- COVID-19 ir vaikų psichikos sutrikimų paplitimas
- Nuotolinis mokymasis ir jo neigiamas poveikis vaikų psichikai
- Namų aplinka – dažna vaikų psichikos sutrikimų priežastis
- Kaip padėti psichikos sutrikimų turintiems vaikams?
Pandemijos ar susijusių apribojimų išlikimas neabejotinai turi įtakos žmonių psichinei būklei. Dėl epidemiologinės situacijos vienos grupės patiria mažiau, kitos sunkiau. Jo poveikį jaučia ir patys mažiausieji. Kaip COVID-19 pandemija paveikė vaikų psichinę sveikatą? Kaip padėti vaikams pandemijos metu?
Tai, kad Lenkijos vaikų psichiatrijos būklė toli gražu nėra ideali, kalbama jau daug metų. Pabrėžiama, kad trūksta ne tik personalo, bet ir vietų, kur mažieji, kuriems reikia pagalbos, galėtų gauti reikiamą pagalbą. Vaikų psichikos sutrikimų paplitimas jau seniai didėja. Tačiau šiuo metu teigiama, kad psichikos problemų gali atsirasti dar daugiau vaikų nei anksčiau. Tokį pokytį lėmė kelis mėnesius besitęsianti COVID-19 pandemija.
COVID-19 ir vaikų psichikos sutrikimų paplitimas
Kai kurie suaugusieji mano, kad pandemija nėra didelė vaikų problema – nieko negali būti blogiau. Priešingai, nei atrodo, jauniausi dažnai puikiai žino esamą epidemiologinę situaciją. Be to, įvairūs apribojimai pasaulyje tiesiog paveikia ir juos.
Vaikai taip pat gali bijoti ligos, kuri, kaip teigiama, nusinešė daug žmonių. Baimės gali kilti jiems patiems arba kažkam iš artimiausių giminaičių.
Šiuo metu, pandemijos laikais, vaikų depresijos ir nerimo sutrikimų paplitimas išaugo. Tam yra daug priežasčių. Vienas iš pagrindinių gali būti nuotolinis mokymasis.
Nuotolinis mokymasis ir jo neigiamas poveikis vaikų psichikai
Epidemiologinė padėtis paskatino arba kartais vis dar lemia, kad mokyklas reikia perkelti į nuotolinį arba hibridinį mokymąsi. Nors mokymasis internetu tikriausiai turi privalumų, šio mokymo modelio trūkumai iš esmės nusveria trūkumus.
Žmogaus vystymasis prasideda iškart po gimimo ir nors ryškiausi pokyčiai pastebimi pirmaisiais vaiko gyvenimo metais,iš tikrųjų žmonės ugdo įvairius įgūdžius suaugę.
Viena iš tų, kurias sunku įgyti tik savo namuose, yra socialinės kompetencijos. Būdamas tarp bendraamžių, bet ir tarp svetimų, vaikas įgyja įvairių gebėjimų, kurių dėka vėliau gali tinkamai funkcionuoti visuomenėje. Taigi nuotolinis mokymasis gali turėti ilgalaikių pasekmių, tačiau kai kurios jo pasekmės jau matomos.
Vaikams pasaulyje tiesiog reikia kontakto su bendraamžiais. Kai jie veda pamokas nuotoliniu būdu, susitikimai su bendraamžiais gali būti labai sunkūs, o kartais net neįmanomi. Socialinė izoliacija savo ruožtu gali būti viena iš galimų depresinių sutrikimų priežasčių jaunesniems.
Čia verta paminėti, kad daugeliui studentų nuotolinis mokymasis gali būti labai stipraus streso š altinis. Vaikams kartais sunku parodyti savo veidą internetinėje kameroje, daugeliui jų taip pat sunku atsikratyti gėdos ir, pavyzdžiui, filmuoti, kaip jie atlieka įvairius fizinius pratimus, kurių paprašė kūno kultūros mokytojas.
Stresą taip pat gali sustiprinti gana kasdieniški veiksniai, tokie kaip, pavyzdžiui, interneto ryšio nestabilumas. Priešingai, nei atrodo, ne visi žmonės Lenkijoje turi prieigą prie puikiai veikiančių nuorodų, o daugelis studentų kovoja su mikčiojančiomis mokymo platformomis arba nutraukia prieigą prie interneto rašydami testą.
Ilgalaikis stresas, kaip nesunku atspėti, neigiamai veikia žmogaus psichiką ir galiausiai gali sukelti įvairių psichikos sutrikimų.
Namų aplinka – dažna vaikų psichikos sutrikimų priežastis
Nuotolinio mokymosi poreikis iš esmės siejamas su nuolatiniu buvimu namuose ir tai taip pat gali būti priežastis, kodėl šiais laikais vaikų psichikos sveikatos problemos yra dažnesnės. Tai gali pasirodyti gana netikėta, tačiau praktikoje reikia pastebėti, kad daugeliu atvejų būtent sunki šeimyninė padėtis yra atsakinga už tai, kad vaikas kovoja su tam tikrais psichikos sutrikimais.
Smurto šeimose pasitaikydavo visada, tačiau šiais laikais jis gali pasireikšti dažniau, nes šeimos – ypač kai tėvai taip pat dirba nuotoliniu būdu – iš esmės visą laiką gali praleisti kartu. Taip pat reikia paminėti, kad kai vaikai lanko mokyklą, įvairūs žmonės – jų bendraamžiai, mokytojai ar mokyklos psichologai – sugeba pastebėti tam tikras problemas ir tiesiog reaguoti.
Tada, kai vaikas bus užrakintasketurios sienos ir pedagogus pasitinka tik virtualiame pasaulyje, galimybė pastebėti galimą problemą tampa daug mažesnė.
Galiausiai kai kurių psichikos sutrikimų būtų galima išvengti, jei į pirmuosius simptomus ar veiksnius, galinčius paskatinti jų atsiradimą, būtų reaguota pakankamai anksti – įsikišimo trūkumas yra dar viena priežastis, dėl kurios su vaikų psichikos sutrikimais susiduriama dažniau nei anksčiau.
Kaip padėti psichikos sutrikimų turintiems vaikams?
Pirmas žingsnis siekiant padėti psichikos sutrikimų turinčiam vaikui – stebėti, kada su vaiku kažkas negerai.
Tėvai ar mokytojai neturi nuvertinti galimų depresijos ar nerimo sutrikimų apraiškų, tokių kaip, pavyzdžiui, prislėgta nuotaika, pasitraukimas iš tarpasmeninių kontaktų arba reikšmingas susidomėjimo dalykais, kurie anksčiau buvo jauno paciento aistra, sumažėjimas.
Turėtumėte pasikalbėti su savo vaikais. Jiems netgi vertinga, kad tėvai išvis pastebi jų problemą.
Jei pastebėjote bet kokį trikdantį elgesį, kuo greičiau kreipkitės pagalbos. Lenkijoje, net ir teikiant privačią medicininę priežiūrą, psichologo ar vaikų psichiatro paieška užtrunka, todėl reikia nedelsiant kreiptis pagalbos.
Daugeliui vaikiškų psichikos sutrikimų ankstyva intervencija turi galimybę sutrumpinti gydymo laiką ir gali užkirsti kelią rimčiausioms vaiko psichikos sutrikimo pasekmėms, pvz., bandymui nusižudyti arba vaiko nusižudymui.