- Apribojimai ir darbuotojų psichinė sveikata
- Apribojimai ir jų įtaka vaiko psichikai
- Apribojimai ir psichikos sutrikimai
- Apribojimai ir vizitai pas gydytojus
Dėl COVID-19 pandemijos atsirado būtinybė įgyvendinti tam tikrus apribojimus, kurie didesniu ar mažesniu mastu turi įtakos kasdieniam visuomenės funkcionavimui. Įvairiose šalyse jie gali būti skirtingi, tačiau apskritai galima teigti, kad jie tikrai gali turėti neigiamos įtakos žmogaus savijautai. Kaip įvairūs taikomi apribojimai paveikė lenkų psichinę sveikatą?
Nors COVID-19 pandemija tęsiasi mažiau nei dvejus metus, kai kurie žmonės jaučiasi taip, tarsi ji tęsėsi daug ilgiau. Kai kurie žmonės – ypač vaikai – to nebeprisimena, pasaulis veikė iki SARS-CoV-2 viruso pasirodymo. Iš pradžių sukėlėjas daugeliui žmonių kėlė baimę, tačiau dabar jau galima teigti, kad prie jo buvimo pasaulyje esame kažkiek pripratę. Tačiau kaip iš tikrųjų galima priprasti prie to, kad COVID-19 vis dar puola daug žmonių, sunkiau susitaikyti su kitu – su COVID-19 pandemija susijusiais apribojimais.
Pandemija yra gana dinamiška ir visiškai akivaizdu, kad įvairios epidemiologinės situacijos primestos taisyklės keičiasi taip pat dinamiškai. Lenkijoje 2022 m. gruodžio mėn. negaliojo patys sudėtingiausi apribojimai, pavyzdžiui, apribojimai palikti keturias sienas, tačiau tie, kurie liko, gali turėti neigiamos įtakos šalies gyventojų gerovei.
Apribojimai ir darbuotojų psichinė sveikata
Pradiniu pandemijos laikotarpiu tie darbuotojai, kurie galėjo dirbti gana nuotoliniu būdu. Dabar yra kitaip – vieni darbdaviai palieka darbuotojams pasirinkimą, kiti pablogėjus epidemiologinei situacijai nusprendžia pereiti prie nuotolinio darbo. Kadangi darbas nuotoliniu būdu turi tam tikrų privalumų, tai neabejotinai gali pabloginti darbuotojų psichinę būklę.
Daugelis nuotoliniu būdu dirbančių žmonių skundžiasi motyvacijos stoka ir, priešingai nei atrodo, tai bent iš dalies suprantama. Staiga nereikia keltis anksti, darytis kruopštaus makiažo ar rengtis elegantiškais drabužiais – tai padaryti įmanoma.profesinės pareigos su patogiu sportiniu kostiumu.
Tai gali atrodyti patraukli perspektyva, tačiau praktiškai ilgas nuotolinis darbas gali būti labai varginantis, pavyzdžiui, dėl to, kad sunku atskirti darbą ir namų gyvenimą.
Verta paminėti, kad dirbti namuose kartais gali būti daug sunkiau nei dirbti biure – nereikia įtikinėti tų, kurių vaikai mokosi nuotoliniu būdu. Nuolatiniai palikuonių ar partnerio klausimai gali trukdyti susikaupti, bet taip pat sukelti vis didesnį nusivylimo jausmą ir norą kuo greičiau grįžti į darbdavio biurą
Apribojimai neigiamai veikia darbuotojų psichinę sveikatą ir dėl kitos priežasties. Na, o dalis žmonių dėl savo trukmės tiesiog be darbo – čia, pavyzdžiui, kalbame apie įvairių masinių renginių organizatorius. Kiti žmonės savo ruožtu bijo, kad bet kada gali netekti darbo – gali nerimauti dėl savo darbo, be kita ko, padavėjai ar pardavėjai prekybos centruose.
Nuolatinis nerimas turi pasekmių – nuo didelio nerimo jausmo iki psichikos sutrikimų, tokių kaip depresija, atsiradimo.
Apribojimai ir jų įtaka vaiko psichikai
Kadangi jau minėjome nuotolinį darbą, verta šiek tiek daugiau dėmesio skirti nuotoliniam mokymuisi ir jo poveikiui mokinių psichikai. Vieni mažiausieji džiaugiasi, kai nereikia eiti į mokyklą – džiaugiasi, kad gali atsikelti vėliau arba per pamokas, antrame naršyklės skirtuke, pažaisti kokius nors kompiuterinius žaidimus. Tačiau tie mokiniai, kuriems rūpi mokymasis ir geri pažymiai, dažnai sako, kad nuotolinis mokymasis jiems blogai veikia.
