COVID-19 pandemija paveikė pasaulio veiklą įvairiais būdais. Pokyčiai palietė pasaulio ekonomiką, šeimų ir mokyklų funkcionavimą. Pandemijos poveikis žmonių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui minimas retai, tačiau pasirodo, kad vienų jų vartojimas galėjo padidėti, o kitų – sumažėti.

Įvairių psichiką veikiančių medžiagų – narkotikų, alkoholio – vartojimas visame pasaulyje jau seniai patraukė visuomenės sveikatos specialistų dėmesį. Mokyklose rengiamos specialios edukacinės akcijos, vykdomos įvairios prevencinės veiklos. Siekiama, kad kuo mažiau žmonių vartotų uždraustas ir šias plačiai prieinamas psichoaktyviąsias medžiagas, o galiausiai dėl jų vartojimo patirtų sveikatos nuostolių būtų kuo mažiau. Įvairūs veiksniai gali užkirsti kelią tokioms pastangoms, įskaitant COVID-19 pandemiją.

  • Sunkieji ir lengvieji narkotikai: klasifikacija, rūšys, veiksmas
  • Psichoaktyvios medžiagos: rūšys ir veiksmas. Teisinės psichoaktyvios medžiagos

Kodėl pandemija gali paskatinti stimuliatorių vartojimą?

Žmonės kreipiasi į narkotikus ir alkoholį dėl įvairių priežasčių – viena iš jų patiria didelį stresą. Nors psichoaktyvios medžiagos iš tikrųjų gali atpalaiduoti, tai yra labai iliuzinis problemos „sprendimas“. Jų vartojimas nelemia jo atitraukimo, o tik užmaskuoja, todėl grįžęs į visiško blaivumo būseną pacientas gali jausti dar didesnį stresą dėl to, kad jį gali kankinti sąžinės priekaištai, susiję su tyčiniu vairavimu neblaiviam.

Tikriausiai nereikia nieko įtikinėti, kad pandemija gali būti streso š altinis. Čia verta paminėti dar vieną, kiek ne tokią akivaizdžią problemą, kuri taip pat gali prisidėti prie dažnesnio nei anksčiau psichoaktyvių medžiagų vartojimo – čia kalbame apie nuotolinį darbą arba nuotolinį mokymąsi.

Anuomet, kai mokiniai turėjo eiti į mokyklą, o suaugusieji – į darbą, užmaskuoti psichoaktyvių medžiagų poveikį buvo daug sunkiau – juk sunku paslėpti suvirškinto alkoholio kvapą, aiškiai matomą rankų drebulys arba padidėję vyzdžiai. Šiuo metu studijuodami ar dirbdami nuotoliniu būdu kai kurie žmonės gali manyti, kad galiprieš darbą leiskite sau išgerti daugiau alkoholio nei įprastai arba prieš darbą išgerti kokių nors narkotikų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, atrodo, kad dėl pandemijos apskritai išaugo įvairių psichoaktyvių medžiagų vartojimas. Tačiau duomenys, gauti atlikus atitinkamas analizes, gali nustebinti – paaiškėja, kad kaip dabar dažniau vartojamos kai kurios psichoaktyvios medžiagos, taip ir kitų vartojimas sumažėjo.

Kaip pandemija paveikia įvairių stimuliatorių vartojimo dažnumą?

Įdomūs duomenys apie psichoaktyvių medžiagų vartojimą pandemijos metu buvo pateikti žurnale „Journal of Adolescent He alth“. Tyrimas buvo atliktas su Kanados paauglių grupe ir paaiškėjo, kad kaip nepalankios epidemiologinės situacijos laikotarpiu jie pradėjo dažniau vartoti alkoholį ir marihuaną, taip rečiau vartojo MDMA ir kokainą. Šio vystymosi priežastys gali būti tikrai skirtingos, tyrimo autoriai, be kita ko, siūlo kokaino ir MDMA vartojimo sumažėjimas gali būti susijęs su tuo, kad šios medžiagos paprastai suvartojamos per socialinius susibūrimus, kurių dėl pandemijos labai sumažėjo.

Aukščiau aprašyta, kaip pasikeitė vienos amžiaus grupės atstovų psichoaktyvių medžiagų vartojimas – gali būti, kad vyresnių nei respondentų situacija būtų kiek kitokia. Tačiau apskritai galima daryti išvadą, kad pandemija tikrai gali turėti įtakos tam, kaip dažnai žmonės vartoja įvairias psichoaktyviąsias medžiagas.

Stimuliatoriai ir pandemija: nerimo mažinimas gali sukelti priklausomybę

Nesvarbu, ar yra pandemija, ar ne, legaliai prieinamas psichoaktyviąsias medžiagas, tokias kaip alkoholis, reikia vartoti labai atsargiai. Net ir po labai trumpo laiko gali pasirodyti, kad retkarčiais, kasdienis „atsipalaidavimas“ išgeriant taurę vyno ar vieno gėrimo gali virsti priklausomybe, iš kurios išsivaduoti nebus lengva.

Dar kartą reikia pabrėžti tai, kas čia jau buvo paminėta – jokia psichoaktyvi medžiaga neleis išspręsti jus varginančių problemų, nepaisant to, ar žmogus jas naudoja profesiniams, šeimyniniams ar kitokiems sunkumams. Kai žmogui sunku pačiam susitvarkyti su emocijomis, reikėtų pasitelkti artimųjų pagalbą arba kreiptis pagalbos į specialistus, pvz., psichologą ar psichiatrą.

Apie autoriųLankas. Tomaszas NeckisMedicinos universiteto medicinos fakulteto absolventasPoznanė. Lenkijos jūros (labiausiai noriai vaikščiojantis jos pakrantėmis su ausinėmis ausyse), kačių ir knygų gerbėjas. Dirbdamas su pacientais jis orientuojasi į tai, kad visada jų išklausytų ir praleistų tiek laiko, kiek jiems reikia.

Kategorija:

COVID 19