą karo veiksmuose, tapimą išžaginimo auka ar išgyvenus eismo įvykyje – gali išsivystyti potrauminio streso sutrikimas (PTSD). Vieneto eigoje, inter alia, gali būti prasta nuotaika, pasikartojantys prisiminimai apie traumuojantį įvykį arba nuolatinis, nepagrįstas nerimo jausmas.
Potrauminio streso sutrikimas išsivysto po kai kurių ekstremalių įvykių. Tačiau šiuo metu vis daugiau žmonių pradeda skųstis atsiradusiais negalavimais, primenančiais PTSD simptomus, ir tų, kurie traumos visai neišgyveno. Gali būti, kad tokie žmonės patyrėpopandeminio streso sutrikimą .
Kodėl žmonės turi popandeminio streso sutrikimą?
Pandemija gali priversti žmones jausti didelį stresą. Susirūpinimą gali kelti rizika užsikrėsti COVID-19 (tiek pačiam, tiek artimiesiems), bet ir galimybė netekti darbo. Situacijos nelengvina ir tai, kad nežinoma, kiek laiko tęsis pandemija. Galiausiai daugelis žmonių tiesiog nustoja susidoroti su savo neigiamais jausmais.
Popandeminio streso sindromu pirmiausia suserga tie, kurie yra tiesiogiai veikiami neigiamiausių epidemiologinės situacijos padarinių – čia kalbame, pavyzdžiui, apie sveikatos apsaugos sistemos darbuotojus. Galiausiai medicinos pasaulio atstovams tenka susidurti ne tik su tuo, kad jiems nuolat didėja rizika susirgti COVID-19, bet ir su dideliu mirčių skaičiumi dėl koronavirusinės infekcijos.
ZSu popandeminio streso sindromo apraiškomis gali kovoti ne tik medikai, bet ir įmonių darbuotojai bei kiti žmonės, dažnai priversti dirbti nuotoliniu būdu. Žinoma, jie turi tam tikrų pranašumų, tačiau tai gali sukelti tuštumos jausmą, įklimpimo į rutiną jausmą ir sukelti vienišumo jausmą.
Popandeminis streso sutrikimas gali pasireikšti ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Jauniausias gali kovoti su jo apraiškomis, be kita ko dėl nuotolinio mokymosi. Vaikams gali būti sunku ir tai, kad iš tikrųjų jų mokyklos padėtis keičiasi labai dinamiškai ir yra nestabili – kartais jie gali lankyti mokyklą įprastai, o kartais į pamokas tenka vykti nuotoliniu būdu.
Be to – ką kai kurie pamiršta – patys mažiausieji bijo rizikos susirgti COVID ir gali nerimauti, kad šia liga užsikrės kas nors iš jų artimųjų.
Kokie būtų popandeminio sindromo simptomai?
Negalavimai, kurie gali pasireikšti popandeminio streso sutrikimo metu, visų pirma yra prasta nuotaika, dirglumas ir dažnas (o kartais net nuolatinis) nerimas.
Pacientams gali trūkti motyvacijos veikti, jiems gali susidaryti įspūdis, kad jų gyvenimas yra beprasmis, taip pat gali patirti susierzinimą ar pyktį, kad šiais laikais gyvenimas tikrai neatrodo kaip prieš keliolika mėnesių.
Popandeminio streso sutrikimo simptomai taip pat gali būti miego sutrikimai, apetito sutrikimai ir sunkumai susikaupti. Pacientai, kuriems išsivysto problema, taip pat gali pasitraukti iš socialinių santykių.
Kaip susidoroti su padidėjusiu stresu, susijusiu su pandemija?
Visiškai užkirsti kelią popandeminio streso sutrikimo vystymuisi greičiausiai neįmanoma, tačiau yra keletas būdų, kurių naudojimas sumažins jo atsiradimo riziką.
Vienas iš gerų būdų, kaip sumažinti patiriamą įtampą, yra reguliari fizinė veikla. Bėgimas, važiavimas dviračiu ir plaukimas gali padėti. Kiekvienas turėtų pasirinkti sporto šaką, kuri jam teikia džiaugsmo treniruotis, ir net keliolika minučių mankštos gali pagerinti nuotaiką.
Kiti būdai taip pat gali sumažinti jaučiamą įtampą. Gali padėti meditacija ir knygų skaitymas. Svarbios ir pastangos palaikyti socialinius santykius – taip, šiuo metu dėl epidemiologinės situacijos jos ne visada patartinos, bet kita vertus, susitikimai realiame pasaulyjegalima pakeisti, pavyzdžiui, susitikimais virtualiame pasaulyje.
Dar kurį laiką susidursime su pandemija, bet greičiausiai dar ilgiau kovosime su įvairiomis jos pasekmėmis, kai kurios iš jų yra susijusios su psichine sveikata.
Neįmanoma numatyti visų SARS-CoV-2 viruso atsiradimo pasaulyje pasekmių, tačiau tos problemos, kurios jau buvo nustatytos – pvz., popandeminio streso sindromas – turi būti sprendžiamos kuo anksčiau.