Pamokas nuotoliniu būdu gali būti sunku išmokti – vaikams gali būti sunku susikaupti, kai vyksta pamokos savo kambaryje, kur jų dėmesį nuolat kažkas blaško.
Nuotolinis režimas gali būti sunkus ne tik studentams, bet ir mokytojams, turintiems įvairių techninių problemų. Be to, daugelio studentų bėda yra nestabilus interneto ryšys, kuris gali trukdyti ir nuolat sekti aptariamą medžiagą, nei rašyti testo.
Dėl visų aptartų problemų, taip pat kitų sunkumų, vaikai ir paaugliai ilgainiui gali tapti irzlūs arba prislėgti.
Čia verta paminėti, kad izoliacija nuo bendraamžių gali sukelti depresinę nuotaiką jauniems pacientams. Kai kuriems studentams tai visiškai neprieštarauja, kai kuriems studentams tai gali būti sunku ištverti ir galiausiai socialinė izoliacija gali sukeltidepresiniai ar nerimo sutrikimai.
Apribojimai ir psichikos sutrikimai
Pastaruoju metu įvairiose žiniasklaidos priemonėse galite rasti informacijos, kad sergamumas įvairiais psichikos sutrikimais, daugiausia depresija ir nerimo sutrikimais, dabar didėja. Šio vystymosi priežasčių yra daug, ją gali lemti nuolatinė rizika susirgti, baimė prarasti darbą, bet ir apribojimai.
Dėl primestų pakeitimų daugelis žmonių tiesiog blogai jaučiasi – apribota galimybė dalyvauti kultūriniuose renginiuose, atostogų išvykose ar tiesiog leisti laiką su draugais
Sugrąžinimo į pusiausvyrą nepalengvina tai, kad niekas iš tikrųjų nežino, kiek truks nepalanki epidemiologinė situacija – apribojimai gali būti pas mus keliolika mėnesių ar dar keliolika metų.
Vien tai, kad lenkai šiandien dažniau kenčia nuo psichikos sutrikimų, nėra vienintelė problema – tai gali būti ir tai, kad jie rečiau lankosi pas skirtingus gydytojus
Apribojimai ir vizitai pas gydytojus
Yra įvairių priežasčių, kodėl pacientai šiuo metu pas gydytojus lankosi rečiau. Kai kurie specialistai, susirūpinę savo sveikata, apriboja savo darbą arba lankosi tik nuotoliniu būdu. Kita vertus, pacientai taip pat riboja lankymąsi klinikose, nes bijo galimo užsikrėtimo SARS-CoV-2.
Kaip ir atidėjus vizitą pas odontologą dantų valymui smėliasrove, paciento sveikatai neturėtų kilti pavojus, taip gali būti ir tuo atveju, kai pacientas susilaiko nuo apsilankymo pas gydytoją siekdamas atlikti profilaktinius tyrimus arba ilgą laiką diagnozuoti jo negalavimų priežastis.
Tokio elgesio pasekmė gali būti, pavyzdžiui, pavėluota ligos, keliančios grėsmę paciento gyvybei, diagnozė.
Statistika apie psichikos sutrikimų paplitimą pandemijos metu neabejotinai kelia nerimą, tačiau praktikoje ji greičiausiai neįvertinama – taip gali būti todėl, kad kai kurie žmonės šiuo metu vengia lankytis pas psichikos sveikatos specialistus.
Dėl šios priežasties labai svarbu nedelsti ir griebtis reikiamos pagalbos – ankstyvas apsilankymas pas psichologą gali išvengti farmakoterapijos poreikio, o kitose situacijose, pakankamai anksti pradėjus gydymą vaistais, galima išvengti rimtesnių psichikos sutrikimų pasekmės, pvz., bandymai nusižudyti.
Galiausiai galima tvirtai teigti, kad apribojimai, atsirandantys dėl COVID-19 pandemijos, gali turėti didelės įtakos žmogaus psichikai. Tačiau pacientams belieka ne tik laukti, kol situacija pagerės ir nustos galioti įvairūs apribojimai. Bandymas veikti kaip prieš pandemiją gali turėti teigiamos įtakos jūsų savijautai.
Todėl verta pasinaudoti galimybėmis nueiti į susitikimą su draugais ar į kiną (žinoma, su saugumu, laikantis sanitarinių taisyklių), bet ir reguliariai atsikratyti patiriamos įtampos pavyzdžiui, sportuodami ar skaitydami knygas.